Tėvai, žinoma, turi mokyti vaikus ir jiems padėti. Ir visgi neverta persistengti su pagalba ir juo labiau nedaryti už vaikus visų darbų, kad jie neduok Dieve, nepersidirbtų. Psichologai išskiria kelis dalykus, kuriuos tiksliai reikėtų palikti vaikams ir smarkiai nesikišti. Kitaip vaikas taps išlepintas ir nesavarankiškas.

Nereikia aiškinti vaikui, su kuo jis turi draugauti. Tėvams dažnai atrodo, kad jie geriau už visus kitus žino, su kuo reikia draugauti jų vaikams. O vaikas, tegu ir mažas, tačiau žmogus. Jam irgi gali būti neįdomu su kažkuo bendrauti, jam gali kažkoks žmogus paprasčiausiai nepatikti. Žinoma, tėvams norisi draugauti šeimomis, kad ir vaikai galėtų drauge žaisti, kol suaugę bendrauja tarpusavyje. Tačiau kiekvienas vaikas turi teisę nenorėti su kuo nors draugauti. Reikia atsižvelgti ir į jo nuomonę.

Nereikia daryti už vaiką namų darbų. Niekas nesako, kad nereikia padėti mažyliui spręsti uždavinius ar atsakinėti į jo klausimus. Jei vaikas prašo kažką paaiškinti, tą daryti būtina. Tačiau nereikia daryti kažko vietoje vaiko, net jeigu tai piešimas ar muzika, nekalbant jau apie matematiką. Vaikas labai greitai pripras, aptings, nustos stengtis ir ateityje, kai mamos ir tėčio šalia nebebus, taps visiškai nesavarankišku žmogumi.

Nereikia spręsti už vaiką visų jo konfliktų. Jei matote, kad vaikas triukšmingai aiškinasi santykius su kitais vaikais, neskubėkite lėkti į pagalbą ir spręsti visų problemų. Jums, žinoma, norisi nuo visko vaiką apsaugoti ir apginti, tačiau mažasis turi pats mokytis socializuotis ir savarankiškai spręsti smulkius konfliktus.

Nereikia atsakinėti į klausimus vietoje vaiko. Taip daro labai daug tėvų. Kažkas paklausė gatvėje vaiko, kiek jam metų, o mama jau lekia į pagalbą: „Mums jau keturi!“ Vaikas juk ir pats galėjo atsakyti. O po tokių mamos poelgių jis apskritai bijos prasižioti, kol mama neleido. Be to, psichologai pažymi, kad toks tėvų elgesys liudija apie jų siekį totaliai kontroliuoti savo vaikus. Ir tai absoliučiai neteisinga.

Nereikia vaikui parinkti hobio. Būna, kad tėvai dar nesulaukę vaiko jau žino, į kokį būrelį jį atiduos, kuo vaikas taps, kai užaugs. Tai byloja tik apie vieną dalyką: tėvai savo laiku savęs nerealizavo ir dabar bando realizuotis per vaiką. O vaikui reikia suteikti pasirinkimo teisę, stebėti, kur linksta jo širdis ir padėti vystytis ta kryptimi. Kitaip mažasis nesusiras savęs šiame gyvenime ir susilauks didžiulių problemų.

Nereikia tvarkyti vaiko kambario. Pirmas dalykas – vaikas turi turėti savo teritoriją, taip kaip ir mama su tėčiu turi savo miegamąjį. Brautis į mažylio teritoriją negalima, ten yra jo kol kas dar mažas pasaulėlis, kurį jis po truputėlį kuria. Antra – negalima visą gyvenimą tarnauti vaikui, jis turi mokytis darbuotis pats, turi suprasti, kad kiekvienas žmogus turi savo zoną, už kurią atsakingas.

seimairnamai.eu

Reklama