Jeigu atrodo, kad seniau miltų pakuotėje būdavo daugiau, o sūreliai buvo didesni, jums nesivaidena. Tyrimai rodo, kad net ir tokių garsių prekės ženklų, kaip „Toblerone“ ar „KitKat“, produktai per pastaruosius metus sumažėjo dešimtadaliu, nors jų pakuotė išliko to paties dydžio.

Reiškinys, kad pienas pardavinėjamas ne po litrą, o po 0,9 l ar net 0,8 l, pastebėtas 2008 m. Tai siejama su ekonomikos krize.

Pienas 0.9 litro

Jeigu anksčiau pirkdavome 50 g sveriančius sūrelius, tai šiuo metu jie sveria 38–45 g. Žinoma, nėra nustatyta, koks turėtų būti standartinis sūrelio svoris, bet akivaizdžiai matome, kad produktai traukiasi.

Tokių produktų kaina lieka nepakitusi, o kartais net ir didėja. Atrodo logiška, jeigu pakuotė atitinkamai sumažėja, turėtų mažėti ir jos kaina, bet taip nėra. Tai vienas iš būdų, kaip neišgąsdinti pirkėjų kylančiomis kainomis.

Lietuvoje už maistą, produktų pakuočių svorį atsakingos tarnybos šių procesų nestebi, nes gamintojai gali pardavinėti kokio nori svorio gaminius ir jiems taikyti atitinkamą kainą. Nėra standarto, numatyto įstatymu, kad už tam tikrą svorį turi būti imama tam tikra suma pinigų.

Tačiau Lietuvoje institucijos stebi, ar svorio užrašas ant pakuotės atitinka realų. Pernai  Lietuvos metrologijos centras atliko beveik tūkstantį patikrinimų. Trečdalis gamintojų padarė pažeidimų, t. y. realus svoris buvo mažesnis, nei nurodė užrašas ant pakuotės. Dažniausiai tai nutiko su miltais ir druska.

Metrologijos centras sulaukia ir gyventojų skundų dėl maisto produktų svorio neatitikimų. Skundai gauti dėl šaldytų vyšnių, sūrio, duonos, morkų, tuno konservų ir kitų maisto produktų. Daugiau kaip pusė abejonių pasitvirtino, todėl Metrologijos centras svarsto organizuoti daugiau neplanuotų gamintojų tikrinimų.

Šiemet atlikti patikrinimai nustatė mažesnį pažeidimų skaičių.

Mūsų lentynose yra ir daug užsienietiškų prekių, todėl, nors prekių svorio tyrimai ir atlikti Jungtinėje Karalystėje, jų prekės pasiekia mus. 2016 m. pastebėta, kad žinomas šokoladas „Toblerone“ susitraukė dešimtadaliu. Tai padarė ir kita saldainių rūšis – „M&M`s“.

Svorį pakeitė ne tik saldainiai. Per kelerius metus sumažėjo tualetinis popierius, taip pat, dešimtadaliu kava, sultys, dešrelės, alus ir traškučiai. Visi šie produktai Jungtinėje Karalystėje numetė svorio, nors jų kaina nesumažėjo.

Atliktas penkerių metų tyrimas nuo 2012 m. iki 2017 m. parodė, kad daugiau kaip 2,5 tūkst. produktų sumažėjo. Didžioji dalis – maisto produktai ir gėrimai.

BBC šiemet atliko tyrimą, kad tokie saldumynai kaip „Twix“ ar „KitKat“ sumažėjo beveik penktadaliu, o kaina ir vėl nepatiko.

JAV atlikti tyrimai rodo, kad per trejus metus 15 produktų kategorijų sumažėjo. Labiausiai tai buvo pastebima sausų pusryčių kategorijoje, nes kaina nepakito ir net šiek tiek padidėjo, o pakuotės svoris sumenko.

Produktų kaina nekinta arba didėja, nors produkto kiekis sumažėja, dėl kelių priežasčių. Pavyzdžiui, kai buvo prastas žemės riešutų derlius, gamintojai žemės riešutų sviesto stiklainius gamino vizualiai identiškus, bet stiklainio dugne įdubimas buvo didesnis, todėl talpino mažiau sviesto. Tai gamintojams buvo būdas nekelti kainos.

Taip pat įtakos tokiems pokyčiams turi infliacija. Nors tai ne visada yra priežastis, tyrimai su 1,5 tūkst. produktų parodė, kad, didėjant kainų lygiui gamintojai turi nuspręsti, ar kelti produkto kainą. Jeigu jie padidins kainą, tai nepatiks pirkėjams, todėl kaina dažnai paliekama ta pati arba padidina nežymiai, tačiau mažinamas produkto svoris.

Parengta pagal LRT inf.

Būkime vieningi paremti g