Kodėl mes apgaudinėjami net du kartus? Gauname nekokybiškus ir pigesnius maisto produktus, o mokame tiek pat, kaip Vokietijos gyventojai? Lig šiol aiškaus atsakymo iš Lietuvos valdžios, nuosekliai vykdančios lietuvių tautos genocidą, ir iš idioto (senovės graikų naudota prasme) V.Andriukaičio, kurį Lietuva delegavo į Europos komisiją, mes nesulaukiame. Mūsų genocidas ir diskriminacija tęsiasi.
Mūsų kaimynai iš Višegrado šalių grupės yra užėmę tvirtą poziciją nekokybiško maisto klausimu, jie šią ES politiką vadina „maisto rasizmu“.
„Maisto rasizmo“ problemai yra skirtas Elenos Pustovoitovos straipsnis „Apie Europos sąjungos maisto rasizmą. ES nekokybišką maistą veža į rytus“. Žemiau šio straipsnio vertimas:
Jei tikėti Briuselio biurokratų popieriais, visų 28 ES valstybių gyventojai valgo aukščiausios kokybės maistą. Praėjusią savaitę paskelbti Europos Komisijos tyrimai teigia, kad maisto kokybė kontroliuojama nuo fermos ik prekystalio. O ES kompleksinė maisto saugumo politika (Food Safety policy) „užtikrina efektyvią kontrolės sistemą ir įvertina kokybės ir saugumo, sveikatos, laikymo, gyvulių šėrimo ir augalų kokybės standartus pačioje ES ir trečiose šalyse, eksportuojančose į ES“.
Ir kaip prieš tai nenukelti skrybėlę? Juk „kiekvienas Europos gyventojas turi teisę žinoti, kaip tas maistas, kurį jis valgo, pagamintas, apdirbtas, įpakuotas, markiruotas ir parduotas“. Ir visa tai griežtai prižiūri masto saugumo Europos komisija. Kaip ji praneša, iš ES biudžeto tokiam saugumui ir kontrolei 287 tūkstančiams gamintojų bus išleista 1,89 milijardai eurų.
Visos šios detalės svarbios, nes pakankamai gerai maskuoja prastai atrodantį paveikslą, pasakojantį apie tai, kad toli gražu ne kiekvienas suvienytos Europos gyventojas ant savo stalo turi normalų maistą. Ir tai liečia ne tiktai anekdotą pavadinimu „glifosatas“, kuris, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, plačiai naudojamas kovai su piktžolėmis, iš vienos pusės, ir yra kancerogenas – iš kitos. „Anekdotas“, kad Europos komisija, „giežtai kontroliuojanti“ maisto kokybę, pasiūlė uždrausti kancerogenišką herbicidą… po 10 metų. Ačiū, Europos parlamentas sutrumpino šį terminą iki 2022 metų pabaigos…
Dar apie vieną anekdotą pranešė The Guardian, kad du trečdaliai Maisto standartų agentūros (Food Standards Agency – FSA) patikrintų mėsos kombinatų Anglijoje, Velse ir Šiaurės Airijoje (viso buvo patikrinta 890) pažeidė gamybos saugumo taisykles. Analizė išaiškino, kad kiekvieną savaitę per pastaruosius tris metus mėsininkai pažeidinėjo pagrindines saugumo instrukcijas vidutiniška po 16 kartų. Buvo pažeistos sanitarijos, bakterinio užterštumo, temperatūros režimo ir higienos normos. Nešvariausiu buvo mėsos kombinatas, priklausantis Russell Hume, kuris jau kartą buvo patekęs į tokį skandalą.
Mėsos kontrolės inspektorius su 30 metų stažu ir Europos maisto ir mėsos inspektorių asociacijos (EWFC) generalinio sekretoriaus pavaduotojas Ron Spellman pareiškė: „Mano nerimą sukėlė tai, kad kompanijos pozicija panaši į nenorą pripažinti savo atsakomybę“.
Tačiau net ne tai daro didžiausią įspūdį. Briuselis tylomis padalino Europos sąjungos teritoriją į savo ir ne visai savo. Rytų Europa ėmė kalbėti apie Briuselio „Maisto rasizmą“, kuriam talkina bendra rinka – nekokybiškos prekės vežamos į rytus. Vengrijos maisto produktų saugumo tarnyba (NEBIH) pirmoji susiprotėjo palyginti maisto produktų kokybę savo parduotuvėse ir Vakarų Europos parduotuvėse. Paaiškėjo, kad tos pačios prekės vakaruose žymiai kokybiškesni už „rytų“.
