Reguliariai, beveik kiekvieną dieną, tenka girdėti pasisakymus apie amerikiečius: “Jie turi spusdinimo stakles, jie sau atsispausdins pinigų tiek, kiek jiems reikia“ …

Oi, viskas!

Tai kalba žmonės, kurie nieko nesupranta apie ekonomiką.

Tai yra didžiausia klaida.

Norėdami tai suprasti, turite žinoti du dalykus:

– kas yra FRS;

– kas yra “fiatiniai“ pinigai.

Federalinių rezervų sistema (FRS) – nėra valstybinė struktūra, o privati įstaiga. Jos tikslas – ne užtikrinti Amerikos ekonomikos klestėjimą, bet pelnas.

Štai kodėl mažai tikėtinas JAV pasitraukimo iš skolų krizės infliacinis scenarijus. FRS balanse dabar yra JAV iždo vertybinių popierių – US Treasuries – beveik už 4.5 trilijonus dolerių, o FRS nuvertinti juos – yra patiems apiplėšti save.

Keletą metų (nuo 2008), jie gavo labai mažas pajamas, “atsižvelgiant į padėtį dėl krizės“, tačiau neseniai buvo priimtas sprendimas, kad užtenka kentėti – ir palūkanų normos pradėjo kilti. Jau buvo du pakėlimai,  ir dar planuojami du. Tai yra pagrindinis FRS ir jo savininkų pelno šaltinis (ir, apskritai, egzistavimo prasmė).

Be to, per, o tą laiką kol vyko “kiekybinis palengvinimas“ bankinis multiplikatorius JAV sumažėjo nuo 17 iki 4, ir dar labiau mažinti jį tiesiog neįmanoma – tai gresia sužlugdyti visą bankinę sistemą. Ir be viso šito didžiausių pasaulio bankų dešimtuke pirmąsias keturias vietas pernai užėmė kinai.

Tai yra pirmoji priežastis, dėl kurios negalima spausdinti dolerių nekontroliuojamai. Bet yra ir antroji. Pažvelkime į apibrėžimą.

Dolerių spausdinimas

Fiatiniai (iš lotynų «fiat» – dekretas) pinigai – simboliniai popieriniai, kreditiniai, niekuo neužtikrinti pinigai – nepadengti auksu ir kitais brangiais metalais, pinigai, nominali vertė kurių yra nustatyta ir garantuojama valstybės, nepriklausomai nuo medžiagos, naudojamos jų gamybai kainos. Kaip taisyklė jie nekeičiami į auksą ar sidabrą.

Paprastai fiatiniai pinigai funkcionuoja kaip mokėjimo priemonė, paremta valstybiniais įstatymais, kurie įpareigoja juos priimti pagal jų nominalią verte. Fiatinių pinigų (kitas “fiduciariniai“) kaina yra palaikoma žmonių tikėjimu, kad juos bus galima iškeisti į kažką tai vertingo. Valstybės autoriteto kritimas priveda prie fiatinių pinigų perkamosios galios mažėjimo, infliacijos, “bėgimo nuo pinigų“ (bandymai išlaikyti jų perkamąją galią investicijomis), ir pan.

Taigi, jei kalbėsime supaprastintai tam, kad atspausdinti milijoną dolerių, reikia tuo pačiu metu padidinti tokia pat suma JAV valstybės skolos dydį.

Pažodžiui : FRS spausdina milijoną dolerių, tuo pačiu metu valstybės iždas spausdina milijoną “US Treasuries“ ir jie pasikeičia šiais popiergaliais. Valstybės iždas siunčia atspausdintus JAV dolerius į biudžetą (ir toliau kur mano reikalinga), o FRS parduoda gautus “trežerius“ per vertybinių popierių rinkas.

Viena iš problemų yra tame, kad pastaraisiais metais “trežerių“ patikimumo reitingas žymiai nusėdo – nuo aukščiausio patikimumo lygio AAA, jis sumažėjo iki BBB +.

Atitinkamai, pagal “pelno ir rizikos laipsnio“ santykį didelis vertybinių popierių kiekis tapo labiau patrauklesnis nei amerikietiški “lobiai“. Ir norinčių juos pirkti kiekis gerokai sumažėjo. Būtent todėl, beje, ir FRS sukaupė 4,5 trilijono “trežerių“ savo balanse – jų tiesiog niekas nenori iš jų pirkti.

Jeigu niekas nenori pirkti JAV skolų įsipareigojimų – neįmanoma darosi išleisti naujus dolerius.

Be to patys amerikiečiai įvarė save į spąstus: kiekvienas naujai atspausdintas doleris automatiškai padidina valstybės skolą. Taigi, padidėja skolos aptarnavimo sąnaudos. Tai yra savaime besipūčiantis burbulas su geometrine pūtimosi progresija.

Kaip paaiškinta filme “Laiko dvasia“, skolų tokioje sistemoje visada daugiau nei pinigų už jų mokėjimą. Uždavinys neturi sprendimo (išskyrus sistemos žlugimą).

O čia vis daugiau šalių atsisako dolerio atsiskaitant už naftą, ir rusai balandžio mėnesį sumažino per pusę savo “trežerių“ atsargų. Kur čia dar spausdinti dolerius?

Kaip matome, sistemoje yra keletas vidinių griežtų apribojimų, kurie neleidžia “paprastai paimti ir atspausdinti reikiamą kiekį“. Taip kad prašom, niekada nekartoti šio klaidingo teiginio .

LDiena.lt