Šiandien užregistravau įstatymo pataisą, kurią priėmus antstolių vykdymo išlaidų dydis negali viršyti 10 procentų nuo išieškomos sumos. Jau antrą kartą, nuo 2013 metų, šiuo pasiūlymu bus bandoma antstolių piktnaudžiavimams uždėti apynasrį.

Pakartotinį įstatymo projekto rengimą paskatino ekonomiškai nepagrįsti antstolių vykdymo išlaidų dydžiai ir su tuo susijęs antstolių piktnaudžiavimas. Dabar atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą numatytas procentais, nustatant minimalų atlygį, kurį privalu sumokėti, net jei suma, apskaičiavus procentus, yra mažesnė.

Tai sudaro galimybę antstoliams reikalauti nepagrįsto išlaidų dydžio ir praturtėti žmonių sąskaita. Taip antstolio institutas praranda prasmę – jei kreipiamasi siekiant atgauti skolą, tokiais dideliais atlygio antstoliui dydžiais ne tik kad prarandama didelė dalis, bet ir atgrasinama apskritai kreiptis į antstolį ir skolos grąžinimo klausimus spręsti kitais, kartais ir ne visai teisėtais, būdais. Minėti dydžiai ne tik neadekvatūs, prasilenkiantys su teisingumo ir sąžiningumo principais, bet ir mažina pasitikėjimą valdžia, blogina ir taip jau blogą antstolių, kaip institucijos, vardą.

Nauju teisiniu reguliavimu siekiu nustatyti ekonomiškai pagrįstus vykdymo išlaidų dydžius, kad būtų užtikrinta žmonių teisė į skaidrų ir paskutinių pinigų neišvogiantį antstolių darbą. Būtu didinamas ne tik jų veiklos skaidrumas, piliečių pasitikėjimas valdžia, bet ir teisinis tikrumas bei teisėti lūkesčiai, būtini demokratinės valstybės funkcionavimui. Tikiuosi, kad griežtesniu teisiniu reguliavimu ir antstolio vykdymo išlaidų dydžio apribojimu bus išvengta abejonių dėl dydžių nepagrįstumo, piktnaudžiavimo bei pasiektas teisinis aiškumas ir tikrumas valstybėje.

LRS inf.

Reklama