Buvęs “Mažeikių naftos” generalinio direktoriaus Gedemino Kiesaus artimas bičiulis Vytautas Kabaila mano, kad G.Kiesus buvo nužudytas todėl, kad neprabiltų, kokie dabartiniai politikai stovėjo už “Williams” nugaros, kas iš tiesų valdė “Mažeikių naftą” ir kas iš jos išplovė šimtus milijonų litų.

Kadangi Lietuvos Generalinė prokuratūra neatskleidė G.Kiesaus žmogžudystės užsakovų, nesurado nužudyto Kiesaus, jo sūnaus ir vairuotojo galvų, buvusiems G.Kiesaus draugams neliko nieko kito, kaip nužudytojo atminimą pagerbti išleidžiant knygą, kurioje ir būtų patalpinta ta informacija, kurios nespėjo paskelbti Gedeminas Kiesus.

Kaip redakcijai sakė šios knygos autorius Vytautas Kabaila, knyga apie tikruosius “Mažeikių naftos” valdytojus turėtų pasirodyti jau šių metų pabaigoje.

Šiandien siūlome “Karšto komentaro” skaitytojams publikaciją, parengtą pagal V.Kabailos būsimos knygos medžiagą.

Amerikietiški privatizuotojai su lietuvišku kvapu

1998 m. liepos 1 d. UAB “British & Baltic Vilnius”, atstovaujama generalinio direktoriaus Hareto Galilo, ir užsienio kapitalo įmonė “British & Baltic Company Limited”, atstovaujama direktoriaus Edžio Eido, sudarė sutartį Nr.98/07/01. Pagal šią sutartį UAB “British & Baltic Vilnius” buvo įgaliota veikti kaip “British & Baltic Company Limited” įgaliotas atstovas Lietuvoje ir atstovauti šios kompanijos interesams Lietuvoje ir “Mažeikių naftoje”.

Didžiosios Britanijos Meno saloje įregistruota ofšorinė kompanija “British & Baltic Company Limited” 1998 metais Lietuvoje veikė kaip JAV kompanijos “Williams International Company”, kurią Vytauto Landsbergio vadovaujamas konservatorių Seimas pripažino strateginiu investuotoju į “Būtingės naftą”, “Mažeikių naftą” ir “Naftotiekį”, įgaliotas atstovas, turintis teisę tokius pat įgaliojimus suteikti ir savo dukterinei įmonei – UAB “British & Baltic Vilnius”.

Ši įmonė, vadovaujama irakiečio Hareto Galilo, Mažeikiuose buvo įsikūrusi privačios saugos tarnybos “Ekskomisarų biuras” patalpose.

Kaip žinia, šios saugos tarnybos steigėjai yra Petras Liubertas ir A.Paulausko dešine ranka laikomas buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas, kuris tuo metu buvo vienas iš kelių UAB “Ekskomisarų biuras” akcininkų ir šios kompanijos viceprezidentas.

Taigi pagal aukščiau paminėtą sutartį “Ekskomisarų biuro” patalpose įsikūrusi UAB “British & Baltic Vilnius” buvo įgaliota atstovauti “Williams International Company” įgaliotą kompaniją Lietuvoje “British & Baltic Company Limited” ir šios kompanijos vardu pasirašyti sutartis su Lietuvos fiziniais bei juridiniais asmenimis.

Taip netiesiogiai, per “British & Baltic Company Limited”, UAB “British & Baltic Vilnius” tapo “Williams International Company” atstovu Lietuvoje ir šios kompanijos vardu galėjo sudarinėti sutartis su tokiomis firmomis, kaip konsultacinė firma “A.Abišala ir partneriai”, kur vienas iš A.Abišalos partenerių buvo vienos iš konservatorių lyderių Rasos Juknevičienės vyras Zenonas Juknevičius. Štai šitos firmos “Willliams International Company” vardu ir derėjosi su konservatorių Vyriausybe dėl “Mažeikių naftos” nuosavybės ir valdymo kartu su 2,6 mlrd. litų negrąžintina valstybės paskola atidavimo “Williams International Company”.

