2009 metais Seimui  nusprendus dvejiems metams apkarpyti senatvės ir kitas pensijas, premjeras konservatorius Andrius Kubilius teigė, kad Lietuvos pensininkai vis tiek gyvens geriau nei 2008 metų pradžioje.

Konservatorių Vyriausybės sprendimu, sumažintos pensijos ir kitos socialinės išmokos, o dirbantiems pensininkams pensijos sumažintos papildomai. Konstitucinis Teismas pripažino, kad tai padaryta pažeidžiant Konstituciją.

Praėjus bemaž 10-čiai metų Konservatoriai ėmė vaidinti “gelbėtojus“ ir pamiršo savo darytas niekšybes

2018 m. liepos 26 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių Gintarės Skaistės, Ingridos Šimonytės ir Mykolo Majausko iniciatyva, grupė Seimo narių kreipiasi į Konstitucinį Teismą dėl valdančiųjų priimtos pensijų reformos atitikties Konstitucijai.

Parlamentarai pažymi, jog nauja pensijų reforma (keičiamu Pensijų kaupimo ir naikinamu Pensijų sistemos reformos įstatymais) galimai paneigia antroje pensijų sistemoje jau dalyvaujančių piliečių teisėtus lūkesčius. Teigiama, jog Konstitucinis Teismas savo ankstesniais nutarimais kaupiamųjų pensijų sistemos atžvilgiu leidžia keisti įmokų dydžius, tačiau tik esant labai aiškioms sąlygoms: mažinimas yra laikinas, nulemtas objektyvių ypatingų sąlygų (ekonominės krizės), galiausiai turi būti įtvirtinamas būsimas kompensavimo mechanizmas. Visiškai priešinga situacija susiklosto dabar – kyla reali grėsmė pažeisti esminius konstitucinius principus asmenų teisėtų lūkesčių, nuosavybės teisės, teisingumo, protingumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principus, nes pakeitimai nėra susiję su ypatingomis objektyviomis aplinkybėmis. Demografinės padėties blogėjimas yra jau seniai užfiksuotas ir stebimas procesas, ir remtis juo kaip ypatingai grėsminga situacija nėra pagrindo. Antra, asmenų, kuriuos paliestų siūlomi įstatymo projekto pakeitimai, jau patirti praradimai ne tik nebūtų kompensuojami jokiomis realiomis priemonėmis, bet būtų ir toliau didinami, nenustatant jokio naujo kompensavimo mechanizmo.

„Atsižvelgiant į tai, kad iš valstybės biudžeto pervedama dalis sudarytų tik 2 proc., skaičiuojamus nuo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio, kyla reali grėsmė, jog dabar antros pakopos pensijų sistemoje dalyvaujančių asmenų teisėti lūkesčiai bus pažeisti. Nes siekiant realiai pasiteisinančio kaupimo lygio ankstesniuose sprendimuose buvo įtvirtinta, kad įmokos į pensijų fondus augs iki 5,5 proc. Galų gale, tokia reforma apskritai paneigiama kaupiamosios pensijos esmė“, – teigė G. Skaistė.

Kreipimesi Seimo nariai taip pat akcentuoja, jog anuitetų rinkos monopolizavimas valstybės rankose galimai pažeidžia Konstituciją. Teigiama, jog valdantiesiems bandant įtvirtinti pensijų anuiteto centralizuotą teikimą tik per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą sukuriama monopolija bei atimama galimybė privačiam verslui verstis minėta veikla, taip pat neužtikrinama galimybė vartotojams pasirinkti jiems priimtiniausias anuitetų kainas ir sąlygas. Kartu, monopolizuojama rinka, o tai visuomet mažina galimą sistemos efektyvumą. Atsižvelgiant į tai, kad anuitetų pardavimas yra paslauga, šiuo metu teikiama rinkos sąlygomis, keičiamu įstatymu nustatyti anuitetų išmokėjimo vykdymo veiklos pakeitimai laikytini ribojančiais konkurenciją.

