Manau, kad visų internacionalinių “razborkių“ priežastis yra pinigai – nepagailėjau laiko iš anglų kalbos išversti straipsnio, kuris skatina pažiūrėti iš piniginio kampo. Kol Juknevičienė ir kiti invalidai rėkauja apie Asado chemines atakas, mes, psichiškai sveiki žmonės, pagrįstai bijodami karo, pasigilinsime į realias priežastis:

Kinijos prezidentas Xi Jinping šią savaitę savo kolegai JAV Donaldui Trump’ui perdavė žinutę: “Arogancija tave nuves į niekur”. Jis pridūrė, kad bendradarbiavimas ir dialogas yra vieninteliai keliai spręsti konfliktus šiandieniniame pasaulyje.

Xi Jinpin’as kalbėjo apie prekybą ir komerciją, bet jo pastebėjimai apėmė ir platesnes rezonansines temas, tokias kaip Trump’o administracijos pavojingų politinių įtampų žaidimas su Rusija, Iranu ir viduriniaisiais rytais.

”Šaltasis karas ir nulinės sumos mentalitetas neberanda vietos šiandieniniame pasaulyje,” sakė Kinijos prezidentas. “Arogancija ar susifokusavimas vien ties savo interesais niekur neveda. Tik taikus vystymasis ir bendradarbiavimas gali tikrai atnešti win-win ir all-win rezultatus.,” pridūrė Xi, kalbėdamas Boao forume Azijai Kinijos pietinėje Hainan provincijoje.

Tai buvo pirmi vieši Kinijos prezidento komentarai nuo tada kai praeitą savaitę iškilo JAV-Kinijos prekybiniai nesutarimai. Xi į Trump’ą nesikreipė vardu, bet buvo akivaizdu, kuriuo adresu jo įspėjimai prieš “aroganciją” ir “jėgos politiką” buvo adresuoti.

Ironiška, tačiau pabrėždamas JAV vienašališkumą, Kinijos lyderis turi netikėtą sąjungininką. Trump’o purvinos manieros Kinijos adresu kelia nerimą jo paties elektoratui, kuriam, dėl tokios agresyvios politikos, kyla potenciali grėsmė.

Jei Trump’as pradės pilno masto prekybinį karą su Kinija, tarp labiausiai nukentėjusių sektorių bus “fermerių”valstijos iš viduriniųjų ir vakarų JAV. Tai buvo tokios valstijos kaip Aidahas, Indiana ir Ajova, kurių rinkėjai ženkliai lėmė Trump’o patekimą į baltuosius rūmus 2016-aisiais. Jei šios rinkimų apygardos pamatys žlungančius jų pragyvenimo šaltinius prekybiniame kare, Trump’o respublikonų partija gali tikėtis negailestingo atpildo šių metų pabaigos “mid-term” rinkimuose. Rezultatai gali būti tokie, kad respublikonai pralaimės daugumą atstovų rūmuose ir senate, taip padarydami Trump’o prezidentavimą beveik nieko nelemiančiu.

JAV lyderis išprovokavo prekybinio karo retoriką praeitą savaitę, kai pareiškė, kad jo administracija ketina trigubai padidinti tarifus Kinijos eksportui. Trump’as sakė, kad įplaukos iš Kinijai taikomų mokesčių padidėtų nuo milžiniškos 50 miliardų dolerių sumos iki 150 milijardų. (Lietuvos prezidentė, komentuodama ketinimus brangiai pirkti JAV suskystintas dujas sakė, kad atėjo metas Lietuvai būti ne tik naudos gavėjai, bet ir partnerei – suprask derybiniame susitikime, privalėjo sutikti su visais reikalavimais, kurie visiškai nenaudingi Lietuvai, tačiau naudingi Amerikai. Trump’as tai pabrėžė. Vert. Past.)

Kaltinimai “nesąžininga prekyba” – įprasta praktika, viso Trump’o prezidentavimo metu. Pažadas “būti kietu” ribojant Kinijos eksportą į JAV, ilgai buvo rinkiminės kampanijos pažadas. Trump’as taip pat kaltina Kiniją, vagiant intelektualinę nuosavybę iš JAV kompanijų, kurios yra rinkoje.

Kinija, savo ruožtu, sako, kad 375 milijardų dolerių prekybos perteklius į JAV, atsirado ne dėl “nesąžiningos praktikos”, o dėl istoriškai susiklosčiusių Amerikos ekonomikos problemų(pvz. 20 trln. Usd skola vert. Past.) Kinija pažymi, kad JAV turi chronišką prekybos deficitą su daugybe šalių jau kelis dešimtmečius. Amerikos korporacijos maksimaliai padidino pelnus steigdamos gamyklas Kinijoje daugybę metų, taip “pasmaugdamos” gamybines darbo vietas pačiose JAV ir padidindamos Kinijos eksportą į JAV.

Trump’as siekia iškraipyti istoriškai susiklosčiusias struktūrines amerikietiško kapitalizmo bėdas(pvz. Tuščių pinigų spausdinimas. Vert. Past.), naudodamas demagoginę retoriką ir kaltindamas Kiniją.

Patyčios iš Kinijos, siekiant sumažinti prekybos tarifus, yra Trump’o būdas susidoroti su pačios Amerikos problemomis. Tai yra tas pats arogantiškas mentalitetas, kurį britai įkūnijo kai bombardavo Kiniją su laivyno artilerija per “Opiumo karus” devyniolikto amžiaus viduryje, tam, kad priverstų Kiniją pirkti opiumą iš britų prekeivių.

