Švogerių krašto lietuviškos valdžios mašinoje, visiškai išsibalansavo padorumo ir gobšumo stabdžių mechanizmas. Visiškai. Klausausi radijo imtuvo, skaitau internete ir nebesuprantu, kodėl žmonos iškepti kokletai, mano burnoje neužstringa?..

„Alio alio… – pasakykite savo nuomone, – ar reikia žemės ūkio ministrui atsistatydinti?“ – Pradedu atidžiau klausytis už ką ir kas vėl ruošiamas politiniam giljotinavimui? Pasirodo, kad šventas Bronislovas yra ne toks jau ir šventas. Tiksliau visai ne šventas. Nes už savo nuodėmes leidžia atpirkimo kryžiumi gultis savo mamai.

Tačiau, kol teismas neįrodo: ar jis sukčių gaujai, ar vagių asociacijai, ar tik Tėvynės Sąjungos Lietuvos Krikščionių Demokratų partijai priklauso – su išvadomis, „šudros luomo/kastos„ atstovams posūkiuose reikia būti atsargiems. Jeigu kas nepatiks – užsūdins. Prezidentė, geranoriško pasiūlymo atsistatydinti, be reikalo niekam nesiūlo… Vadinasi, už duotos priesaikos sulaužymą uždėjus ranką ant Konstitucijos – šaltojoje vėl niekas nesėdės? Nei sūnus, nei mama? O lochinama tauta vėl liks it musę kandusi?

Niekada neabejojau, kad visais keliais ir klystkeliais (kaip erkės pavasari) į valdžią lenda tie, kas sau ir savo aplinkai iš šu… nori pasidaryti daugiau va… Akurat, toks frakuotas egzempliorius, su baltomis pirštinėmis ir juodais faktais jau beveik išlindo į dienos šviesą. Visu parlamentariniu-ministeriniu gražumu.

„B. Markausko šeima, kaip teigiama, kelerius metus naudojosi svetima žeme be jokių tai įteisinančių dokumentų, o už žemės dirbimą ėmė ES išmokas. (Atkreipkite dėmesį – dirbo (VOGĖ) svetimą žemę, ėmė svetimus pinigus). B. Markausko mama Sofija Markauskienė, kaip teigiama žiniasklaidos pranešimuose, pasirinko panaudą. Tačiau sklypų savininkai teigia, kad nėra jokių dokumentų ir net žodinio leidimo, taigi ir panaudos sutarties. Vertinant tai, jog B. Markausko mama, galbūt (Highly likely) su ministro žinia, vykdė galimai nusikalstamą veiklą, prašau ginti viešąjį interesą ir spręsti, ar pradėti tyrimą dėl dokumentų klastojimo (BK 300 straipsnis), svetimo turto pasisavinimo (BK 183 straipsnis), taip pat galimo neteisėto ES lėšų pasisavinimo“, – rašoma kreipimesi.“

„Todėl šiandien kreipiamės į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo ir toliau reikalausime ministro atsakyti į klausimus ne tik apie jo šeimos reikalus, bet ir apie galimai paplitusias svetimos žemės deklaravimo praktikas“, – pažymėjo G. Landsbergis.

Ligšiolinis Vyriausybės požiūris į viešumon iškilusią skandalingą informaciją buvo pernelyg atlaidus, nors ministras privalėtų prisiimti ne tik teisinę, bet ir politinę atsakomybę“, – sakė A. Kubilius“.

Pasirodo, kai sūnus Ž. Ū. ministras – tarp žemvagių ir šudrinių (Lietuvos baudžiauninkų), nereikalingi jokie susitarimai, sutikimai ar leidimai. Patiko žemė – imk, ark, akėk, sėk, pjauk, deklaruok, savink išmokas, alink, dzulink, gręžk, tręšk, eksploatuok, kultūrink iki visiško išsekinimo – ir tu būsi teisus. Ministro mamai – viskas galima! Be ministro žinios? – nejuokinkite. Kas išdrįs tokiems apskųsti tokį? (Saviems savą). Paprastas žmogus – pabandyk atrėžti pusmetrį nuo pono žemės – užtampytų po teismus.

Užsmaugtų antstoliais. O čia: keturis metus sėmė pelną abejomis rankomis ir nieko! Pasirodo, turėti nekilnojamą turtą dirvonuojančios žemės ar ganyklos pavidalu – Lietuvoje uždrausta. Neetiškas vaizdelis. Sveiką, chemikalais neužterštą nuosavą sklypą (Ne Seimo nariams) taupant laikyti savo palikuonims – draudžiama! Tokios, „niekinės“ žemės vogimas – nelaikomas nusikaltimu. Į Seimą, tokie ir sulenda. Ne kad priimtų protingus, o kad patvirtintų sau naudingus įstatymus. Jei pjuvenose ištemptą virvelę laikančią ausis dar turite – pamąstykite…

Dar vienas literatūrinis rakursas. Jeigu mano asmeninis automobilis, stovi kieme, garaže, teisiškai registruotoje aplinkoje. Neeksploatuojamas keletą mėnesių – kur garantija, kad koks nors Idaras Idaravičius, vieną gražią dieną sėdęs į jį neišvažiuos pasivėžinti? Nesvarbu kad jisai ne jo. Nesvarbu kad be leidimo. Jeigu Seimas priima įstatymą: „Viskas kas priklauso nepartiniams asmenims ir be naudos voliojasi po išrinktųjų į valdžią kojomis – imk ir nebaudžiamas naudokis“. Normalioje teisinėje valstybėje tai būtų nepriimtina. Bet lietuviškų, bendrapartinių musių aptupėtų kreivų veidrodžių karalystėje – ponai, prieš „raupsuotųjų“ kastą, turi tik patogias privilegijas ir jokių įsipareigojimų…

Aš manau, kad panašiems apsukruoliams, vagių nagai turėtų būti viešai nukarpomi ligi alkūnių. Be jokių išlygų. Jeigu atėjęs tarnauti Lietuvai, uždėjęs ranką ant Konstitucijos, duodi priesaiką. O paskui ją ir juos apvagi (Tipo išduri) – sėsk. Nepatogiai ir ilgam. Arba kaip Tado Blindos laikais – ant Dervinų pušies tokį…

Antanas Stugys