2005 m. „Dėl galimo interesų konflikto ir įstatymų pažeidimų Seimo narės Rasos Juknevičienės veikloje“

Tačiau tam, kad “Mažeikių naftą” privatizuotų ta įmonė, t.y. “Williams International Company”, kurią atstovavo UAB “British & Baltic Vilnius”, iš “Mažeikių naftos” privatizavimo reikėjo pašalinti ne tą konkurentą. O tam, kad tai padaryti, reikėjo ne tą kandidatą susieti su nusikalstamu pasauliu – tokia praktika, kaip žinia, Lietuvoje yra sena kaip pati Lietuvos nepriklausomybė (pvz., “Alitos” privatizavimo metu buvo pritaikytas lygiai toks pat modelis – atsirado Policijos departamento pažyma, kuri ne tą kandidatą italą Luidžį Boscą susiejo su Kauno nusikalstamu pasauliu: italas iš konkurso buvo pašalintas, ir konkursą laimėjo tas kandidatas, nors ir pasiūlė 36 mln. Lt mažesnę kainą negu italas L.Bosca).

Be jokios abejonės, “Mažeikių nafta” – tai ne Alytaus alkoholio įmonė “Alita” ar kokie nors “Birvėtos tvenkiniai”, iš kurių privatizavimo ne tuos užteko pašalinti atsiradus Valstybės saugumo departamento ar Policijos departamento operatyvinėms pažymoms apie ne tų pretendentų “ryšius su nusikalstamu pasauliu”. Todėl apie “Mažeikių naftą” turėjo atsirasti kažkas tokio ir turinčio tarptautinį svorį, kas sukompromituotų “Mažeikių naftos” direktorių Gedeminą Kiesų ir neleistų jam dalyvauti “Mažeikių naftos” privatizavime – mat Gedeminas Kiesus buvo neofialus “Jukos” atstovas Lietuvoje ir turėjo planų privatizuoti “Mažeikių naftą”.

Štai tada, kuomet visuomenė dar nieko nežinojo apie Hareto Galilo valdomos UAB “British & Baltic Vilnius” sutartis su konsultacine firma “A.Abišala ir partneriai”, kol visuomenei dar nebuvo išaiškintas “Williams” “reikalingumas dėl Lietuvos įstojimo į NATO”, atsirado taip vadinama Didžiosios Britanijos karo analitų studija.

Didžiosios Britanijos karo analitikų studija

1998 metų rudenį G.Kiesus sužinojo, kad už jo nugaros renkami duomenys apie “Mažeikių naftą”. Tuomet G.Kiesus dar nežinojo, kokiems tikslams tokie duomenys renkami ir kaip jie bus panaudoti, tačiau buvo įsižeidęs, kad duomenys apie “Mažeikių naftą” renkami jam už nugaros, nesikreipiant pagalbos nei į jį, nei į jo aplinkos žmones.

Nors tuo metu buvo paleistos kalbos, kad tuos duomenis apie “Mažeikių naftą” “renka amerikiečių žvalgyninkai (CŽV)”, tačiau G.Kiesus niekaip negalėjo suprasti, kodėl amerikiečius saugo ir visur lydi bei kiekvieną jų žingsnį stebi ne kokia nors CŽV, FTB ar kita JAV specialioji tarnyba, o vietinė – A.Sadecko ir P.Liubarto įkurta UAB “Ekskomisarų biuras”, kas visiškai neįprasta į svetimas, ypač trečiojo pasaulio šalis investuojančioms Jungtinių Valstijų kompanijoms, kurioms visiškai nereikalingi būna vietiniai šnipai, vietiniai prižiūrėtojai. Be to, G.Kiesaus žiniomis, UAB “Ekskomisarų biuras” vadovai ir darbuotojai buvo siejami su aukščiausio rango sovietinės milicijos aparatu, o kai kas – ir su KGB.

Štai šis faktas, kad pretendentus į “Mažeikių naftą” – amerikiečius – lydi “Ekskomisarų biuras”, G.Kiesui sukėlė abejonių. Tuometinis “Mažeikių naftos” vadovas ėmė spėlioti: arba čia kažkas tikrai yra ne taip, arba amerikiečiai iš “Williams” yra kažkokie netikri.

Netrukus Ūkio ministerijos koridoriuose G. Kiesui teko išgirsti, kad “amerikiečiai žvalgybininkai” apie jį, jo komandą ir jo valdomą “Mažeikių naftą” jau yra surinkę pakankamai įdomių ir kompromituojančių duomenų, kurie leidžia įtarti, jog “Mažeikių naftoje” buvo vagiama ir tebevagiama ypatingai stambiais mastais, kad “amerikiečiai žvalgybininkai” apie tai baigia rengti išsamią studiją, kurią iškart pateiks Generalinei prokuratūrai.