Produktų sudėties skirtumus pastaruosius pusę metų ėmė pastebėti Čekijos, Slovakijos, Vengrijos Lenkijos, Bulgarijos, Rumunijos gyventojai: gyvuliniai riebalai buvo pakeisti augaliniais, vietoj natūralaus cukraus buvo pridedami pavojingi sveikatai saldikliai. Čekijoje, pavyzdžiui, gėrime Sprite, be dirbtinių saldiklių, buvo fruktozės, ir gliukozės sirupas, o Vokietijoje į limonado sudėtį įėjo tiktai natūralus cukrus. Süddeutsche Zeitung įtaria, kad slovakai, čekai, lenkai ir vengrai „jaučia diskriminaciją supermarkete“. Lenkų Gazeta Prawna svarsto apie „maisto rasizmą“. Vengrijos premjero kabineto vadovas Janošas Lazar skaito, kad tai „vienas iš stambiausių pastarojo laiko skandalų“. Lenkijos premjero pavaduotoja Beata Šidlo sako: „Mes nepripažįstam ir niekada nepripažinsim šalių skirstymo ES viduje“. Višegrado ketvertukas (Čekija, Slovakija, Lenkija ir Vengrija) ketina siekti laikymosi vieningų ES maisto kokybės standartų. Jas palaikė Bulgarija ir Rumunija.
Bendrai, Europos produktų gamintojai maitina rytų Europos gyventojus keisdami natūralius ingradientus pigiais analogais. Apie „maisto rasizmą“ buvo skubiai pranešta Briuseliui, bet ten pastebėjo, kad vartotojai žino produktų sudėtį (jis rašomas etiketėje), o jeigu jis jiems netinka, jie gali jo nepirkti. Europos komisijos pirmininkui Žanui Klodui junkeriui lengva pokštauti, bet ką daryti rumunams, čekams ir kitiems, kuriems rekomenduojama dieta, kurioje nėra augalinių riebalų? Ekspertizės parodo, kad dešroje, pirktoje Vokietijoje, yra tiktai kokybiški gyvuliniai riebalai, o ne augaliniai, kaip tokioje pačioje dešroje Rumunijoje. Ką jau kalbėti apie tokį menkniekį, kai paprasta kreida atskiesti skalbimo milteliai Varšuvoje?
Ir kada prancūzų kompanija Lactalis, gaminanti maistą vaikams, apkrečia Salmonella 12 milijonų savo produktų, siunčiamų į 83 šalis, – jau ne vietinės reikšmės klausimas. Kaip rašo Deutsche Welle, „iš kompanijos mieste Kroan Prancūzijos vakaruose bus išimti visi produkcijos vienetai, o ne tiktai vaikų maistas ir pusryčių dribsniai, pagaminti po 2017 metų vasario 15 dienos, kaip buvo nutarta anksčiau“. O juk Lactalis – pasaulio sūrių ir maisto produktų lyderis. Jos Galbani, Parmalat, Lactel, Dukat, Salakis, President parduodamos 149 šalyse, o Rusijoje yra „Lactalis Rytai“.
Euronews metodiškai pateikia į informacinę erdvę „raminančias piliules“, kaip interviu su Bernardu Urlu, vykdančiuoju direktoriu Europos maisto produktų saugumo agentūros. „Aš manau, mes galime pranešti geras naujienas Europos vartotojams. Jie gali būti visiškai įsitikinę, kad jų vartojami maisto produktai geros kokybės. Maisto saugumui skiria didelį dėmesį valstybės organai, maisto gamintojai, Europos institutai“, – tvirtina Url.
Kaip atsakymas jam – paskutinis anekdotas apie „sveiką maistą“, perduotas tos pačios Euronews agentūros: „Uždarytas stambiausias Belgijoje mėsos perdirbimo kombinatas, esantis Vervje, jo produkcija išimta iš parduotuvių. Anksčiau pasirinktinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Veviba jautienos farše aptiktas jaučių uodegų kaukų audinys, kuris skirtas gyvulių maistui ir draudžiamas naudoti žmonių maistui.“
Gerai jau tai, kad jaučių uodegos nenukeliavo į lenkams ir bulgarams skirtą dešrą…
Algimantas Lebionka
Reklama