Mokslininkai iš Viskonsino ir Oregono universitetų (JAV) naujausiame tyrime skelbia, kad jūros lygio kilimas kelia didelę grėsmę internetui.

Tūkstančiai kilometrų optinio pluošto kabelio yra išdėstyta po didžiausiais pakrančių miestais.

Perspėjama, kad didelė dalis šių gyvybiškai svarbių komunikacijų infrastruktūros, per mažiau nei 15 metų, gali atsidurti po vandeniu.

e2615f77.jpg

Dauguma žmonių naudojasi bevielėmis technologijomis, kurių pagalba jungiasi prie interneto, tačiau nepaisant to, internetas ir toliau lieka po žeme.

Be žalos kabeliams, kylantis jūros lygis gali pažeisti duomenų centrus ir pan. Tai gyvybiškai būtina informaciniam greitkeliui, tokiam koks jis yra sukurtas šiuo metu.

Didelės fizinio interneto dalys yra paskirstytos po didžiuosius pakrančių miestus, tarp jų Niujorką, Majamį, Sietlą – visiems kuriems grasina kylantis jūros lygis.

Paskutinio rizikos vertinimo tyrimo metu, mokslininkai iš Viskonsino ir Oregono jūros lygio kilimo modelių prognozes, naudojamas Nacionalinės Vandenynų ir atmosferos administracijos, sulygino su „Interneto atlasu“ – geografine  duomenų baze, detalizuojančia fizinį internetą.

Didžioji dalis fizinio interneto priklauso tradicinei „pirmumo teisei“. Kabeliai yra pakasami ties greitkeliais, palei pakrantes nuo vieno miesto iki kito.

621483d2.jpg

Visai tai buvo daroma prieš 20-25 metus, kuomet nebuvo galvojama apie klimato kaitą.

Milžiniški povandeniniai komunikacijų kabeliai leidžia globaliam informacijos tinklui sujungti žemynus, atskirtus didelių vandenynų. Šie vandeniniai kabeliai pasiekia krantą ir įsijungia į terminalinius centrus, įrengtus pakrančių miestuose.

Nors internetinė infrastruktūra sukurta būti atsparia vandeniui, visgi ji kurta ne taip, kad galėtų nuolatos likti po vandeniu, kas būtent ir nutiktų jeigu globalinė temperatūra ir toliau augs, o poliariniai ledynai nesustos tirpti.

Mokslininkai teigia, kad geriausias ilgalaikis problemos sprendimas būtų interneto infrastruktūros perkėlimas į aukštesnes, sausesnes teritorijas.

Gismeteo.lt