Tiesa, retkarčiais G.Kiesui taip pat būdavo užsimenama, kad “jis gali tikėtis amerikiečių malonės, jeigu sąžiningai ir iki galo tarnaus “Williams”.

G.Kiesus, nors buvo sąžiningas ir padorus įmonės vadovas ir apie save būrė panašią komandą, tačiau, vadovaudamas tokiai įmonei, kurioje dirba keli tūkstančiai žmonių, kurios metinė apyvarta skaičiuojama milijardais ir aplink kurią sukasi begalės įvairiausių interesų, nebuvo visiškai tikras ne tik dėl savo pavaldinių, bet ir dėl savo veiksmų – jis nebuvo tikras, jog kada nors kur nors nesuklydo.

Todėl po šitokių užuominų apie “amerikiečių žvalgybininkų” surinktą medžiagą, G.Kiesus ėmė jaustis įtariamuoju. Jis ėmė nervintis, nebežinojo kaip reaguoti į “Mažeikių naftą” plėšiančių ir jos turtą prievartaujančių laikinųjų valdytojų veiksmus, pats nebūdamas tikras, kad kartu su savo žmonėmis nebus apkaltintas tokiais ar panašiais veiksmais.

Pats G.Kiesus stengėsi nedalyvauti “Mažeikių naftos” plėšimo ir turto prievartavimo procesuose, nepasirašinėti su tokiais veiksmais susijusių dokumentų, tačiau, veikiamas jam nepalankių aplinkybių, stengėsi nematyti ir nepastebėti, ką išdarinėja “Williams” valdytojai ir konsultantai, kuriems vadovavo H.Galilas ir A.Abišala.

Nors kalbos apie “amerikiečių žvalgybininkų” rengiamą studiją sklido jau 1998 metais, tačiau G.Kiesui pavyko gauti dalį studijos tik 1999 metų vasarą, baigiant Būtingės terminalo statybą. Gavęs ją, G.Kiesus supažindino su ja ir savo draugus. Vienas iš jų – Vytautas Kabaila.

Studija, patekusi į G.Kiesaus rankas, buvo apie vagystes, korupciją ir organizuotą nusikalstamumą “Mažeikių naftoje”. Ten buvo aprašyta gal keliolika vagysčių, korupcijos ir kontrabandos atvejų “Mažeikių naftoje”, kai jai vadovavo Bronislovas Vainora ir Gedeminas Kiesus, buvo gana išsamiai aprašytas “Mažeikių naftos” perdirbimo gamyklos atskirų padalinių ir finansų skyriaus darbas, aprašyti, tiesiog detalizuoti atskirų padalinių vadovų, kai kurių įmonės specialistų portretai. Ir viskas vien tik iš neigiamos pusės.

Grąžinant studiją G.Kiesus netgi pajuokavo, kad taip tiksliai įmonės darbuotojų aprašytus portretus perdavus samdytam žudikui, jis tikrai nesunkiai iš minios išsirinktų savo auką.

Studijoje, kuri tuo metu buvo laikoma amerikiečių žvalgybininkų darbo produktu, G.Kiesaus valdoma “Mažeikių nafta” buvo aprašyta kaip vagysčių, korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo liūne paskendusi viena iš Sovietų Sąjungos naftos perdirbimo įmonių, kurios vadovai glaudžiai susiję su Lietuvos korumpuotais politikais ir didžiųjų miestų nusikaltėliais, Rusijos buvusiomis ir persiregistravusiomis specialiosiomis tarnybomis.

G.Kiesaus vardas toje studijos dalyje, kurią skaitė Vytautas Kabaila, buvo paminėtas gal tik kartą ar du, bet paminėtas buvo. Skaitant studiją, nesunkiai buvo galima suprasti, kad svarbiausias Lietuvos korumpuotų politikų, Rusijos specialiųjų tarnybų bei nusikalstamo pasaulio atstovų statytinis yra būtent G.Kiesus, kurio rankose laikomos visos “Mažeikių naftą” apraizgiusio nusikalstamo voratinklio gijos.