Parlamentarai taip pat pažymi ir tai, jog „automatinis“ asmenų iki 40 metų įtraukimas galimai pažeidžia konstitucinius sutarčių laisvės, nuosavybės neliečiamumo, lygiateisiškumo ir vartotojų teisių apsaugos principus, kadangi remiamasi tylėjimo, kaip sutikimo principu, kuris tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių teisėje paprastai nelaikomas sutikimu sudaryti sutartį. Tokia nuostata taip pat kelia abejones dėl lygiateisiškumo principo įgyvendinimo, kadangi reforma „automatiškai“ į pensijų kaupimą įtraukiami tik asmenys iki 40 metų. Taip atsiranda įstatyminis diskriminavimas dėl amžiaus.

Seimo nariai taip pat atkreipia dėmesį, jog naujai kuriama pensijų sistema yra socialiai pažeidžiama, neužtikrinanti viešųjų finansų tvarumo ilgojoje perspektyvoje ir pažeidžianti solidarumo principą. Iš esmės valdančiųjų iniciatyva antros pakopos pensijų sistema yra naikinama, o ne keičiama, todėl būsimoms kartoms didinama našta išlaikyti pensininkus. Įstatymų leidėjas galimai netinkamai interpretuoja solidarumą tarp kartų, galimai jį pažeidžia, akcentuodamas tik vienos iš solidarume dalyvaujančios grupės – dabartinių pensijų gavėjų – interesus. Žinoma, niekas negali prieštarauti tam, kad dabartinių pensijų gavėjų teisės turi būti užtikrinamos, tačiau tam turi būti surandamos priemonės, nepažeidžiančios kitų dviejų solidarumo sistemos dalyvių grupių teisių ir interesų. O iš dabartinių įstatymų leidėjų argumentų, kuriais siekiama pateisinti sistemos pakeitimus, visumos, tampa akivaizdu, kad dabartinių dirbančiųjų (įmokų mokėtojų) interesai yra tik deklaruojami, o ateities dirbantieji (įmokų mokėtojai) apskritai yra ignoruojami.

„Reformos nuostatos reiškia ne ką kitą, kaip pačios antros pakopos pensijų sistemos panaikinimą: pirma, nebelieka esminio jos požymio – didesnės dalies finansavimo „viešosiomis“ lėšomis; antra, finansavimo našta perkeliama patiems asmenims, ir dėl to kyla didelė rizika, jog didžioji dalis dabartinių sistemos dalyvių apskritai pasitrauks iš sistemos, ir pati sistema nebebus efektyvi; trečia, apskritai atsisakoma pagrindinio sistemos tikslo – sumažinti tiesioginius valstybės finansinius įsipareigojimus ir sumažinti naštą būsimoms kartoms išlaikyti pensininkus, atsižvelgiant į neišvengiamus neigiamus demografinės situacijos keliamus iššūkius, tuo pačiu užtikrinant pensijų adekvatumą ateities pensininkams“, – teigė I. Šimonytė.

Galų gale parlamentarai pažymi, jog tokia skuba priimant įstatymus nesuteikiamas pakankamas laikotarpis pasirengti įstatymo įgyvendinimui, o kartu galimai pažeidžiami teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai.

„Pasitikėjimas pensijų sistema skatina žmones kaupti ir leidžia valstybei planuoti būtinas išlaidas didinti pensijas. Tuo tarpu skuboti ir neišdiskutuoti sprendimai turi priešingą efektą. Todėl kreipiamės į Konstitucinį Teismą išaiškinti, ar kūlversčiais priėmus pensijų sistemos pakeitimus bus užtikrintas valstybės finansų tvarumas, ar nebus pažeisti kaupiančiųjų teisėti lūkesčiai, nuosavybės neliečiamumo ir sutarčių laisvės principai“, – apibendrino M. Majauskas.

Į Konstitucinį Teismą kreipiasi 30 Seimo narių iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės.

Parlamentarų kreipimasis į Konstitucinį Teismą.

Parengė Linas Naujelis