ATVIRAS LAISKAS PONAMS D. GRYBAUSKAITEI IR M. LAURINKUI

Kreipiniai ,,ponas, ponia“ šiandien išardė žmonių savitarpio draugišką bendrystę. Juokinga ponu vadinti lietuvaitį, kuris konteineryje ieško duonos. Gal nuo to ir pradėkime, ar tie išsireiškimai ,,ponas, ponia“ arti tiesos. Ar tai pagarba ubagui?
Kur dingo žodžiai tamsta, drauge, kolega-jų neliko, juos pakeitė pajuoka iš darbo žmogaus, vargšo, kuris neturėjo ko atsiimti: nei žemės hektarų, nei dvarų, nei butų ir pan. Jis vėl liko ubagas kaip ir jo tėvai smetoninėje Lietuvoje.

Tik tarybiniais laikais gautas butas jo nuosavybė, bet kaip išsimokėti už elektrą, šilumą, kai neturi darbo. Įmonės sužlugdytos, valdininkauja tik ponai ir jų giminaičiai. Žemes atsiėmė irgi ponaičiai-anų laikų ponų anūkai, proanūkiai. Jie jas parduoda užsieniečiams arba kitiems ponams-Karbauskio įpėdiniams. Kokiu verslu užsiimti kaime, jei dažnai likę kelios trobos užkaltais langais, o ponui dvarininkui tu nereikalingas pastoviam darbui? Padirbėsi kelis mėnesius ir von lauk…Darbo nėra.

Tas pats malonumas ir mieste, kai dingo gamyklos, fabrikai. Kur tos investicijos, kai didžiausias verslas-konteineriai, kuriuose garuoja miesto ponų nesuvalgytos duonos atliekos. Čia ne arti tiesos?

Mane štai vėl atvirai vadina ,,vatnike“. Vėl įtraukė į ,,vatnikų“ sąrašus. Gal ir gerai, mes paprasti žmonės, apsivilkę vatnikais. Lietuvą ir kėlė i viršų paprasti žmones. Vyžoti, su klumpėm, .Jie ir senais laikais tada kalbėjo lietuviškai, kai kurie rusiškai (turiu omenyje nuo senų laikų mūsų krašte gyvenusius sentikius) O dvarininkai vozgurnojo lenkiškai, jie su panieka žvelgė į tuos, kurie kalbėjo kita kalba. Pavarčiau tuos sąrašus, šalia manes ,,vatnikų“ sąraše ir Lekstutis, Šustauskas, Zagurskis, Grabauskas.

Kažką blogo apie juos pasakyt negaliu, žinau kad jie visi eina už Lietuvą, už paprastą žmogų. Jie senukų neužpuldinėja, narkotikų neplatina, jie atskleidžia tiesą. Ir atvirai pasako savo poziciją.

O mūsų prezidentė Grybauskaitė dažnai ,,nieko nežino“, ji ,,ne prie ko“, ji neva ,,nežino“ apie oligarchų pinkles, ,,nežino“ apie Kedytę, kuri gal ir nužudyta. Tai kam mums reikalinga tokia prezidentė. Ir kitas klausimas-kam mums reikalinga prezidentė, nežinanti kas yra šeima, vaikai? Toks žmogus ir Lietuvos nelaiko tikra savo šeima.
Štai pokalbis su M.Laurinkum. Mokslus baigė tarybiniais laikais, už jį mokėti nereikėjo, ir valstybė dar mokėjo stipendijas.

Ponas filosofas šiandien bijo tiesos, nes arti jos gyvena. Nenorėjo cituoti Markso, Lenino savo filosofiniame darbe- taip kalba ponas…

Ką blogo galima pasakyti apie Leniną? Jis pritarė Lietuvos nepriklausomybei, bet mes ją praradome, padovanodami Vilnių lenkams. Ką padarė A.Smetona, būdamas poste apie 20 metu? Prarado dalį Lietuvos, mat žmona ir uošviai-lenkai. Todėl ir Salomėją Nerį, P. Cvirką reikia užmiršti, jų paminklus nugriauti. Štai Dauguose ir S.Nėries gatve naikinama, jau pavadinta Smetonienės gatve. Mat ponia Smetonienė kažkada pro Daugus praplaukė valtele…Dainuokime S.Nėries eiles, o ne garbinkime Lietuvos pardavėjo žmoną. Ar ne tarybinės armijos dėka gražintas Vilnius?

Kita tiesa-1940 metais tarybinė armija sutikta su gėlėmis. Tiesa, ne visų. Turtingieji ponai negalėjo to pakęsti ir rengė sukilimą, melavo, gąsdino paprastus žmones. Už sukilimų rengimą, už kiršinimą ir buvo vežami tremtin. 1941 m. sukilimas-tai turtingieji vertė tarybų valdžią ir sutiko vokiečius kaip išvaduotojus. Kas iš to? Žydų naikinimas. Ar to reikėjo? O dabar kvailinami žydai, ne viskas verčiama rusams.

Ar tai tiesa? Už žydų ir kitaminčių žudymą žmogžudžiai baltaraiščiai po karo keliavo Sibiran. Kodėl nutylima, kad tremtinių vaikai tarybiniais laikais baigė aukštuosius mokslus? O dar prisimenant poną M. Laurinkų, norisi paklausti-ko nutylite apie Pociūno žūtį? Aišku, į tremti važiavo ir nekalti žmonės. Nekalti valstiečiai buvo įskusti miškinių, nes iš baimės duodavo lašinių pavalgyti nusikaltėliams. Laurinkau, ar klausei savo tėvelių, už ką jie atsidūrė Sibire?

Kvailystė padaryta ir Rusijoje. Kodėl nutylima tiesa, kalbant apie Rusiją? Juk už stikliuką Jelcinas pardavė Rusiją ponams. Bet rusai dar laimingi, supratę, kad reikia gelbėtis, ir tą padarė pritardami Putinui. Tai patriotiška šalis, nors ir patiria įvairių sunkumų, bet myli savo tėvynę. Ir tai tai arti tiesos, bet mes bijome tą pripažinti.

Jei taip blogai buvo sovietmečiu(nors geriau vadinti-tarybiniais laikais), tai kodėl žmonės tų laikų ilgisi? Gailiusi gražių laikų. Kai turėjo darbą, mylėjo tėvynę ir nebuvo kelio narkotikams, paleistuvystei. Visur veikė bibliotekos, kultūros namai, jų buvo daugelyje kaimų. Svarbiausia-buvo gerbiamas darbas, žmogus rinkosi specialybę ir su diplomu mielkai vyko į darbo vietą. Buvo nemokamas gydymas, savo tėvišką žodį turėjo tėvai.

Tokia tiesa. Tad ir atidenkime tą tiesos skraistę.

Birute Dilpšienė

Į ,,vatnikų” sarašus įtraukto Giedriaus Grabausko komentaras-,,Tiesos vengimas ir atviras ciniškas melas tikrai Lietuvos problema. Juk nuo 1990 m. ponija sužlugdė Lietuvą. Kodėl taip ciniškai meluojama-neva dabar rojus, o tarybiniai laikai-tai pragaras? Nes tai palanku išnaudotojams. Bankininkai, buožės, dvarininkai klesti daugumos kitų piliečių sąskaita, o bijodami galimo atpildo, pakvietė į Lietuvą vokiečių okupantus. Tik kažin ar tai padės? Vokiečiai kryžiuočiai visad lindo į Lietuvos, o dalis vietinės ponijos juos palaikė. Tik Lietuva visad išsivaduodavo iš jų jungo”.

Reklama