Išniekintoji Palangos šventovė – katalikų vis labiau dergiamos Lietuvos simbolis. Negerbiami ir įžeidinėjami dievai apleidžia ne tik Palangą, bet ir visą Lietuvą.

Didysis kunigaikštis Kęstutis buvo paskutinis lietuvybę puoselėjęs Lietuvos valdovas. Deja, būtent jo gyvenimo klaida tapo lemtinga mūsų tautai.

Metraščiai ir legendos liudija, kad antroji Kęstučio žmona Birutė jaunystėje buvo davusi vaidilutės įžadus: likti skaisčia ir savo gyvenimą pašvęsti dievams.

Tačiau pamačiusiam Birutės grožį Kęstučiui pasimaišė protas – kunigaikštis ją pagrobė ir prievarta padarė savo žmona. Nepaisant romantiškojo aspekto, vis dėlto tai buvo tiesioginės nepagarbos aktas lietuviškajam tikėjimui, už kurį vėliau brangiai sumokėjo ne tik pats Kęstutis, bet ir visa Lietuva.

Akivaizdu, kad dievai pasišlykštėjo Palanga. Vietoj kažkada tyro Baltijos vandens Palangos pakrantę šiandien skalauja sodri šlapimo, išmatų ir šiaip šiukšlių sriuba. Kažkada pakrantę puošusius gintarus dabar pakeitė rankose pats užsidegantis fosforas ir jūros išplaunami žuvų lavonai.

Praradęs dievų paramą, Kęstutis baigė gyvenimą siaubinga mirtimi – buvo pasmaugtas išgamos savo paties sūnėno.

O Lietuvai prakeikimu tapo šventvagiškosios santuokos vaisius – mažasis išsigimėlis Vytautas, galutinai išniekinęs lietuviškąjį tikėjimą, sunaikinęs tautos žiedą prie Vorsklos ir daugeliui šimtmečių pavertęs lietuvius paniekintų vergų tauta.

Iki šiol neaišku – ar tik „stebuklingai“ išsigelbėjęs Vytautas kaip nors neprisidėjo ir prie savo tėvo mirties?

Deja, iš Kęstučio likimo mūsų tauta nepasimokė.

Švenčiausioji Palangos vieta siaubingai išniekinta

Palanga visada buvo labai svarbi Lietuvai kaip šventa vieta – ten stovėjo viena svarbiausiųjų lietuviškųjų šventyklų, kurios centre, dabar vadinamame „Birutės kalnu“, degė šventoji ugnis.

Valdžią Lietuvoje paėmę išgamos pusbroliai – Jogaila ir Vytautas – išniekino šventyklą ir užgesino šventąją ugnį.

Pasiklausius dabartinė valdžios blevyzgų apie „laisvę“, „nepriklausomybę“, „nediskriminaciją“ ir pan, paskaičius apie už valstybinius pinigus masiškai restauruojamus krikščionių, žydų ir musulmonų kulto pastatus, natūralu tikėtis, kad ir Birutės kalne jau vėl liepsnoja šventoji ugnis.

Tik aklas gali nematyti. Begėdiškai iškirtus Gedimino pilį supusius medžius, pradėjo irti ir visas piliakalnis. Tas pats vyksta ir su visa Lietuva. Katalikų žeminamiems lietuviams bėgant iš tėvynės, nebelieka kam palaikyti mūsų tautos.

Toli gražu. Praeitą žiemą specialiai užsukau į Palangą ir savo akimis įsitikinau, kad viena švenčiausių Lietuvos šventovių išniekinta pačiu iškrypėliškiausiu būdu.

Birutės kalno viršūnėje stovi, sprendžiant pagal kryžių, koplyčia kruvinajam Jėzui – mirtimi už Jeruzalės šventyklos išniekinimą nubaustam nusikaltėliui – kurio vardu katalikai ne tik išniekino Palangos šventovę, bet ir daugelį šimtmečių žemino, persekiojo, kankino ir žudė mano tikėjimo lietuvius.

Katalikų išniekinta Palangos šventovė

Na o pačioje švenčiausioje vietoje, kurioje tikėjausi pamatyti šventąją ugnį, stovi stabas anksčiau minėtąjį nusikaltėlį pagimdžiusios moteriškės, kuri išgarsėjo, savo ir Romos legionieriaus vaikelį (kaip liudija istoriniai šaltiniai ir „Discovery“ kanalas ) paskelbusi kruvinojo Jahvės sūnumi.

Dievų prakeikta Palanga

Nelengva sugalvoti, kaip dar labiau įskaudinti mane ar kitą lietuvietį, nei taip begėdiškai išniekinant mums brangią šventovę.

Mes, žinoma, jau įpratome, kad Lietuvoje esami laikomi žemesnio lygio žmonėmis, pusiau gyvuliais. Netgi neprotestuojame, kai Lietuvą valdantys katalikai visaip gelbsti ir puoselėja viską, kas, pavyzdžiui, žydiška, ir tuo pat metu kaip įgalėdami dergia ir naikina viską, kas šventa mums, lietuviams.

Tačiau akivaizdu, kad dievai pasišlykštėjo Palanga. Vietoj kažkada tyro Baltijos vandens Palangos pakrantę šiandien skalauja sodri šlapimo, išmatų ir šiaip šiukšlių sriuba. Kažkada pakrantę puošusius gintarus dabar pakeitė rankose pats užsidegantis fosforas ir jūros išplaunami žuvų lavonai.

Aršiems katalikams tokie dalykai ne motais, tačiau daugeliui lietuvių Palanga pavirto lietuvybės pažeminimo, išniekinimo ir apdergimo simboliu. Aš, pavyzdžiui, kuo toliau, tuo labiau stengiuosi laikytis kaip galima toliau nuo šventvagystės simboliu tapusios, prakeiktos vietos.

Dievų apleista Lietuva

Deja, Palanga nėra išimtis. Visoje Lietuvoje katalikai naikina ir visaip dergia švenčiausiąsias mūsų vietas.

Vis daugėja kruvinojo Jėzaus ir jo žvitriosios mamytės stabų, o mūsų netgi šventieji medžiai be perstojo kertami. Lietuvos dievai negali mumis nenusivilti.

Tik aklas gali nematyti. Begėdiškai iškirtus Gedimino pilį supusius medžius, pradėjo irti ir visas piliakalnis.

Tas pats vyksta ir su visa Lietuva. Katalikų žeminamiems lietuviams bėgant iš tėvynės, nebelieka kam palaikyti mūsų tautos.

O persekiojimai nesiliauja. Prieš kelias dienas, svarstant dirbtinio apvaisinimo įstatymą, Seimo padugnės netgi neslėpė, kad vykdo katalikų vyskupų įsakymą eilinį kartą primesti katalikiškąją niekšybę VISIEMS lietuviams, tame tarpe ir tiems, kuriems, kaip, pavyzdžiui, man, vemti norisi nuo katalikiškųjų „vertybių“.

Giedrius Šarkanas