Nusprendėme pasidomėti, kodėl Žemaitijos sostinėje Telšiuose, prie savivaldybės nėra Žemaitijos vėliavos. Susidaro vaizdas, Telšių politikai nejaučia didelės pagarbos Žemaitijai, nes tai išduoda prie savivaldybės iškeltos vėliavos. Per vidurį “apdriskusi“ Europos sąjungos iš kairės Lietuvos ir iš dešinės Telšių vėliavos. Žemaitijos sostinės savivaldybėje Žemaitijos vėliavai vietos nebeliko.

Kyla klausimas, ar tai politinės valios stoka, ar tiesiog apsileidimas, o gal tiesiog noras kažkam įtikti. Nors pasivažinėjus po Telšių miesto centrą, galima pamatyti iškeltą Žemaitijos vėliavą.

DSCN0101

Aplamai, Telšiai yra pasisavinę Žemaitijos sostinės vardą, nes Telšiuose aplamai nėra vykę jokių mūšių kuriuose būtų kovoję Žemaičiai. Žemaitijos sostinė per amžius buvo dabartiniai Tverai.

Tverai

Ten situacija dar prastesnė, ant trijų vėliavų stiebų kabo, tik viena, Lietuvos.

DSCN0061

Tverai seni, pagal rašytinius šaltinius siekia Lietuvos valstybės kūrimosi laikus. Tačiau paskutinių tyrinėjimų duomenys rodo, kad dar gerokai seniau šiose apylinkėse gyvavo mažiausiai dvi didelės ir turtingos bendruomenės. Tai patvirtina archeologiniai tyrinėjimai Pribitkos ir Šlapeikikės pilkapynuose. Pilkapynų Tverų apylinkėse yra ir daugiau. Be to Kermušės miškuose, ant Aitros upės kranto, aptikti galimai buvusios didelės šventvietės likučiai. Šie radiniai leidžia manyti prie Tverų buvus vieną iš svarbiausių senųjų laikų Žemaitijos dvasinių centrų.

Rašytiniuose šaltiniuose Tverai pirmąkartąpaminimi 1251 metais Ipatijaus kronikoje, rašančioje apie Mindaugo apsilankymąTveruose, pas žemaičiųkunigaikštįVykintąTačiau pats Vykintas, kaip vienas iš didžiausiųŽemaitijos kunigaikščiųistorijoje minimas jau ir 1219 metais, kai buvo pasirašoma Lietuvos ir Žemaičiųkunigaikščiųsutartis su Haličo – Voluinės kunigaikštija. XIII a. pirmoje pusėje, tas pats Žemaičiųkunigaikštis Vykintas, 1236 m. prie Saulės (Šiauliųsumušęs vokiečius, Tveruose turėjo savo pilįtvirtovęTaigi, Tverai sutapatinami su Ipatijauskronikoje minima tvirtove Tviriment.

Profesorius E. Gudavičius knygoje “Mindaugas“ apie to laikmečio Tverus rašo taip: “XIII a. viduryje Vykinto kunigaikštija laikytina ne tik stipriausia Žemaitijos politine struktūra, bet ir vienu stipriausiųvisos Lietuvos politiniųvienetų“.

Pakalbinus vietos gyventojus, sužinojome, kad prie seniūnijos niekada nėra kabėjus Žemaitijos vėliava, nors tverai nuos senų neatmenamų laikų yra žinoma kaip Senoji Žemaitijos sostinė.

Žarėnai

Telšių rajono savivaldybėje, tarp Telšių ir Tverų yra Žarėnų miestelis. Prie Žarėnų seniūnijos garbingai per vidurį kabo Žemaitijos vėliava , iš kairės Lietuvos, o iš dešinės Žarėnų miestelio vėliavos.

Gal reiktų Žemaitijos sostinę perkelti į Žarėnus? Žarėnų seniūnijos valdžia rodo tikrą pavyzdį kitoms Žemaitijoje esančioms savivaldybėms ir seniūnijoms. Pakalbinus vietos gyventojus sužinojome, kad Žemaitijos vėliava plazda ir per vėjus, ji niekada nenuleidžiama, kaip simbolis parodantis Žemaičių ištvermę ir stiprybę. Kalbinti gyventojai užsiminė, kad Žarėnuose veikiančioje pieno supirkimo įmonėje taip pat pastoviai kabo Žemaitijos vėliava.

Kame bėda, kodėl Telšių meras Petras Kuizinas, Tverų seniūnas Antanas Zelepūgas nepasirūpina, kad Žemaitijos sostinėse kabėtų Žemaitijos vėliavos, o Žarėnų seniūnas Pranas Lukošius kuo puikiausiai rodo pagarbą Žemaitijai?

Žemaitijos vėliavų nusipirkti galima ir internetu, nuoroda čia.

Vaidas Lekstutis Žemaitis

Reklama