Svilinantis karštis sukėlė gaisrus daugybėje Šiaurės pusrutulio valstybių. Tačiau liepsnojantys žemės plotai Europoje kelia ir dar vieną grėsmę.

Europos žemėje tebeglūdi nuo karų likę sprogmenys. Rekordiniai karščiai, kurie neaplenkė ir Lietuvos, šią vasarą ne vienai valstybei paliko gilių randų. Išdegė didžiuliai Sibiro miškų plotai, Graikija suskaičiavo, kad per praėjusios savaitės miškų gaisrus žuvo net 83 žmonės. Su milžiniška stichija vis dar susiduria ir Kalifornija, kur jau išdegė dešimtys tūkstančių hektarų miškų, žuvo 6 žmonės.

O Vokietija kovojo ir su visai kitokiais papildomais iššūkiais: praėjusią savaitę šalyje įsižiebę gaisrai suaktyvino sprogstamuosius užtaisus, kurie glūdėjo žemėje nuo Antrojo pasaulinio karo.

Sudėtingiausia situacija susidarė greta Berlyno – ten ugniagesiams teko pasitelkti į pagalbą tanką, kad priartėtų prie gaisravietės: gaisras plėtėsi, o sprogimų vis daugėjo. Vokietijoje – ir šalies miestuose, ir miškuose – po žeme tebeglūdi dešimtys tūkstančių Antrojo pasaulinio karo laikų bombų.

Neretai jos aptinkamos statybvietėse ar taisant kelius. Vos atradus sprogmenį atvyksta išminuotojų komanda – šie sudėtingo laikotarpio reliktai tebėra tokie pat pavojingi kaip ir anksčiau. Bet kai už nugaros liepsnoja gaisras, juos neutralizuoti ne laikas.

„Per praėjusios savaitės gaisrus įvyko ne vienas sprogimas, – teigė Vokietijos federalinės Brandenburgo žemės ugniagesių atstovas Raimundas Engelis. – Gali būti, kad dėl sprogusios bombos galėjo prasidėti ir gaisrai.“

Vokietijos ugniagesiai buvo aptvėrę netoliese esančius kaimus, neleido iš jų išvykti. O patys su tanku riedėjo kovoti su ugnimi ir ją pavyko suvaldyti be aukų. Toks valstybės atsakas rodo išmoktas pamokas – pareigūnams ir gelbėtojams Vokietijoje dažnai tenka susidurti su panašiomis situacijomis. Kartais dėl rasto sprogmens būna uždaromos net autostrados.

Tiesa, kartais neišvengiama ir didelių nelaimių. Antai prieš 6 metus Oiskircheno mieste žuvo vienas statybininkas, kai nieko neįtardamas įsmeigė kastuvą į sprogmenį. 2010-ųjų birželį žuvo trys išminuotojai, kai bomba sprogo ją mėginant neutralizuoti Getingene.

Dar ir šių metų balandį pagrindinė Vokietijos geležinkelio stotis, esanti Berlyne, buvo uždaryta, kai reikėjo išminuoti daugiau nei 450 kg sveriančią bombą, kurią čia per karą buvo numetę britai. Manoma, kad penktadalis bombų per Berlyno bombardavimą nesprogo. Daug jų palaidotos po pastatais ir miškų velėna – jei miškuose įsižiebtų didesni gaisrai, tai gali pridaryti milžiniškos žalos.

Beje, Švedijoje, kur šįmet taip pat neįprastai karšta, o ugniagesiai grumiasi su liepsnomis, bombos naudotos gaisrams gesinti. Šalies Karinių oro pajėgų pilotai mėtė lazeriu kontroliuojamas bombas. Jos buvo metamos į gaisro židinius, o sprogusios sukurdavo deguonies trūkumą, kuris sukurdavo barjerą ugniai plisti.

„Gaisrams gesinti pakėlėme naikintuvus ir apšaudėme gaisravietes bombomis. Tai buvo paskutinė priemonė, kurios galėjome imtis, nes situacija buvo blogiausia, kokia tik gali būti. Mūsų preliminarūs vertinimai parodė, kad tai buvo veiksminga“, – teigė Švedijos ugniagesiai.

technologijos.lt

Reklama