Pagrindinė Trump’o problema yra ta, kad pasaulis neatpažįstamai pasikeitė. Kinijos ekonominė ir karinė galia užtikrina tai, kad Kinija nebus nublokšta į pačios Amerikos problemas.

Šios savaitės vedamąjame straipsnyje, Kinijos valstybinė žiniasklaida “Global Times” pažymi, kad “Turint omenyje Kinijos ekonominį, technologinį ir mokslinę jėgą… Pekinas niekada neklausys Vašingtono komandų.”
Su neginčijama priežastimi, Pekinas šią savaitę kviečia prekybines problemas su JAV, spręsti derybomis pasaulio prekybos organizacijoje.
Kaip sakė Kinijos prezidentas Xi Jinping’as, tik abipusis dialogas ir bendradarbavimas gali duoti rezultatų šiandieniniame pasaulyje, norint, kad vyrautų taika.
Čia ir yra pagrindinė Vašingtono mentaliteto problema. Vašingtonas nenori derybų ir abipusio dialogo, pagrįsto tarptautine teise, tačiau vietoj to renkasi agresyvų vienašališkumą, kur viena pusė laimi “nulinės sumos” rezultate.
Toks mentalitetas pasmerktas žlugti. Jis skatina prekybos karus, kurie, kaip rodo istorija, dažnai pereina į karinius konfliktus.
Trump’as gyrėsi, kad “lengva laimėti prekybinį karą.” Tai yra apgailėtinas nekilnojamojo turto magnato, kuris vėliau tapo prezidentu, požiūris. Jis galvoja, kad Kinijos milžiniškas eksporto biznis į JAV, padaro juos pažeidžiamais dėl jo grąsinimų apmokęstinti tarifus. Kas per arogancija? Amerikos ekonomika yra priklausoma nuo Kinijos ir vistiek Trump’as galvoja, kad gali grąsinimais pasieks savo tikslų.

Tikrovėje, Kinijos prezidento žodžiai apie abipusį bendradarbiavimą yra grįsti realybe. Kai tik Trump’as paskelbė apie trigubai padidintus tarifus(150 mlrd. Dol.), Pekinas nešvilpė. Tiesiog atsakė tokiais pat tarifais Amerikos žemdirbystei, aviacijai ir automobilių pramonei.

Specifiniai sektoriai, kurie pralaimės jei Kinija įves tarifus, yra vidurio vakarų valstijų sojos pupelių, kukurūzų, jautienos ir kiaulienos šakos. Vien tik sojos pupelių eksportas iš JAV į Kiniją sudaro 14 mlrd. Dolerių, – maždaug tiek pat, kiek Boeing aviacijos biznis su Kinija, kuris tuoj užsidarys jei Kinija imsis siūlomų atsakomųjų sankcijų.
Amerikos smūgis Kinijai buvo staigus ir nuožmus. New York Times žurnale, žemdirbių bendruomenės, kurių pragyvenimo šaltiniai priklauso nuo eksporto į Kiniją jau spaudžia baltuosius rūmus atšaukti prekybinį karą.

Nepatenkintos valstijos: Arkanzasas, Pietų Dakota, Šiaurės Dakota, Aidahas, Indiana, Ilinojus, Misūris ir Montana. Tai buvo pagrindinės valstijos, kurios padėjo Trumpui tapti prezidentu 2016-aisiais. NY Times rašoma: “Kinijos agresyvus atsakas į Trump’o tarifus yra nutaikytas į Amerikos branduolį ir jo produktus regione, kuris lėmė jo pergalę prezidento rinkimuose. Prekybinis karas su Kinija gali blogai baigtis kaimo ekonomikai, o ypač fermeriams, kurie augina kiaules, sojos pupeles ir kukurūzus. Beveik du trečdalius sojų pupelių derliaus, JAV eksportuoja į Kiniją.
Netrukus matysime ar Trump’as toliau grąsins Kinijai prekybiniu karu. Šią savaitę Kinijos prezidentą jis pavadino “savo draugu”, tačiau jis taip pat reikalavo, kad Kinija atsisakytų tarifų vienašališkai.
Taigi, jei Trumpo arogancija aukšta ir jis tęs savo priešišką politiką, Kinija atsakys tuo pačiu. Tai lemtų Trump’o reitingų kritimą vidurio vakarų kaimiškose JAV vietovėse. Tai turbūt lemtų, kad respublikonai prarastų kongreso kontrolę ir Trump’o prezidentavimas būtų paverstas įstatymine impotencija.
Kinijos prezidentas teisus. Vienintelis būdas judėti pirmyn yra abipusis dialogas ir bendradarbiavimas. Vienašališkas “bullying” yra fail-fail mentalas. Arogantiškasis Trump’as sužinos tai sunkiuoju būdu.

Autorius Finian Cunningham (g. 1963) rašo tarptautinių santykių temomis, jo tekstai verčiami į kelioliką kalbų. Kilęs iš Belfasto(Šiaurės Airija), jis yra agrokultūros chemijos docentas. Dirbo moksliniu redaktoriumi Royal Society of Chemistry, Kembridže. Daugiau nei 20 metų dirbo redaktoriumi ir rašytoju didžiosiose žiniasklaidos organizacijose, tokiose kaip The Mirror, Irish Time ir Independent.

Paruošė Gintaras Jazdauskas.