„Pagalbos prašo tik kvaili arba silpni žmonės.“ Savo neidealumo pripažinimas – dvasinės jėgos ir aukšto intelekto požymis.

„Savo problemas turiu spręsti pats“. Kiti žmonės gali padėti pažvelgti į jūsų problemą kitu kampu.

„Niekas negali suprasti mano problemų“. Kaip taisyklė, toks įsitikinimas byloja apie egocentrizmą (tik aš turiu tokių problemų, ne jūsų nosiai mane suprasti) arba apie įvairias baimes (būti nuvertintam ar nesuprastam). Bet jeigu tylėsime ir lauksime, kad viskas išsispręs savaime ar kažkas kitas susiprotės apie mūsų pergyvenimus, mes taip ir nesulauksime gyvenime jokių pokyčių.

„Nenoriu nieko prisiminti, nenoriu knaisiotis praeityje, tai labai skaudina“. Nesprendžiamos problemos, praeities jausmai ir traumos visada ieškos būdų išsispręsti, pasireikšti, išnirti į paviršių. Ir jeigu apie visa tai negalvosime, neišanalizuosime, nesuvoksime, kaip tai įtakoja dabartinį gyvenimą, patirsime šį negatyvą iš naujo ir iš naujo. O kartais jis ims ir prasiverš kaip jausmų uraganas.

„Nemokykite manęs gyventi. Pats susitvarkysiu“. Taip kalba tie, kurie bijo pasirodyti silpnais. Bet jeigu kreipiatės į bet kokios srities specialistą, kad įveiktumėte sunkumus, niekas juk nemoko jūsų gyventi. Jums viso labo padeda surinkti ir išanalizuoti reikalingą informaciją. Pasitelktas specialistas padės atrasti naujų problemos sprendimo būdų.

„Problema ne tokia rimta, kad kreipčiausi pagalbos“. Kartais galite deramai neįvertinti problemos masto. Nepainiokite adekvataus pasitikėjimo su pernelyg dideliu pasitikėjimu savo jėgomis. Manydami, kad viską kontroliuojate, galite iššvaistyti brangų laiką ir komplikuoti situaciją.

„Toks jau mano likimas. Man jau niekas nebepadės“. Beveik viskas, ką pripaišome likimui, karmai ir kitiems antgamtiniams reiškiniams, yra psichologinio neraštingumo rezultatas. Tai, ko nemokame paaiškinti, apgaubiame mistika. Laimei, už visų reiškinių slypi realūs dėsningumai, kuriuos mes pajėgūs įtakoti ir keisti.

seimairnamai.eu

Reklama