Prieš paskutinius rinkimus į Lietuvos respublikos seimą, stebėjau vienos partijos kandidato į seimą diskusiją su rinkėjais, kurioje pastarasis mane privertė susimastyti vienu klausimu, kuomet vedė diskusiją su jauna studente iš salės. Diskusijos bėgyje mergina pakreipė temą apie tai, kad Lietuvoje prastos darbo sąlygos, maži atlyginimai, o ir darbdaviai nenoriai priima studentus be praktikos, trumpai tariant ji nematanti perspektyvų, todėl po studijų ruošiasi emigruoti. Nuo tada analizuoju kiekvieno jaunuolio, kuris taip reiškia savo suvokimą apie situaciją darbo rinkoje, nuomones.

Iš kur kyla jauno žmogaus galvoje toks supratimas apie darbo rinką?

Visu pirma reikėtu atkreipti dėmesį į tai, kad gyvename pasaulyje, kuriame absoliučiai viską diktuoja „Išsvajotieji vakarai“, plaudami smegenis jaunam žmogui į pagalbą pasitelkiant holivudinę propagandos mašiną, kuri puikia suvokia, kad 80% žmonių neturi sugebėjimo savarankiškai mąstyti ir naudodamiesi logika tikrinti informacija.

Užtenka atkreipti dėmesį į bet kurio holivudinio filmo pagrindinius veikėjus ir apžvelgti kokia aplinka juos supa. Ką mato toks žmogelis, kurio smegenų „keliamosios galios“ nepakanka įjungti loginį mąstymą? Jis mato pagrindinį veikėją, kuris arba kuri turi prabangią mašiną, didžiulį namą arba kaip minimum kotedžą Manhateno centre, gražų priešingos lyties partnerį bei krūvą blizgančio šlamšto ir visa tai jis tiesiog turi, nes taip parašyta scenarijuje . Ir šis standartinis modelis matomas visuose populiariuosiuose holivudiniuose filmuose, todėl natūralu, kad nereiklaus proto žmonėms, laikui bėgant susidaro įspūdis, jog visas šis materialinis gėris turi atsirasti tiesiog iš nieko, ši nuostata įsirašo į jaunuolio pasąmonę ir dažniausiai lydi jį visą jo nelaimingą gyvenimą.

Kuo grįstos jauno specialisto kalbos apie niekam tikusias perspektyvas Lietuvos darbo rinkoje?

Kurį laiką bandžiau atrasti atsakymą į šį klausimą, reabilituojantį nusivylusį, jauną specialistą, bet racionalaus, logiško atsakymo rasti nepavyko dėl vienos priežasties. Dažniausia jaunas specialistas, ką tik baigias studijas, turi tiek mažai profesinės patirties, kad iš jos daryti kažkokias išvadas apie perspektyvas darbo rinkoje yra neįmanoma, o jeigu jaunuolis baigė mokslus universitete, tai tokios patirties apskritai neturi, todėl peršasi vienintelė logiška išvada, kad nuomonė tokiam žmogui buvo suformuota dirbtinai, veikiant išorės veiksniams, tokiems kaip holivudinė propaganda. Prie viso to dar prisideda negatyvus bendras visuomenės psichologinis fonas, bei lietuviška šūdasklaida, kuri kiekvieną dieną šneka tik apie girtuoklių padarytas avarijas, nužudytus žmones, politines intrigas, svetimus lovos reikalus, kiekvienais metais vis nykstančią tautą ir praktiškai visada užakcentuoja emigraciją. Geras naujienas, nutikusias per metus, galėtume suskaičiuoti ant rankų pirštų, todėl tokiame kontekste būtų kvaila stebėtis, kodėl jaunas žmogus nori kuo greičiau iš čia evakuotis.

Ar tikrai darbo rinkoje situacija tokia apgailėtina?

Galiu drąsiai teigti, kad ne, ji nėra tokia prasta ir tai aš grindžiu savo asmeniniu pavyzdžiu, savo žmonos, grupiokų, kursiokų, pažįstamų žmonių pavyzdžiu, kurie baigę studijas nedejavo kaip apgailėtina dirbt už minimumą Lietuvoje, jie nešnekėjo apie emigraciją dar sėdėdami mokykliniame suole ir net nesuvokdami ką reiškia dirbti ir siekti savo tikslų, jie pabaigė studijas ir padarė viską, kad gautų 1000 eurų į rankas, ir jie tuos pinigus gauna. Sutinku, gauti 1000 eurų į rankas galės ne visi, tačiau viskas priklauso tik nuo kiekvieno iš mūsų gebėjimų bei valios pastangų, jeigu jaunuolis atmestinai renkasi savo gyvenimo kelią visai nepasidomėjęs apie specialistų paklausą, perspektyvas ir tampa vienu iš kelių tūkstančių vadybininku, tai nėra ko stebėtis, kad su tokia profesija jis bus niekam nereikalingas, todėl iš loterijos būdų pateiktų paraiškų studijuoti, dar pačiam nežinant kuo nori būti, vertingo ir patrauklaus darbo rinkai popieriuko galite nesitikėti.

Ar jaunuolis, baigęs mokslus, turėtų už investiciją atlyginti valstybei?

Prieš kurį laiką seime skambėjo siūlymas, kad baigęs mokslus žmogus, turi atidirbti tėvynėje ir tik tada galės emigruoti kur tinkamas. Manau, kad tai padaryti privalo kiekvienas jaunuolis, į kurį valstybė 15 metų investavo pinigus, tikėdamasi, kad jis gyvens, kurs, dirbs Lietuvoje, todėl jaunuoli, mesk rožinius akinius į šalį, nustok svajoti apie holivudines pasakas, kai pinigai, namai, mašinos ir visas materialinis gėris atsiranda iš nieko, pradėk naudotis savo smegenimis ir įgūdžiais, gautais per tuos 3 ar 4 metus, prasitrainiojus kolegijos ar universiteto koridoriais ir pradėk dirbti. Garantuoju tau, kad po 1-2 metų gausi išsvajotą 1000 eurų į rankas ir galėsi džiaugtis gyvenimu tėvynėje, kartu su mylimais žmonėmis, o ne kur nors smirdančiam žuvų ar vištienos fabrike, svetimoje teritorijoje, kultūroje bei visuomenėje.

Eimontas Raicevičius