Šioje studijoje amerikiečiai investuotojai perspėjami dėl grėsmės ir pavojaus gyvybei jiems bei jų šeimų nariams, nes korumpuotas ir nusikalstamas pasaulis geruoju, taikiai nė už ką nenorės atiduoti naftos perdirbimo įmonės nuosavybės – savo pelnymosi ir egzistavimo šaltinio – skaidriam investuotojui iš Vakarų.

Amerikiečiams rekomenduojama iškart užmegzti glaudžius ryšius su Lietuvos valstybinėmis teisėsaugos tarnybomis, per teisėsaugos tarnybas tikrinti visus esamus ir būsimus partnerius, pasirūpinti patikima sauga.

Studijoje amerikiečiai taip pat perspėjami, kad dar didesnio korumpuotų ir nusikalstamų struktūrų pasipriešinimo reikėtų tikėtis, kada jau įmonė bus privatizuota, kai bus imtasi nusikalstamos valdymo sistemos naikinimo, jos pakeitimo skaidria, vakarietiška.

Užsimenama apie pavojus dėl fizinio susidorojimo iš organizuotų nusikaltėlių pusės, netgi galimus teroro aktus.

Kalbėdamas su Vytautu Kabaila, G.Kiesus jam pasakė, kad tą studiją iš pradžių rengė Audrius Butkevičius, o vėliau darbą tęsė Haretas Galilas. Buvo spėjama, kad prie minėtos studijos rengimo rankas galėjo prikišti ir UAB “Ekskomisarų biuras” su konsultacine firma “A.Abišala ir partneriai”.

Rengiantis “Mažeikių naftos” privatizavimui, 1997-1998 metais Lietuvoje buvo organizuota ir įvykdyta sprogdinimų banga, tuo siekiant sukurti baimės ir nesaugumo atmosferą – mat tuomet būtų paprasčiau privatizuoti “Mažeikių naftą”.

Privačiuose pokalbiuose G.Kiesus V.Kabailai užsiminė, kad su šia studija jis jau senokai terorizuojamas ir kad jam primygtinai siūloma nesikišti į “Mažeikių naftos” Laikinojo valdymo procesus, nesidomėti ir nepastebėti, ką daro amerikiečiai prižiūrėtojai bei jų statytiniai.

1999 m. rugpjūčio pradžioje, V.Kabailos dar kartą paklaustas apie tą studiją, G.Kiesus jau nebuvo linkęs apie tai kalbėti. Tuomet apie studiją jis pasakė tik tiek, kad studija dar ir toliau yra rengiama, kad ji skirta pateisinti “Mažeikių naftos” privatizavimą ir Laikinąjį valdymą, kad ji skirta jam asmeniškai, todėl jis tą reikalą pats išsiaiškins iki galo ir sutvarkys.

Taip ilgai rašyta studija apie korupciją “Mažeikių naftoje” buvo baigta 1999m. spalio pabaigoje, kartu su Investicijų sutarties pasirašymu. Vadinamosios britų karo analitikų studijos gavėjas buvo “Williams International Company”, o apmokėtojas – akcinė bendrovė “Mažeikių nafta”.

Ši studija apie korupciją, vagystes ir organizuotą nusikalstamumą “Mažeikių naftoje” buvo perduota tuometiniam Seimo pirmininkui V.Landsbergiui, ūkio ministrui V.Babiliui, generaliniam prokurorui K.Pėdnyčiai, kuris, pajungęs visas teisėsaugos tarnybas, studijos pagrindu pradėjo iki tol neregėto masto “Mažeikių naftos” veiklos tyrimą.

Prasidėjo plati viešųjų ryšių kampanija: studijos ištraukas “Williams” atstovas spaudai Darius Šilas ir AB “Mažeikių nafta” Komunikacijų skyriaus viršininkas Tadas Augustauskas 1999m. lapkričio pradžioje išsiuntinėjo šalies dienraščiams. Išsamiausią variantą skaitytojams pateikė dienraštis “Respublika”.

1999m. lapkričio 4d. “Respublikoje” išspausdintame korespondento Frederiko Jansono straipsnyje “Britų karo analitikai perspėjo dėl korupcijos “Mažeikių naftoje” studija apie “Mažeikių naftą” buvo įvardyta kaip Didžiosios Britanijos Sandhersto Karališkosios karo akademijos analitikų darbas, kadangi būtent taip ji ir buvo dienraščiui pristatyta.

