Lietuvoje daug konkrečių pavyzdžių-kaip iškraipoma bei falsifikuojama istorija, kaip vykdomos tamsios šmeižto kampanijos.  ,, Laisvame laikraštyje“ pasirodo konkretūs straipsniai, kuriuose iškeliami aktualūs klausimai, susiję su mūsų istorija, su įdomiais faktais, dažnai nutylimais arba iškraipomais nomenklatūrinės spaudos.  Mūsų krašte žmonėms bandoma  agresyviai įpiršti kraštutinę konservat-liberalinę liniją, žeminamas vienas ryškiausių rašytojų Juozas Baltušis, kurio knygas ir degino, ir mėtė iš bibliotekų, ir jo vardą maišė su purvais. Žeminamas ir Salomėjos  Nėries, Petro Cvirkos atminimas, rezgami planai kaip nugriauti jų paminklus, panaikinti  jų vardais pavadintų gatvių pavadinimus( kai kuriose Lietuvos vietovėse S.Nėries ir P. Cvirkos vardais pavadintos gatvės jau panaikintos pastarųjų kelių metų bėgyje).

Dar viena aktuali tema-tai 16-osios lietuviškosios divizijos karių žeminimas. Jie kovojo  su fašizmu, daug šios divizijos karių žuvo sunkioje kovoje. Daug karių praėjo visus karo sunkumus. Atkreipiau dėmesį į šios divizijos karių   L. Giros ir E. Jacovskio atminimo žeminimą. 1884 m. gimęs Liudas Gira dar vaikystėje patyrė daug išbandymų.  Anksti mirė daug padėjęs patėvis, mokytis buvo labai sunku. Tačiau L. Gira baigė vidurinio mokslo kursą, nors tam teko vykti net į Kazanę. Jaunuolis rašė straipsnius, apysakas, darbavosi įvairiuose laikraščiuose. Nuo 1920 m. ilgą laiką užėmė atsakingas pareigas-teatro direktorius, rašytojų sąjungos pirmininkas.   1935-1936 m. valstiečių streikas, kurį kruvinai numalšino profašistinis Smetonos režimas (iš viso nužudyta 11 streiko dalyvių, daug sužeista, šimtai nuteisti ir uždaryti į kalėjimus) smarkiai pakeitė Liudo Giros pažiūras. Jis suartėjo su A. Venclova, P. Cvirka, S. Nėrim, su LKP lyderiais. 1940 m. vasarą rašytojas aktyviai dalyvavo verčiant Smetonos režimą. Prasidėjus karui, jis pasitraukė iš Lietuvos. O nuo 1942 m. įsiliejo į 16-osios  lietuviškos divizijos gretas.  Patyrė daug išbandymų, ir 1944 m.  vasarą susirgo. Ilgai gydėsi, tačiau liga pakirto  sveikatą. Mirė L. Gira 1946 m liepos 1 d.

1977 m. Vilniuje, A. Volano g. buvo pastatytas L. Girai skirtas paminklas. Jis nugriautas 2013 merų rugsėjį. Vienas iš pagrindinių paminklo nugriovimo iniciatorių buvo tuometinis švietimo ministras  G. Steponavičius, dabar teisiamas dėl stambių aferų kartu su savo bendrais liberalais. L. Giros atminimas žeminamas gan profesionaliai-štai prieš porą metų ,,Lietuvos žiniose“ pasirodė publikacija ,,Liudas Gira : ,,Tuštybės ir godumo pinklėse“. Po kurio laiko straipsnį perspausdino kai kurie provincijos leidiniai. L. Gira koneveikiamas paskutiniais žodžiais –,,niekšelis“, ,,išdavikas“, ,,godus parsidavėlis“. Nors tose pačiose ,,Lietuvos žiniose“ daugelį taikių žmonių, tame tarpe moteris ir vaikus žudę fašistinių okupantų talkininkai J. Noreika ir A. Slučka vadinami ,,didvyriais“.

Piktais žodžiais  minimas E. Jacovskis praėjo ilgą kovų kelią 16-osios lietuviškosios divizijos gretose. Aišku jo kova su fašizmu labai nepatinka elito veikėjams, dalies kurių-kaip Kasčiūno, Razmos, Anušausko ir kt. giminės  kadaise buvo fašistinių okupantų talkininkai.  Štai pasirodo ir tokie tekstai- kaip ,,Vakaro žinių“ publikacija. Tai bulvarinis tekstas, labai supintas ir tikrai propagandinis, be svarių istorinių faktų.  Joje greta V. Landsbergio įdėta ir E. Jacovskio foto. Įdomu pastebėti, kad E. Jacovskis neturėjo nieko bendro su V. Landsbergiu. Aišku ir E. Jacovskis įvardijamas panašiai kaip ir L. Gira-,,niekšas“, ,,išdavikas“ bei pan.  Nors ar verta tikėtis objektyvumo iš ,,Vakaro žinių“? Iš leidinio, dalis kurio vadovų prisidėjo prie tokių ,,šedevrų“, kuriuose ,,Laisvo laikraščio“ redaktorių A. Drižių įvardino tariamu ,,KGB agentu“.

Vietiniai antisemitai į savo ,,juoduosius sąrašus“ yra įtraukę daug žydų kilmės  šeimų. Tuose sąrašuose radau ir Jacovskius, Meskupus. Profašistinio  Smetonos  režimo laikais Jacovskiai Kaune valdė vaistinę ir kino teatrą. Iš gautų pajamų didelę dalį lėšų skyrė rėmė LKP rėmimui. Jacovskių vaikai  įsitraukė į kairiųjų jėgų veiklą, platino ir laikė įvairią literatūrą, rengdavo jaunimo sambūrius. Ukmergiečiai  pusbroliai I. Meskupas ir K. Meskupas buvo aktyvūs kairiosios opozicijos veikėjai. Už tai buvo kratomi, šmeižiami, įkalinami, jiems teko pabuvoti ir Dimitravo konclageryje.   Vėliau, jau karo metu, I. Meskupas- Adomas žuvo, susidūręs su vokiečių okupantams tarnaujančiais baltaraiščiais. Iš viso tame mūšyje Biržų rajone 1942 m. kovo mėnesį  žuvo visa dešimties žmonių I. Meskupo vadovaujama partizanų grupė. Tame tarpe ir   E. Jacovskio brolis Aleksandras Jacovskis, ir P. Pajarskis, A.Vildžiūnas   bei kiti šios grupės partizanai.

Fašistiniai vokiečių okupantai ir jų talkininkai 1941-1944 m. Lietuvoje nužudė apie 700  tūkstančių žmonių.   16-oji lietuviškoji divizija aktyviai dalyvavo Lietuvos išvadavime. Ir kai atvirai žeminamas divizijos karių-L. Giros, E. Jacovskio ir kitų jų bendražygių atminimas, tai tiesiog ciniški veiksmai. Tuo pačiu elito veikėjai garbina  Lietuvos žmones žudžiusius fašistinių okupantų bendrininkus-J. Noreiką-generolą Vėtrą,  A. Slučką-Šarūną, J. Krikštaponį, J.Misiūną-Žalią Velnią ir kitus  panašius veikėjus.   Įdomu pastebėti, jog prokurorai per kratą mano namuose rastas J. Misiūno-Žalio Velnio foto pridėjo prie  ,,įrodymų bazės“  politinėje byloje, kurioje vis dar esame teisiami. Reiškia ir prokuratūroje tarpsta profašistinių pažiūrų veikėjai.

Giedrius Grabauskas

Reklama