1918 Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, Antanas Smetona per 23 metus (iki 1941 m. naujos okupacijos), atstatė šalį nepalyginamai greičiau nei „Sąjūdis“ per 30 metų. Istoriškai taip jau klostosė, kad užjūrio ideologijos sklaida – per televiziją ir internetą, Lietuvą pavertė  pasakų šalimi ir šis gėris jau vadinasi „paveldo neįgalumo šalis“.

Glausdamiesi prie naujųjų įtėvių nesitikėjome, kad su „Sąjūdžio“ laisve gausime naują modernų šalies valdymo modelį. Norėjome, kad masės sulauktų dėmesio ir štai turime: filosofija, tautinis  paveldas tapo nebeįdomūs, palyginus su masių vaidmeniu minios gyvenime. Asmenybių kultas sutryptas ir tampa niekiniu prieš masių pasiūlas.

Minios subrandintas efektas statomas aukščiau individo, kuris tampa nereikšminga detale masių lavinoje. Reklamos ir šou renginiai bruka nurodymą – dalyvauk minios kasdienybėje, nes čia rasi atsakymus, nuo kurių priklausys tavo gyvenimo eiga ir kur netgi mirtis taps išlaisvėjimu. Argi tai ne nauja religija, kuriai reiks perrašytos naujos BIBLIJOS.

Lietuvos valstybės sąvoka nyksta prieš globalistų paspęstus šou. Naujai užgimusi jaunimo karta mato pilnas parduotuves gėrybių, televizija ir masiniai renginiai, kad gyvenant šiose masėse gali ir šokti, ir dainuoti. O greitu laiku išmokys, (kad uždraustas vaisius būtų skanesnis)  apakti, t.y., nieko nematyti, bet prisiminimai tai likę ir ką jie padiktuos… Kuo tai ne rojaus sąvoka!  Kokie čia valstybės reikalai kaip aplinkui tiek linksmumo, spalvingumo ir skanėstų?..

Taigi pojūčiai patenkinti, vidutiniokai praturtėjo ir nesulaikomai mėgaujasi valdžios ramybe. Kaip ir viskas jau pasiekta ir kas gi čia gali blogesnio nutikti. Tačiau, ar jau taip nebuvo Romoje, Bizantijoje…et, čia istorikų bėdos. Istorija juk juda spirale, išgyveno jie…, bet jie neišgyveno, na, ir kas, istorija pakrypo nauja vaga. Ir vis tik, istorijai reikia individų, kurie pakreiptų mases. Šiose iliustracijose noriu perteikti sąjūdžio eiliškumo BIBLIJĄ:

  1. M.Gorbačiovui leidus.
  2. R.Ozolui suformavus sąjūdžio pradžiamokslį.
  3. V.Radžvilui toliau formuojant.
  4. Plutui – pinigų dievui leidus.
  5. Ar lopysime sąjūdį?

Kaip žmonių masė kovos prieš KGB, kurią sudaro esama valdžia (Valdžia – santykis tarp asmenų arba jų grupių, kai vienas asmuo ar jų grupė paklūsta kitam asmeniui ar jų grupei.

Priemonės, kurios leidžia pasiekti tokį paklusimą, vadinamos valdžios šaltiniais.

Mažose grupėse valdžia paprastai būna neformali. Didesnėse grupėse paprastai sutinkama institucinė valdžia, kai valdymui kuriamos institucijos, valdymo organai) turėtų parodyti netolima ateitis. Kada politiniame valdyme atsirado terminas „globalus masių judėjimas“, tai individo postringavimai apie prigimtinę teisę ar pilietinį nepaklusnumą tapo bereikšmiai.

Viltis – tai kada sėdi ant slenksčio Lietuvos kaimo bakūžėje ir matai kaip pro šalį žygiuoja pasaulinis progresas, tu vis prisimeni, o gal ir ne, apie pagonybę, tautinį paveldą.

Dailininkas Tautvilas Rinkevičius