„Kai mama pykdavo ar būdavo nepatenkinta, ji imdavo taip elgtis, tarsi manęs paprasčiausiai nėra. Tokiais momentais tapdavau tarsi nematoma. Kai buvau maža, man viskas degdavo viduje nuo jos įtūžusio žvilgsnio, aš verkdavau ir maldaudavau pasakyti bent žodį. Tačiau ji tylėjo. Visą vaikystę aš baikščiai tipenau aplink ją ant pirštų galiukų. Tai tas pats, jei užrakintų už bausmę palėpėje, tik gerokai subtiliau ir ne taip tiesmukai. Sulaukusi keturiasdešimties, supratau, kad tai viena iš psichologinio smurto rūšių.“

Ši moteris ne vieniša. Vaikai, užaugę verbalinio ir emocinio smurto atmosferoje neretai laiko tokį elgesį visiškai normaliu, klaidingai manydami, kad tai vyksta visose šeimose.

Nieko nuostabaus, kad visuomenėje daug skirtingų nuomonių, ką laikyti smurtu šeimoje. Ir nors dauguma žmonių pripažįsta fizinio smurto problemą, jie visgi nesupranta, kur baigiasi nesugebėjimas kontroliuoti savo (pavyzdžiui, susierzinimo) ir prasideda smurtas kito žmogaus atžvilgiu.

Ir visai nesvarbu, ar toks elgesys – tai tik bandymas manipuliuoti ir kontroliuoti kitą žmogų, ar žmogus tiesiog teisinasi, kad „jis pats mane išprovokavo“. Abu variantai yra smurtas.

Nesvarbu, ką mano dauguma žmonių, tyrimai, atlikti šioje srityje, labai aiškiai rodo, kaip emocinis ir verbalinis smurtas veikia vaiko smegenis. Tiesiogine šio žodžio prasme keičiasi pati smegenų struktūra. Iš tokių vaikų užauga suaugusieji, nesugebantys pasitikėti savo pačių mintimis ir negalintys kontroliuoti emocijų. Jie linkę į patologiškas prisirišimo formas, kuriose pranyksta jų pačių jausmai. Tokie žmonės labai jautriai reaguoja, kai jiems sakoma „ne“. Kadangi žodinį smurtą jie laiko normaliu ir savaime suprantamu dalyku, jie bus linkę bendrauti būtent su šį smurtą naudojančiais žmonėmis.

Kai dauguma mūsų galvoja apie verbalinį smurtą, mes įsivaizduojame riksmus, šauksmus. Realiai gi pats tipiškiausias verbalinis smurtas – tyla. Paskaitykite istoriją, kuria prasidėjo šis straipsnis. Šiuo atveju smurto įrankis – motinos tylėjimas.

Prievartavimas tylėjimu. Kas tai yra ir kaip jis veikia

38-erių metų Lėja parašė man apie savo pirmą santuoką:

„Aš pavirsdavau apgailėtinu padaru, maldaudama, kad jis pasakytų, jog po šito barnio jis vis dar mane myli, tačiau jis tylėdavo. Maldaudavau dar stipriau, verkiau, o jis sėdėjo, nutaisęs akmeninį veidą. Tada pradėdavau atsiprašinėti, net jeigu barnį pradėdavo jis. Tokia didelė buvo baimė, kad jis išeis. Aš nelaikiau jo elgesio nei smurtu, nei manipuliacija, kol kartą nepatekau į terapiją. Aš 12 metų išgyvenau būtent šitaip ir netgi nepagalvojau, kad kažkas negerai“.

Lėjos istorija ne išskirtinė, ne ji viena metų metus laiko tokį elgesį normaliu. Prievartą tylėjimu labai lengva logiškai pateisinti arba paneigti: „jis paprasčiausiai nenori kalbėti“, „ji paprasčiausiai bando susigaudyti savo mintyse“, „jis nenori manęs įskaudinti“ arba „aš turbūt išties pernelyg jautrus, kaip ji ir sako“.

Vaikai įsisavina ne tik tą bendravimą, kurio pavyzdį gauna verbalinio smurto atvejais (pavyzdžiui „Ir kam aš tave pagimdžiau“, „tu pabaisa“, „per tave vien nemalonumai“ ir t.t.), bet ir suvokia, kaip reikia elgtis su žmonėmis, mokydamiesi iš prievartavimo tylėjimu.

