Paaiškėjus, kad Dalia Grybauskaitė persekiojo žurnalistus už jų kritines laidas, ir prašė LNK televizijos savininko Dariaus Mockaus “patraukti skaliką“ – t.y. žurnalistą Tomą Dapkų, kuris rengė laidas apie Dalios Grybayskaitės favoritus generalinio prokuroro rinkimuose, “Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad jis daugiau nenori akyse matyti Dalios Grybauskaitės.

„Visokių vertinimų galėtų būti, visokių veiksmų galėtų būti. Aš manau, kad kai kurių kolegų pasisakymai apie tai, kad galima apkalta, šitoje situacijoje nėra visiškai iš piršto trauktas dalykas, jeigu taip buvo iš tikrųjų“, – BNS sakė jis, vertindamas, kokių veiksmų galėtų imtis valdantieji.

“Jeigu pasitvirtinų, jog laiškai yra autentiški, būtų skandalinga, nes tai rodytų bandymus paveikti žiniasklaidą, kad ji ko nors nedarytų“, – sakė Ramūnas Karbauskis.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė pareiškė, kad „Lietuvos ryto“ paskelbta informacija atskleidžia netoleruotiną prezidentės Dalios Grybauskaitės elgesį derinant naujo generalinio prokuroro kandidatūrą.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės vertinimu, paskelbtas susirašinėjimas rodo, kad prezidentė derino kandidatūrą su verslo koncernu „MG Baltic“.

„Situacija, kai derinama generalinio prokuroro kandidatūra su interesų grupėmis, yra netoleruotina teisinėje valstybėje ir kelia labai daug klausimų“, – BNS pirmadienį sakė A. Širinskienė. „Šiuo atveju turime koncerną „MG Baltic“, kurio pagalbos buvo prašoma“, – teigė Seimo narė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis sakė, kad jeigu pasitvirtintų, jog laiškai yra autentiški, būtų skandalinga, nes tai rodytų bandymus paveikti žiniasklaidą, kad ji ko nors nedarytų.

„Nelabai matyčiau prasmės susitikinėti su prezidente, kol nepaaiškės, kad tie laiškai netikri“, – sakė R. Karbauskis.

Ragino „patraukti skaliką“

Ekspremjeras Algirdas Butkevičius sakė manantis, kad parlamentinį tyrimą dėl paskelbtų duomenų galėtų atlikti Seimo komitetai. „Tikriausiai turėtų būti ištirta – tegu ištiria arba Teisės ir teisėtvarkos komitetas, arba Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas“,– BNS sakė A. Butkevičius.

Seimo narys Artūras Skardžius, viešas aršiausių prezidentės kritikų, mano, kad minėtas E.Masiulio ir D.Grybauskaitės susirašinėjimas – akivaizdus prekybos poveikiu pavyzdys.

A.Skardžius atsakė į LL klausimus:

– Kaip vertinate Lietuvos prezidentės poziciją – prašo Dariaus Mockaus „patraukti skalikus“ nuo jos? Persekioja žiniasklaidą už jos kritiką?

– Manau, kad tai buvo akivaizdus instrumentas daryti poveikį parlamento sprendimams. Būkime objektyvūs – tai tas pats, kas ir prašyti žiniasklaidos, kad ji pozityviai nušviestų vieną ar kitą dalyką, už ką šiandien yra teisiamas Seimo narys Vytautas Gapšys. Jis teisiamas už tai, kad bandė įsigyti šios žiniasklaidos priemonės – LNK grupės – palankumą dėl politinių rinkiminių procesų. V.Gapšys yra teisiamas ir net įvardijamas prokuratūros kaip „politinis recidyvistas“. Visi politikai visada siekė žiniasklaidos dėmesio, kad jie būtų arba viešinami, arba kad žiniasklaida tylėtų.  Aš pats asmeniškai su tuo susidūriau, gindamas viešą interesą – visos mano iškeltos globalios problemos, kaip pvz., nusikalstamas valstybės įsipareigojimas skolintis už 9-10 proc. palūkanų, arba visų mokesčių mokėtojų plukdymas į Bermudus – visi tie klausimai buvo uždrausti žiniasklaidai viešinti.  Aš manau, kad žiniasklaidai mokami dideli pinigai, kad minėti dalykai nebūtų viešinami.  O tai, kad politikas nori, kad jo iškeltos problemos būtų viešinamos ir būtų spalvinamos jo politinės plunksnos, ir vienu, ir kitu atveju tai yra vadinama prekyba poveikiu. Ir kitaip to nepavadinsi. Ir jeigu mes norime taikyti vienodus standartus – manau, kad po 28 metų nepriklausomybės ir Lietuva turėtų tam subręsti – reikėtų įvardinti daiktus savo vardais – Eligijaus Masiulio ir Dalios Grybauskaitės susirašinėjimas – tai yra akivaizdus prekybos poveikiu pavyzdys.  Jeigu toks susirašinėjimas iš tikrųjų įvyko, ir tai nėra išgalvota. Manau, kad tuos dalykus tuoj pat turėtų pradėti svarstyti ir Valstybinė tarnybinės etikos komisija, ir parlamentinės komisijos, ir, aišku, teisėsauga. Bet dėl teisėsaugos – didžiausias klaustukas – ar ji išdrįs pradėti tyrimą?