Britų karo analitikų studijos pagrindiniai pristatytojai Lietuvos visuomenei kartu su V.Babiliumi buvo Tėvynės sąjungos politinės tarybos nariai – Seimo pirmininkas V.Landsbergis bei Seimo narė, Tėvynės sąjungos pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė.

Scenarijus, kaip apvogti “Mažeikių naftą”

Manoma, kad taip vadinamieji “britų karo analitikai” buvo parengę tokį planą (Vytauto Kabailos versija):

1) G.Kiesus su “Williams International Company” atstovais be jokio teisinio pagrindo pasirašo Laikinojo valdymo paslaugų teikimo sutartį, tačiau Laikinąjį valdymą taip pat be jokio teisinio pagrindo atlieka visai kita firma – H.Galilo UAB “British & Baltic Vilnius”, kuri kartu su G.Kiesumi bei grupe jo darbuotojų – “Mažeikių naftos” vadovų – per Laikinojo valdymo laikotarpį apiplėšia ir nusiaubia “Mažeikių naftą”;

2) po Investicijų sutarties pasirašymo “Mažeikių naftoje” pasirodo tikroji “Williams International Company”;

3) paaiškėja, kad Laikinąją valdymo sutartį su G.Kiesumi ir kitais Lietuvos naftos įmonių vadovais pasirašęs asmuo tam neturėjo tinkamų įgaliojimų ar naudojosi suklastotu įgaliojimu (AB “Lietuvos kuras” privatizavimo ir valdymo atvejis, kuomet strateginio investuotojo atstovai Meiras Klabinas, Jurijus Ivanovas ir kiti bent kelis metus darbavosi su suklastotais įgaliojimais, o vienas iš atstovų – Andrejus Homeiliovas, vėliau išprašytas iš Lietuvos, papildomai turėjo ir “Williams International Company” įgaliojimą);

4) paaiškėja, kad daugiau kaip metus “Mažeikių naftą” pagal Laikinąją valdymo sutartį valdžiusi H.Galilo UAB “British & Baltic Vilnius” visiškai nė prie ko, nes su ja jokia sutartis sudaryta nebuvo;

5) paaiškėja, kad nei H.Galilo UAB “British & Baltic Vilnius”, nei “Williams International Company” iš viso “Mažeikių naftos” nevaldė, nes nėra nė vieno jų parašo po Laikinojo valdymo dokumentais, o visi parašai G.Kiesaus, kitų “Mažeikių naftos” vadovų, kurie ir traukiami baudžiamojon atsakomybėn už koncerno išvogimą Laikinojo valdymo laikotarpiu;

6) “Mažeikių naftos” strateginiam investuotojui “Williams International Company”, demaskuoti apsišaukėlius, sukčius bei vagis padeda UAB “Ekskomisarų biuras”;

7) Didžiosios Britanijos Sandhursto Karališkosios karo akademijos analitikai atlieka tyrimą ir parengia studiją apie tai, kaip “Mažeikių naftos” vadovai su G.Kiesumi priešaky kartu su korumpuotais politikais ir nusikalstamo pasaulio atstovais Laikinojo valdymo laikotarpiu išvogė “Mažeikių naftą”, kasmet vogdami po 500 milijonų litų;

8) generalinis prokuroras K.Pėdnyčia “Mažeikių naftos” vagis su G.Kiesumi priešaky apkaltina ir suima, o “Williams International Company” po Investicijų sutarties pasirašymo ateina gelbėti “Mažeikių naftos” – pasak V.Landsbergio ir britų karo analitikų, to prakiurusio skęstančio laivo.

Tačiau šitokiam scenarijui, kuris jau buvo išbandytas AB “Lietuvo kuras” privatizavimo atveju, nebuvo lemta išsipildyti.

Kodėl britų karo analitikų parengtas planas dalinai sužlugo?

Koją šito plano išsipildymui pakišo pats Gedeminas Kiesus – jis kažkokiu būdu įsigijo dalį dar nebaigtos rengti studijos ir jis, kaip ir “Williams” atstovai, savo parašo nedėjo nė po vienu su pinigų plovimu susijusiu Laikinojo valdymo dokumentu. Taip pat G.Kiesus pasitraukė iš pareigų nebelaukęs Laikinojo valdymo pabaigos.

