Kovo 11-oji… Kas ji man? Kas ji supriešintai tautai? Kas ji yra tiems, kam jau virš keturiasdešimties. Ir kam dar tik… iš kelnių neišgaravo dabartinio mokyklinio suolo kvapas. Tėvai ir vaikai – du skirtingi pasauliai. Į jų tarpą, pritariant atkurtos valstybės valdžiai, jau įlindo vakarietiškomis technologijomis ir gundymais ginkluota Sorošo bacilų komanda.

Skubiai perrašoma ta istorijos dalis, kuri liudija nenaudingus komerci-politinei aplinkai faktus. Griaunami paminklai. Pervardinami miestai, gatvės. Parkai ir miškai iškertami prisidengiant sanitarinių kirtimų skėčiais, kurie modernesni už M. Gorbačiovo laikų kirvius ir dvitraukes „družbas“. Naikinamas produktyvus ir Lietuvoje perspektyvus gyvulininkystės bei žemės ūkis, kartu su karvių, kiaulių fermomis ir elitinėmis bandomis.

Tai ko neįmanoma sunaikinti – uždraudžiamą – suverčiant kaltę kiaulių marui, paukščių gripui, snukių ir kanopų ligai, erkiniam encefalitui, sifeliniam triperitui, laboratorijose sukultūrintam vėžiui ir kitiems imuninės sistemos nesusipratimams. Nepaklusnių konkurentų gyvulininkystės kompleksuose atrandamas pavojingas visuomenės sveikatai užkratas (Kaip olimpiados metų dopingo preparatai nepatogios šalies sportininkų šlapimo mėginiuose), o tai argumentas – viską sudeginti iki pamatų. Nevykdai kartu su valdžia genocido konkrečios tautos atžvilgiu – būk BANKROTU!

Kas liko iš socialinės-kultūrinės infrastruktūros kaimų gyvenvietėse, tenkinusių žemdirbių poreikius: vaikų darželių, kultūros namų, parduotuvių, felčerinių punktų, aštuonmečių mokyklų? Grūdų džiovinimo ir šieno miltų granuliavimo elevatorių? Pieno surinkimo ir separavimo punktų, sūrinių, sviesto gamyklų?! Naikinama viskas, kas tarybinės santvarkos klestėjimo laikotarpiu sukurta darbščiomis Lietuvos žmonių rankomis. Pastarieji objektai: vakarietiškai kritikuojami, nuvertinami ir trypiami kartu su išbandytais, gyventojams naudingais moksliniais ir techniniais pasiekimais. Jie niekur nepradanginami. Tiesiog čia ir dabar – atimami iš dabartinės ir ateities kartų – neapskundžiamai.

Marionetinių vyriausybininkų „žuvų akimis“ tikslas – priversti žmones pirkti E-klasės tručą prekybos centruose, džiaugiantis išpardavimais ir nuolaidomis! Už bereikalingą laiko eikvojimą, dirbant iki prakaito nuosavame darže: nepasiskiepijus nuo stabligės, pasiutligės, maliarijos ir blogos kaimyno akies – įspėjimas, bauda, vaikų atėmimas, kalėjimas iki gyvos galvos, arba atėmimas teisės į antrą pilietybę.

To, ką sukūrė ir pastatė seneliai savo vaikams. Dabartinės kartos tėvai savo vaikams ir anūkams – neišsaugojo. Ne gynė su šakėmis rankose nuo kapitalizmo dantų: tikro, natūralaus, be „E“ priedų, savaitės galiojimo laiką turinčių maisto produktų. Ne geno modifikuotų, vis dar turinčių autentišką skonį ir kvapą.

Dabartiniai tėvai pasirinko lengvesnį šunkelį. Įtaigiai įsiūlytą komercinės laisvės modelio pagrindu. Pažadais, naikinimais ir ribojimais (nuleistais iš viršaus) grįstą tragišką strategiją. Tiesiog skubėjo kaip veršiai, vedami valdžios pavadėlio, į tą… „pažadėtąją, apnuodytais pyragais paramstytą ateitį“. Liaudyje dar teisingai vadinamą „DURNIU LAIVU“. Patiklūs, tarybinių laikų sugadinti. Pripratinti tikėti valdžia ir žiniasklaida, žmonės beatodairiškai toliau tikėjo tuo ką skambina valdžios varpai. O valdžia vis įžūliau lankstėsi ir šliaužė pilvais prieš kapitalizmo pranašus ir ekspertus. Kurie mokė ką ir kaip geriau pasidalinti iš to kas jau sugadinta, bet dar nesunaikinta.

