Pasaulinė Profsąjungų Federacija (PPSF), savo 92-ų milijonų narių iš viso pasaulio vardu šios didžios dienos proga sveikina visus darbininkus gyvenančius, dirbančius ir kovojančius kiekviename žemės kampelyje. Nepaisant mūsų priešų pastangų, Gegužės 1-oji buvo ir bus fakelu tiek vakarykštėse, tiek rytojaus kovose. Gegužės 1-oji turi būti žinia pasipriešinimo buržuazijai, imperialistams ir jų tarptautinių sąjungų politikai.

Tuo pačiu Čikagoje 1886-aisiais pralietas darbininkų kraujas primena mums mūsų dabartinę pareigą; jis primena mums, kad niekas neduodama dykai; kad kiekviena mūsų klasės iškovota teisė ar laisvė buvo pasiekta pasiaukojimu, konfliktais ir organizuota kova.

Šiandien, kol technologinė ir mokslinė pažanga žymiai prisidėjo prie visuomeninio turto išaugimo, mūsų klasės pragyvenimo lygis smunka. Kiekvienoje kapitalistinėje šalyje bosai puola mūsų klasės iškovojimus: jie mažina atlyginimus, karpo pensijas ir socialines garantijas; jie viską privatizuoja ir netgi puola mūsų švenčiausiąją teisę streikuoti! Streikas – pats veiksmingiausias mūsų rankose esantis ginklas, ir mes niekam neleisime jo riboti, varžyti ar paversti negyva raide!

Tuo pačiu jie intensyviai ruošiasi ir vykdo regioninius karus. Kad užsitikrintų maksimalius pelnus, jie tiesa kelią vis naujoms skerdynėms, naujoms imperialistinėms intervencijoms, kurios naikins ištisas tautas, liejant jų kraują ir plėšiant jų gamtinius išteklius. Besitęsiančios imperialistų intervencijos Libijoje ir Sirijoje, kylanti agresija prieš Venesuelą, JAV sprendimas Jeruzalę pripažinti Izraelio sostine, Saudo Arabijos vykdomos skerdynės prieš Jemeną, įtampa Korėjos pusiasaly – visa tai rodo, kad transnacionalinės kompanijos užuodžia naujas pelningas vietas; ir kiekvieną sykį būna žengiama per darbo žmonių lavonus.

Esamomis gilios kapitalizmo ekonominės krizės ir smarkios skirtingų imperialistinių centrų tarpusavio konkurencijos dėl naujų rinkų užgrobimo sąlygomis, patys galingiausi mūsų ginklai yra INTERNACIONALIZMAS ir SOLIDARUMAS. Nei vienas darbininkas neturi jaustis vienišas. Visi kartu privalome judėti pirmyn su Solidarumu ir Internacionalizmu, kurdami tokią darbininkų klasės vienybę, kuri įgyvendintų Karlo Markso priesaką: „Visų šalių proletarai, vienykitės!“

Šitokiame kontekste ir tokioms metinėms, PPSF išreiškia solidarumą su mūsų persekiojamais broliais, su migrantais, kurie, ar tai dėl imperialistų kulkų, ar dėl sistemos keliamo skurdo ir vargo verčiami palikti savo tėvynes. PPSF toliau juos palaikys, kovodama už pasaulį be išnaudojimo ir be pabėgėlių. Migrantai privalo įsitraukti į profsąjungas, vienytis su vietiniais darbininkais ir kovoti kartu už savo atlyginimus, teises, prieš kartus ir intervencijas.

Mes keliame balsą kartu su didvyriškąja Palestinos liaudimi jos kovoje už savą nepriklausomą ir demokratinę šalį.

Tuo pačiu stojame iš vien su vargstančiomis darbo moterimis, kenčiančioms nuo dvigubo išnaudojimo. PPSF narės moterys, praėjusiame Pasauliniame moterų suvažiavime Panamoje garsiai pareiškė, kad sieks lygių su vyrais teisių darbe, visuomenėje ir gyvenime. PPSF kovojo ir toliau kovos už šią lygybę. Tokią pat orientaciją perduodame ir jaunimui, kaip naujajai dirbančiųjų kartai, kuriai tenka uždavinys gerbti geriausias Gegužės 1-osos kovos tradicijas.

Tiesdama ranką visiems besistojantiems, šiuos metus PPSF yra paskelbusi profesinių sąjungų švietimo ir mokymo metais. Mūsų tikslas – kad naujosios darbininkų kartos būtų nepaklusnios, kovingos, kad būtų priešais klasinio kompromiso ir bendradarbiavimo. Pagerbdami profesinių sąjungų mokymo metus, mes kviečiame kiekvieną sąjungą prisidėti prie kovingosios tiesos, atskleidžiant tikrąją Gegužės 1-osios reikšmę ir dėl jos sudėtas darbininkų klasės aukas. Gindami praeitį, pačią mūsų judėjimo atmintį, mes paliekame paveldą rytojaus kovoms, tuo pačiu turėdami ir įrankius ateičiai. Pažinti savo judėjimo istoriją – tai mūsų pareiga.

PPSF žengia į priekį, stiprėja ir auga: ir tai gąsdina mūsų priešininkus. Nėra kito kelio, kaip išplėsti ją visur, po kiekvieną pasaulio kampą, kad nebeliktų nei vieno alkano, atstumto, medžiojamo ar persekiojamo darbininku. PPSF privalo būti „apkasais“ kovoje už ateitį be išnaudojimo žmogaus kito žmogaus. Būtent taip bus įgyvendinta dar 1945-aisiais pirmojo PPSF generalinio sekretoriaus, Liuji Sajano (1910-1973) iškelta vizija: „PPSF – už viso pasaulio darbininkus!“

Šaltinis: Pasaulinė Profsąjungų Federacija