Angliškai tai vadintųsi MAD – kas reikštų tiek „išprotėjęs“, tiek žodžių Mutually Assured Destruction (liet. tikrasis abipusis sunaikinimas) santrumpą, nes jei agresorius panaudotų branduolinį ginklą prieš šalį, turinčią tokį patį ginklą, neabejotinai sulauktų kontratakos.

Tačiau inžinierius Joshua Pearce’as iš Mičigano Technologijų universiteto atliko pirmą pasaulyje tokio tipo tyrimą, kuriame apskaičiavo, kas nutiktų geriausiu atveju – t. y. jei branduolinės kontratakos nebūtų. Skaičiai rodo, kad net ir tokiu atveju branduolinis karas nusineštų milijonus gyvybių toje šalyje, kuri pati atominio smūgio nepatyrė.

Ir taip nutiktų dėl to, ką mokslininkai vadina „aplinkos atatranka“ (angl. environmental blow-back), ir tai nebūtinai būtų radioaktyviosios dulkės (nors žinoma, kaip gi ir be jų): daug didesnę žalą padarytų pasaulinio klimato temperatūros sumažėjimas vos keliais laipsniais, kurį sukeltų milžiniški suodžių debesys, pasklidę atmosferoje ir paslėpę Žemę branduolinėje prieblandoje.

Ši globali prietema sumažintų lietaus kiekį, o tai pradėtų ištisą katastrofų grandinę žemės ūkyje, kas galiausiai privestų prie masinio bado.

Ir tai – tik geriausiasis scenarijus iš visų įmanomų.

„Ankstesni branduolinės žiemos tyrimai dažniausiai telkėsi į Rusijos-JAV konflikto scenarijų, ir stengėsi atsakyti į klausimą, ar žmonija išgyventų, – teigia J. Pearce’as. – O šis tyrimas yra pirmasis, kuris nagrinėja vienašalės branduolinės atakos scenarijų ir jos sukeliamus efektus, ir pirmiausia orientuojasi į maisto grandinės problemas“.

Viena septintoji tokios atakos galios – t. y. 1000 branduolinių galvučių – į atmosferą pakeltų 12 trilijonų gramų suodžių, kurie reikštų bado mirtį 140 000 JAV gyvenančių žmonių.

Ir tik jei atakos mastas būtų drastiškai sumažintas, branduolinė ataka nereikštų multimilijoninės savižudybės: 100 branduolinių galvučių sukeltų 4 trilijonus gramų suodžių (ir tai lemtų vadinamąjį „branduolinį rudenį“), ir nesukeltų maisto problemų šalyje.

„100 branduolinių galvučių galėtų suveikti kaip atgrasomoji priemonė, bet nesukeltų atatrankinio „branduolinio rudens“, kuris pražudytų pačius amerikiečius. Tuo tarpu jei JAV paleistų 1000, tai sukeltų 50 kartų daugiau mirčių, nei 2001 m. rugsėjo 11-ąją“, – apibendrina tyrimą autorius.

Jis taip pat pripažįsta, kad skaičiavimai rodo tik su mityba susijusį modelį, o visiškai neįtraukia kitų faktorių – gyventojų neramumų, riaušių, smurto protrūkių ir kt. Bet mokslininkai teigė, kad jie jau buvo priblokšti ir taip gautų skaičių.

„Manėme, kad Amerikoje yra tiek žemės ir gėrybių, todėl nors kiek kuklesnis branduolinis smūgis nė kiek nepaveiktų mūsų pačių. Tačiau labai klydome. Skaičiavimų parodytas mirčių skaičius, nulemtas pačios šalies panaudoto ginklo tiesiog pribloškė – jis didesnis, nei visų teroristų aukų skaičius, kartu sudėjus“, – pasakoja J. Pearce’as.

Taigi, mokslininkai bet kuriai šaliai rekomenduoja turėti ne daugiau 100 branduolinių galvučių, ir tai jie vadina „pragmatiška nacionalinio saugumo riba“. Tuo tarpu, jų skaičiavimu, šiuo metu pasaulyje yra apie 15 000 branduolinių ginklų, 7 000 iš jų priklauso JAV.

Patį tyrimą galima rasti čia.

technologijos.lt