Tautos kovoja pačiais įvairiausiais būdais, ir vienas labiausiai paplitusių metodų yra karas. Tačiau nemažai faktų apie karus yra nuolat nutylimi arba iškraipomi nugalėtojų naudai. Taip nutiko ir per II Pasaulinį karą.

Tai buvo pats didžiausias žmonijos istorijoje karas. Nenagrinėsime priežasčių, pasirengimų, motyvų, dėl kurių įsiplieskė šis karas, tai atskiro straipsnio ar net ištisos jų serijos tema. Geriau išsiaiškinkime epizodą, susijusį su Drezdenu, kurį subombardavo anglų aviacija.

Kuo galingesnis ginklas, tuo smarkiau niežti rankos jį panaudoti. Taip nutiko ir su atomine bomba, kurią be ypatingo reikalo amerikiečiai numetė ant Japonijos miestų. Pakanka pasižiūrėti į gaublį ir suprasime, kad Japonija Amerikai apskritai ne varžovė, ypač turint galvoje, jog ji praktiškai visiškai neturi kokių nors reikšmingesnių naudingų iškasenų resursų. Tačiau buvo numestos dvi bombos, žuvo šimtai tūkstančių paprastų žmonių. Dėl kažkokios priežasties bombas numetė ne ant kariuomenės junginių ar laivyno, o tiesiog ant tankiai apgyventų miestų, kuriuose kariškių buvo ne per daugiausia. Čia arba paprasčiausias bandymas, arba tokia taktika.

Anglai per II Pasaulinį karą neturėjo atominio ginklo, tačiau pakankamai sėkmingai naudojo įprastą ginkluotę prieš taikius gyventojus. Kaip pavyzdį galima paminėti Drezdeno bombardavimą, kurio metu žuvo daugiau kaip 250 000 paprastų žmonių. Bombardavimus, žinoma, galima motyvuoti tuo, kad Drezdene būta karinės pramonės, tačiau mieste jos kaip tik ir nebuvo, nebent porceliano gamybą galima būtų priskirti karinei industrijai…

Karo pradžioje būtent dėl karinės pramonės nebuvimo Drezdenas išliko kaip ramybės salelė, o ir priešlėktuvinės gynybos njis praktiškai neturėjo. Visos kariaujančios pusės pripažino, kad Drezdenas nėra strateginis taikinys. Tačiau, kai kare įvyko lūžis, atsirado papildomų galimybių antskrydžiams. 1945 vasario 13 dieną, tiesioginiu Čerčilio įsakymu, porceliano miestas patyrė beprotišką bombardavimą. Pagal apytikrius apskaičiavimus, žuvo daugiau kaip ketvirtis milijono taikių gyventojų. Tai buvo pasibaisėtino teroro akcija.

Pirmoji bomba nukrito 22 valandą 09 minutės. Tai buvo „pavyzdinis bombardavimas“, kuris sukelia gigantiškus gaisrus, ugnies sūkuriai susiliejo į vieną milžinišką ugnies štormą, išlydantį viską aplinkui. Tie, kurie nespėjo pasislėpti, akimirksniu sudegdavo, o tie, kurie spėjo į slėptuves, užduso, kadangi grandiozinis gaisras paprasčiausiai sudegino visą deguonį.

Bombardavimas truko 24 minutes, kurios tęsėsi, kaip atrodė, amžinybę. Išgyvenę žmonės išlindo iš rūsių ir patraukė per sugriautą miestą link Gros Garteno („Didysis sodas“, nedidelis parkas, kurio plotas trys kvadratiniai kilometrai). Po trijų valandų prasidėjo pakartotinas totalinis miesto bombardavimas. Ir mėtė lėktuvai būtent padegamąsias bombas, kurios yra menkai efektyvios, norint sugriauti pastatus, bet labai efektyvios prieš gyvąją jėgą. Naujas „pavyzdinis bombardavimas“ baigėsi nepaprastai sėkmingai. Labai paprasta kautis su beginkliu amatininkų ir menininkų miestu…

Padegamosios bombos suformavo tokį galingą ugnies sūkurį, kad jis pakeldavo į orą netgi dviračius ir degančius žmonių kūnus. Kai kurie technikos fragmentai buvo aptikti už 15 kilometrų nuo miesto.

Trečia bombardavimo banga užgriuvo 10 valandą 30 minučių, jau vasario 14 dieną, kai į miestą atvyko medicinos padaliniai, gelbėtojai, likvidatoriai. Aviacija sąmoningai taikėsi į sanitarines gurguoles, savanorius ir kitas jėgas bei priemones, atskubėjusias gelbėti išlikusių gyvų miesto gyventojų.

Vienas šveicaras, pabuvojęs Drezdene po dviejų savaičių nuo bombardavimo, rašė, kad miesto gatvėmis teko vaikščioti labai dėmesingai, nuolat peržengiant apdegusius lavonų fragmentus…

Šitos skerdynės Drezdene – turbūt pats pirmas kandidatas į pačių klaikiausių karinių nusikaltimų sąrašą. Tiesioginį įsakymą bombarduoti davė Čerčilis, būtent jo dėka žuvo šimtai tūkstančių taikių gyventojų.

Šiandien pasaulyje manoma, kad Europa ir Anglija yra civilizuotos šalys, kurios labai kruopščiai laikosi laisvės ir gyvybės pasaugos principų. Drezdeno istorija byloja visai ką kita.

versijos.lt

Reklama