Toks smurtas turi kelias rūšis: aklina siena, ignoravimas, paniekos demonstravimas ir atsisakymas kontaktuoti emociškai. Visos šios rūšys turi vieną tikslą – priversti žmogų laikysi save marginalu, siaubingai jaustis ir leistis kontroliuojamam.

Aklina siena. Užsidaryti nuo kito žmogaus poreikių

Tokiam elgesiui pašvęsta gana daug tyrimų ir jis turi netgi savo abreviatūrą DM/W (angl. Demand/Withdraw), nes jis pripažintas vienu iš toksiškiausiu tarpusavio santykių modeliu.

Išsimūryti akliną sieną – tai dialogo pabaiga. Žmogui, kuris šį dialogą iniciavo, nusvyra rankos.

Kai šitaip elgiasi tėvai su vaikais, jie duoda vaikui labai aiškų signalą: tavo mintys ir jausmai neturi jokios vertės, mums į tave absoliučiai nusispjauti. Kadangi svarbiausi vaiko poreikiai yra tėvų meilė ir palaikymas, vaikas įsisąmonins visam gyvenimui, kad jis niekam neįdomus ir negali būti mylimas.

Ignoravimas arba boikotas. Apsimesti, kad nematote ir negirdite vaiko

Labai galingas ginklas vaikui gniuždyti. Ypač, jei naudojamas kaip bausmė. Mažasis pasijaus paliktas, pamestas, išmestas iš šeimos. Vyresnis vaikas patirs atstumtumo skausmą ir tuo pat metu didžiulį pyktį. Apie tai pasakoja Ela:

„Tėvas iškart nustodavo su manimi kalbėtis, kai tik jį nuvildavau, o tai nutikdavo dažnai. Blogi pažymiai, prasti sportiniai rezultatai, kas tik norite. Jis visada sakydavo vieną ir tą patį: „Tau reikia susikaupti. Esi pernelyg jautri, šiame pasaulyje išgyvena stipriausias“. Motina laikėsi tų pačių principų. Kai buvau paauglė, pykau ant jų abiejų ir tuo pat metu maniau, kad jų nusivylimas – tai mano kaltė. Buvau vienintelis jų vaikas ir neturėjau su kuo palyginti.“

Partneriai naudoja boikotą dar ir tam, kad pažemintų ir nuvertintų, kad įbaugintų oponentą, išmuštų iš vėžių. Šis metodas naudojamas, norint priversti pasijausti kitą žmogų pažeidžiamu, siekiant išsiųsti jį į emocinę tremtį ir daroma tai siekiant paversti partnerį paklusnesniu ir labiau kontroliuojamu.

Panieka ir pašaipos. Juoktis iš žmogaus, erzinti, demonstruoti pasibjaurėjimą

Tai irgi smurtas – jis nuvertina ir žemina, nors kartais tam pakanka mimikos ir neprireikia netgi žodžių. Nutaisyti pasibjaurėjusį veidą, demonstruoti mimikos pagalba pašaipą ir kitus negatyvius jausmus. Tokių veiksmų įžeidėjas gali netgi nepripažinti, jis apkaltins jus pernelyg dideliu jautrumu. Arba pasišaipys, kad neturite humoro jausmo, juokų nesuprantate.

Neapsigaukite. Tai – prievarta ir smurtas. Kad išvadintum žmogų idiotu ir jį sutryptum, žodžiai nebūtini.

Atsisakymas kontaktuoti emociškai

Pats subtiliausias smurto būdas, ypač kai kalba eina apie vaiką: sąmoningas atsisakymas palaikyti, mylėti, rūpintis, t.y. duoti vaikui tai, kas jam gyvybiškai reikalinga. Vaikas, žinoma, nesupranta, ką būtent iš jo atėmė, tačiau jaučia, kaip vienatvė užpildo jo širdį.

Ne ką lengviau ir suaugusiam žmogui, kai atsisakoma atsižvelgti į jo emocinius poreikius. Tai verčia vis labiau ir labiau trokšti tų poreikių patenkinimo ir galiausiai paverčia žmogų priklausomu nuo smurtaujančio partnerio. Kaip matome, smurtautojo tikslas vėlgi tas pats – valdžia ir kontrolė.

Smurtas yra smurtas. Jeigu kažkas naudoja žodžius arba tylėjimą tam, kad priverstų jus pasijausti niekam tikusiu ir bejėgiu, šis žmogus naudoja prieš jus smurtą. Turėkite tai galvoje.

seimairnamai.eu

Reklama