Iš kitos pusės šitą britų karo analitikų planą dalinai demaskavo ir sužlugdė Naujosios sąjungos pirmininkas Artūras Paulauskas bei Didžiosios Britanijos ambasada Vilniuje.

1999m. lapkričio 11d.“Lietuvos aide” buvo išspausdintas toks naujienų agentūros BNS pranešimas “Britai niekada nežvalgė Lietuvos naftos pramonės”, kuriame rašoma:

“Didžiosios Britanijos ambasada Vilniuje atmetė Naujosios sąjungos kaltinimą, esą tos šalies žvalgyba tyrė padėtį Lietuvos naftos ūkyje. Ambasada pareiškė, jog “nei Didžiosios Britanijos vyriausybė, nei jokia jos tarnyba niekada nevykdė jokio Lietuvos naftos pramonės tyrimo”. “Bet kokios spaudoje pasirodžiusios prielaidos, kad toks tyrimas buvo atliktas, yra klaidingos”, – rašoma ambasados pareiškime.

Advokato Artūro Paulausko vadovaujama partija pasipiktinusi reagavo į spaudos pranešimus, kad Didžiosios Britanijos Sandhursto Karališkosios karo akademijos tyrimo centras atliko tyrimą ir parengė studiją. Socialliberalai piktinosi, kad “užsienio žvalgyba atvirai pademonstravo, jog ji netrukdomai veikia Lietuvoje”.

“Jeigu toks tyrimas būtų užsakytas atlikti KGB, ar mūsų šalies specialiosios tarnybos irgi tylėtų?” – rašoma partijos informacijos centro išplatintame pareiškime.”

Tai akivaizdus patvirtinimas, kad Didžiosios Britanijos SandhurstoKarališkosios karo akademijos analitikai „Williams International Company“ užsakymu nerengė jokios studijos apie korupciją, vagystes ir organizuotą nusikalstamumą „Mažeikių naftoje“, kad šios karo akademijos pavadinimas ir firminis blankas buvo neteisėtai panaudoti siekiant pridengti „Williams International Company“ užsakymu parengtą klastotę.

Taigi kas rengė vadinamąją britų karo analitikų studiją?

“Nuslėptoji “Williams” atėjimo istorija”

1999 m. lapkričio 15d. išleistoje knygoje “Nuslėptoji “Williams” atėjimo istorija” Rūta Grinevičiūtė rašė:

“Juk D.Holidėjus parūpino eksministrui (A.Butkevičiui) stažuotę Sandhersto konfliktų studijų tyrimo centre, kuriame, kaip gyrėsi A.Butkevičius, jis mokėsi kariauti informacinius karus. Ant to centro blanko vėliau bus parašyta pažyma “Williams International Company” apie Lietuvos naftos ūkį pūdančią korupciją ir pinigų plovimą. Kas kitas, jei ne tas gudruolis H.Galilas patarė amerikiečiams tiesos apie “Mažeikių naftą” paieškas pavesti tariamiems britų kariškiams, kurie įvarė amerikiečiams tiesiog paranojišką mintį apie lietuvių klastą ir godumą.

H.Galilo meistriškumas išryškėja, kai lygini jį su mėgėjais. 1999m. lapkričio pradžioje G.Vagnoriaus Vyriausybės ūkio ministras Vincas Babilius, bendravimo su H.Galilu metu prisižiūrėjęs jo triukų, pamėgino ištraukti tą pažymą ir kontratakuoti visus savo kritikus. Tačiau metai kasdieninio bendravimo su fokusininku mėgėjo nepavertė meistru. V.Babilius įkišo ranką į katiliuką, tačiau ištraukė ne triušį, o pluoštą pageltusių lietuviškos spaudos iškarpų, tuo sukeldamas aplinkinių juoką ir patyčias. Nesijuokė tik V.Landsbergis, pamėginęs A.Butkevičiaus kontoroje pagamintais raštais pagrįsti sandorio su “Williams” tobulumą. Humoro jausmo pristigo ir Generalinis prokuroras K.Pėdnyčia, apsiėmęs tos pažymos turinį perkelti į baudžiamąsias bylas. /…/. Medžiagą minėtajai pažymai buvo pradėta kaupti dar 1995-aisiais A.Butkevičiaus “Strateginių tyrimų centre”. (34-35 psl.)

