Nors diedukas prezidentas savo dienoraštyje dievagojosi, jog jokie CŽV kalėjimai jo prezidentavimo metu neveikė, realybė kiek kitokia.

Abu Zubaydah, iki šiol laikomas JAV valstybės žinioje griežtoje priežiūroje, teismui paliudijo, jog Lietuvoje buvo žiauriai kankinamas, jam ant galvos buvo dedamas drabužis, pilamas vanduo, bandant miegoti, buvo užleidžiama labai garsi muzika, jis buvo trankomas į sieną ir daužomas per veidą.

4 kartus jis buvo prie mirties, tačiau sveikatos priežiūra jam nebuvo teikiama.

Panašiai buvo kankinamas kitose CŽV slaptavietėse, tai Lenkijoje (jis padavė ir dėl Lenkijos kankinimų), Maroke, o Lietuva be to, prikankinusi šį kalinį, laisvai atidavė jį toliau kankinti į Afganistane įrengtą CŽV kalėjimą.

Teismas nustatė, jog kai kalinys buvo Lietuvos teritorijoje, tai būtent Lietuva buvo atsakinga už Konvencijos 3,5,8 ir 13 straipsnių laikymąsi, o šie straipsniai (kankinimas,  teisė į laisvę, teisė į privatų gyvenimą, teisė į gydymąsi) buvo pažeistos, ir tas buvo padaryta tyčia. Europos žmogaus teisių teisingumo teismas atkreipia Konvencijos valstybės narės dėmesį, jog Lietuvoje ne CŽV, o Lietuva turi jurisdikciją čia esantiems žmonėms.

Gėdingai pralaimėtoje byloje Lietuva įpareigota sumokėti net 130 000 eurų. Tai bene didžiausia priteista suma kaliniui, kitose bylose Lietuva išsidera žymiai mažesnius žalų atlyginimus, nors Lietuvos kalėjimuose Lietuvos piliečiai laikomi antisanitarinėmis ir nehumaniškomis sąlygomis.

Kristina Sulikienė