Elektromagnetinė aplinka Žemėje: anksčiau ir dabar

Elektromagnetinę aplinką galima suskirstyti į dvi dedamąsias atsižvelgiant į  kilmę:

  1. natūrali spinduliuotė,
  2. žmogaus sukurta .

Natūralią elektromagnetinę spinduliuotę sudaro bangos, pasiekiančios mus iš kosmoso, saulės, ir bangos kylančios žemėje. Mažą dalį jos spektro mes galime jausti savo pojūčiais matydami šviesą, jausdami šilumą. Didžiumą jonizuojančios spinduliuotės sulaiko žemės jonosfera, magnetosfera,  todėl mus pasiekia  tik mums nekenksminga spektro dalis. Žemėje taip vyksta elektromagnetiniai procesai: žemės rutulį gaubia magnetinis laukas, žaibuojant sukuriamo žemo dažnio elektromagnetinės bangos , mes nuolat būname elektrostatiniame ir magnetiniame  žemės lauke.

Šiandieną gausus elektros prietaisų  naudojimas, intensyvus bevielių technologijų, mobilaus ryšio, radarų, televizijos, radijo ryšio, rentgeno aparatų paplitimas, skrydžiai lėktuvais (dideliame aukštyje gaunama daugiau jonizuojančios spinduliuotės),  atnešė į mūsų buitį naują, dažnai smarkiai viršijančią natūralų foną, žmogaus sukurtą elektromagnetinę aplinką. Arba, galima sakyti, elektromagnetinį smogą.

Dabar tiesiog pagalvokime blaiviai: milijonus metų žmogus gyveno   natūralioje elektromagnetinėje aplinkoje. Manau, būtų teisinga sakyti, mes prie jos prisitaikėme. Per ne pilną šimtmetį, o ypač per paskutinius dešimtmečius elektromagnetinė aplinka drastiškai pasikeitė. Ar ne per trumpas laikas, kad suprastume pasekmes? Istorijoje daug pavyzdžių (kad ir rentgeno spindulių atradimas), kai  pasekmės buvo suprastos tik nukentėjus…

Pažiūrėkime į kai kurias datas, susijusias su Lietuva:

  1. pirma elektrinė Rietave – 1892,
  2. pirma radijo transliacija – 1925,
  3. plačios elektrifikacijos pradžia – 1948,
  4. pirma televizijos transliacija – 1957,
  5. pirmas mobilusis ryšys (NMT) – 1991,
  6. pirmas GSM mobilusis ryšys – 1995,  2009

Nemanau, kad mažiau nei 100  metų yra pkankamai ilgas laikas mums pristaikyti.
O žmogaus sukurtų elektromagnetinių paplitimas bei intensyvumas auga eksponentiškai. Beveik visame spektre turime dirbtinės kilmės spinduliuotę:

.
Ar gali šie elektromagnetiniai laukai daryti biologinį poveikį? Mokslininkai atsako „taip“. Jau 1998 metais Vienos Universitete organizuotas tarptautinis  mokslininkų seminaras priėmė rezoliuciją, kad GSM signalas daro biologinį poveikį ir kad egzistuiojančios normos ir standartai nepakankamai apsaugo žmones.

esmogas.lt    bukimevieningi.lt