Seime vykstančioje tarptautinėje konferencijoje „Rūpestis dėl ateities visuomenės: demografija ir šeimos politika Baltijos ir Vidurio Europos šalyse“ aptariama regiono demografinė situacija ir problemos bei joms spręsti galimos šeimos politikos priemonės.

Kokia bus mūsų ateities šeima, kokie bus mūsų ateities vaikai?

Mano nuomone, dabartinių vaikų, būsimų šeimų kūrėjų – tėvų ugdymas švietėjišku keliu yra pagrindinis būdas stiprinti mūsų šeimas, auginti ir užauginti stiprius, emociškai tvirtus mūsų ateities visuomenės piliečius. Svarbu jau nuo mažens dirbti darželiuose, mokyklose, universitetuose šeimos kūrimo, šeimos pareigingumo ir stiprinimo klausimais.

Šiuo metu, kai kalbama apie švietimo sistemos pertvarką, jauno žmogaus gyvenimo būdo, charakterio formavimas, jo dalyvavimas socialiai atsakingos šeimos kūrime turėtų būti vienas iš pagrindinių ir kertinių švietimo sistemos dalykų. Atsakingi būsimi tėvai gali užaugti tik darniose, tvarkingose dabartinėse šeimose. Mano įsitikinimu, vienas iš svarbių dalykų ugdant ir palaikant atsakingas šeimas yra blaivus gyvenimas.

Seimo priimti nutarimai dėl alkoholio pardavimo nepilnamečiams, įvesti apribojimai dėl pardavimo laiko, padidintas akcizas tėra tik priemonės ribojančios pasiūlą. Daug svarbiau yra sumažinti paklausą, o tai galima pasiekti tik užimtumu ir švietimu.

Statistika rodo, kad vienas žmogus per metus išgeria 16–17 litrų gryno alkoholio (oficialiai apskaityto 11–12 litrų). Kai kurių savivaldybių visuomenės sveikatos biuro duomenimis, moksleiviai vartojo alkoholį ir prisipažino buvę apsvaigę per pastarąsias 30 dienų: 5 klasės berniukai –11,1 proc., 7 klasės – 23,5 proc., 9 klasės – 66,7 proc.; mergaitės apie 10–15 proc. mažiau. Tai jau yra didelė problema, kurios vien pasiūlos apribojimais neišspręsime. Tam reikalingas didžiulis švietėjiškas darbas.

Seimo Priklausomybių prevencijos komisija parengė, mano supratimu, svarbų dokumentą dėl veiksmingos pagalbos nuo alkoholio priklausomiems asmenims sistemos tobulinimo prioritetų. Dokumente pažymima, jog priklausomybių problemos sprendimui ir priklausomybių prevencijai įgyvendinti labai svarbus tarpinstitucinis bendradarbiavimas, savivaldybių ir NVO įtraukimas, teikiant pagalbą priklausomiems asmenims arba dirbant švietėjišką darbą ikimokyklinėse įstaigose, mokyklose, universitetuose ir kitur. Kad tai taptų „kūnu“, pasiūliau šias nuostatas įgyvendinti bandomaisiais projektais konkrečiose savivaldybėse.

Džiaugiuosi, kad bandomojo kompleksinio projekto įgyvendinimo ėmėsi Plungės rajono savivaldybė. Savivaldybės taryba patvirtino kompleksinę programą nuo švietėjiško ugdymo mokyklose, darželiuose, socialinių darbuotojų apmokymo kaip elgtis su priklausomais asmenimis, kokias savanoriško gydymosi formas rekomenduoti žmogui, kaip jį pasitikti po gydymosi ir reintegruoti į darbo vietą ir visuomenę.

Plungiškių paruoštas programos tikslas – mūsų ateities karta, dabartiniai darželinukai, moksleiviai, studentai, jaunimas. Didelį vaidmenį ir atsakomybę čia turi prisiimti švietimo įstaigų vadovai, psichologinės ir kitos su vaikais dirbančios institucijos, kurios be valstybės pagalbos ir valstybinio požiūrio į vaikų ugdymą vienos pačios irgi nieko nepadarys. Vaikams trūksta užimtumo per neformalųjį ugdymą, vaikų dienos centrai niekada nėra užtikrinti dėl jų veiklos finansavimo, o ir pačių centrų nepakanka.

Esu įsitikinęs, kad tik konkrečiu švietėjišku keliu, apimančiu darželinukus, moksleivius, studentus, visą jaunimą, būsimus šeimų tėvelius turime eiti stiprindami mūsų šeimas ir kurdami ateities visuomenę, kad vaikai gimtų ir augtų laimingose, socialiai atsakingose šeimose.

Jonas Varkalys