Kilni ir protinga tautos išmintis liepia: „imti duodant, duoti imant“. Tarp žilos senolių patirties ir jaunai kartai mokyklose brukamo amerikonizmo moralės principų – praraja. Keliai į pragarą grindžiami anglicizmais. Kas yra toji globalizacija? Tai ne tik saldus žodis platinamas iš burnos į burną, iš sąsiuvinio į sąsiuvinį – net nesusimąstant. Viskas turi konkrečia paskirtį ir užmaskuotą prasmę. O jei dar atviriau – tautų, nacionaliniu pagrindu, naikinimo priemonės įteisinimas ir pateisinimas. Kad būtų vaizdingiau ir suprantamiau, kas su mumis iš tikrųjų daroma – palyginsiu tai su Aušvico koncentracijos stovyklos kalinio kraupiu filmuotų pasakojimu. Praėjus šešiems mėnesiams, kai buvo sukurtas šis filmas, sulaukęs 86-šerių, Henrikas Mandelbaumas mirė (Gal nuo senumo. Gal nuo „ilgų rankų“ politikos). Filmas, man palikęs labai gilų įspūdį yra čia…

Atvežtieji išsilaipindavo. Nesiblaškydavo kol vaikus, moteris, klipatas skirstydavo – į vieną pusę. Darbingus vyrus į kitą. Eidavo į karantino baraką – tipo „nusiplauti kelionės dulkių“. Iš paskos važiuodavo mašina su raudono kryžiaus ženklu – jeigu kam nors suskaus dantį ar padidėjus skrandžio rūgštingumui prireiks tabletės nuo refliukso… Gražu kad net žalia! Patiklūs žmonės nusirengdavo. Pasiimdavo muilą ir brangiausius daiktus. Pro duris lįsdavo į bendrą pirtį – kurios palubėje buvo daug dušuose naudojamų piltuvėlių su skylutėmis… (Panašiai kaip propaganda apdujinti lietuviai lindo į Europą – valgymui „nekenksmingų“ E priedų). Iš ten jie gyvi jau nebeišeidavo.

Jeigu turite galvos smegenyse dar nors vieną neatrofuotą virvelę iš vidaus prilaikančią ausis – darykite palyginimus ir išvadas patys. Kaip mums skiedžiama apie „gerąją globalizaciją“, taip okupuotų teritorijų valdžia meluodavo žmonėms, kad juos vežą laikinam darbui. Kiekvieną dieną po du sąstatus. Į „svajonių žemę“. Civilizuotą, kultūringą Vokietiją. Žmonės nežinojo tiesos. (Ją ir dabar slepia nuo mūsų TIE, kas įlenda į valdžią, nes jie pasirašo neviešinti slaptos informacijos).

Tikėjimas… Dabar traukiniai su darbingais lietuviais važiuoja iš Lietuvos. Šiandieninis procesas vadinasi GLOBALIZACIJA. Jis skirtas apkvailintiems pilietiškiems tokiems kaip aš. Tie, kas galvoja kad tai šansas išsigelbėti – lipa ant to saldaus pažadų grėblio!.. Kam žiniasklaidoje spausdinami propagandiniai „makaronai“ apie dvigubos pilietybės naudą? – kad netolimoje ateityje būtų kas užimą atlaisvintą gyvybiškai svarbią erdvę. Nugalėtojai neteisiami.

Kokiais metodais buvo pasiekta norima pergalė, patiklios, būsimų kartų “žertvos“ (aukos) – perrašytoje naujų laikų valstybės istorijoje nematys. Juodas pavyzdys – Amerikos žemyne išnaikintų vietinių čiabuvių genčių likimas. Okupavo, girdė, nuodijo, skalpavo, sunaikino. Pasiteisinęs scenarijus kartojamas čia ir dabar.

Antanas Stugys