– Aišku, kad ne, nes visa teisėsauga sėdi Grybauskaitės kišenėje?

– Tai gerai, tai mes ir parodysime savo brandą – ar parlamentas pareikalaus, ar teisėsauga išdrįs, ir t.t.  Nes dar praėjusioje kadencijoje premjeras ir partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius neišdrįso pareikalauti tyrimo dėl akivaizdaus prezidentūros manipuliavimo spec. tarnybų pažymomis.  Tiek dėl gen. Prokuroro skyrimo, tiek ir bandant „pakišti“ nac. Saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A.Paulauską – jam buvo bandoma suversti kaltę dėl to, kad jis neva nutekino minėtą pažymą, nors tai padarė prezidentūra.  Tačiau tada Seimas neišdrįso tirti tų dalykų.

– O dabar išdrįs, nes kiek supratau, tos kritinės masės jau padaugėjo?

– Aš už tai, kad reikia nedelsiant pradėti tyrimą.

– Tačiau vis tiek įdomu, kaip taip Eligijus Masiulis „užsirovė“ STT, nors kasdien atsiskaitinėjo Grybauskaitei? Juk STT tikrai ne jį gaudė?

– Matyt, kad E.Masiulis tapo atsitiktinės kulkos“ auka mūšio lauke, kuri pakirto būsimą premjerą ir prezidentą, nes dar pakeliui tarp MG Baltic ir Seimo aš mačiau 24 metrų ploto plakatą, kai E.Masiulis šventė gimtadienį, ir MG Baltic sveikino būsimą Lietuvos prezidentą.

– Tačiau ar teisėtas tas pats gen. prokuroro Pašilio paskyrimas, kai paaiškėjo, kad dėl to taip pat buvo prekiaujama?

– Aš manau, kad gen. Prokurorą reikią paskirti iš naujo, nes paaiškėjo, kad tas paskyrimas buvo neskaidrus.

226 straipsnis. Prekyba poveikiu

KEISTA:

1. 2011 06 21 įstatymu Nr. XI-1472 (nuo 2011 07 05)

(Žin., 2011, Nr. 81-3959)

2. 2016 11 10 įstatymu Nr. XII-2780 (nuo 2016 11 17)

(TAR, 2016, Nr. 2016-26876)

 

1. Tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

KEISTA:

2017 09 28 įstatymu Nr. XIII-653 (nuo 2017 10 06)

(TAR, 2017, Nr. 2017-15859)

 

4. Tas, kas padarė šio straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

5. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs, arba pažadėjęs ar susitaręs priimti, arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.

6. Asmuo, kuris padarė šio straipsnio 1, 3 ar 5 dalyje numatytą veiką, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia.

7. Šio straipsnio 6 dalis netaikoma asmeniui, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė ar pažadėjo duoti arba davė kyšį šio kodekso 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui.

8. Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Prezidentūra nekomentuoja

Prezidentūra atsisako patvirtinti arba paneigti paskelbto susirašinėjimo autentiškumą. Prezidentės atstovai sako stebintys pastangas politizuoti bylą.

„Teismas šiuo metu nagrinėja politinės korupcijos bylą, kurioje E. Masiulis yra kaltinamas kyšio paėmimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu praturtėjimu. Metamos visos priemonės politizuoti bylą ir paveikti jos eigą bei baigtį. Todėl nuo bet kokių komentarų susilaikome, kad jie nebūtų panaudoti kaltinamųjų gynybai“, – BNS informavo prezidentės spaudos tarnyba.

Prezidentei paramą išsakė konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. Jis sakė, kad politikų bendravimas yra natūralus dalykas.

„Manau, Prezidentūros pozicija laukti, kol visa informacija bus paviešinta, yra teisinga. Dalinis informacijos viešinimas be galimybės ją patikrinti sudaro manipuliacijos, o gal net ketinimų pakenkti bylai įspūdį“, – BNS sakė G. Landsbergis.

„Juolab, net jeigu prezidentė ir susirašinėjo, nematau kažko, kas keltų nuostabą. Politikai bendrauja apie politines aktualijas, tik tiek“, – pridūrė jis.

Laisvas laikraštis