A.Butkevičius apie studiją kalba nenoriai

Visos šitos aferos ašį – Haretą Galilą Audrius Butkevičius pasikvietė į Lietuvą dar 1994 metais. Jau tuomet, manoma, ir buvo sukurtas planas kaip privatizuoti “Mažeikių naftą”: mat dar 1994 m. gruodžio 1 d. “British & Baltic Company Limited” Vilniaus filialas ir “British & Baltic Company Limited” pasirašė sutartį, kurioje buvo numatyta 50 tūkst. JAV dolerių bauda už “British & Baltic Company Limited” pasiūlytų sprendimų ir nustatytų komercinių ryšių rezultatų, t.y. už “Mažeikių naftos” būsimojo privatizavimo bei valdymo projektų, paviešinimą. Šią sutartį, kaip ir jau minėtą sutartį Nr. 98/07/01 pasirašė H.Galilas ir E.Eidas.

“Karštam komentarui” Audrius Butkevičius patvirtino, kad jis kartu su H.Galilu ir E.Eidu buvo vienas iš “British & Baltic Vilnius” savininkų ir turėjo planų privatizuoti “Mažeikių naftą”. “Tačiau vėliau mes susipykome dėl “Williams” – aš nepritariau “Williams” atėjimui į “Mažeikių naftą”, ir aš iš “British & Baltic Vilnius” pasitraukiau, o Haretas Galilas nuėjo dirbti su “Ekskomisarų biuru”, – savo išsiskyrimo priežastis su H.Galilu paaiškino A.Butkevičius.

“Karšto komentaro” paklaustas, kas rengė taip vadinamą britų karo analitikų studiją apie korupciją “Mažeikių naftoje”, A.Butkevičius pasakė: “Be jokios abejonės, šita akademija tokiais dalykais neužsiiminėja – tai ne jos profilis. Tai būtų tas pats, kas, pvz., koks nors Vilniaus tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas parengtų studiją apie Lenkijos druskos kasyklas ir druskos gręžinius. Aišku, kad taip būti negali”.

Į klausimą, tai kas vis dėlto rengė tą studiją apie “Mažeikių naftą”, A.Butkevičius atsakė: “Apie tuos žmones nenorėčiau kalbėti”. Esą per daug artimai juos pažįsta.

Tačiau jis nepaneigė versijos, kad studija buvo rengta Lietuvoje ir, pasinaudojus ryšiais Sanhersto akademijoje, atspausdinta ant šios britų karo akademijos blanko. “Galėjo pasitaikyti kas nors korumpuotas iš Sanhersto akademijos”, – avantiūristiškai šyptelėjo A.Butkevičius, tarsi patvirtindamas R.Grinevičiūtės knygoje aprašytus šitos studijos atsiradimo faktus.

Taigi štai tokiu būdu atsiradusi ir plačiai Lietuvos visuomenei konservatorių valdžios pateikta

“Britų karo analitikų studija” tapo “Williams” investicijų ir “Mažeikių naftos” privatizavimo ideologiniu pagrindu.

“Ekskomisarų biuras” ir “Mažeikių nafta”

Taigi “Didžiosios Britanijos karo analitikų studijos” apie korupciją, vagystes ir organizuotą nusikalstamumą „Mažeikių naftoje“ užsakovė buvo „Williams International Company“. O kas buvo šitos studijos rengėjai? Tam tikros sutartys ir datų sutapimai leidžia susidaryti prielaidą, kad šitą studiją „Williams International Company“ per savo įgaliotąją atstovę – H.Galilo UAB „British & Baltic Vilnius” galėjo užsakyti parengti UAB „Ekskomisarų biurui“.

Tokią prielaidą leidžia susidaryti Saugos paslaugų sutartis Nr.464, kurią 1998m. lapkričio 27d. pasirašė UAB “British & Baltic Vilnius”, atstovaujama generalinio direktoriaus Hareto Galilo, veikiančios “Williams International Company” (“Williams”) vardu, ir UAB “Ekskomisarų biuras”, atstovaujamos prezidento Petro Liuberto.

Pagal šios sutarties 2.1.2 punktą UAB “Ekskomisarų biuras” privalėjo surinkti, išanalizuoti ir pateikti informaciją “Ekskomisarų biuro” Mažeikių skyriaus patalpose įsikūrusiai H.Galilo UAB „British & Baltic Vilnius” apie galimus “Mažeikių naftos” veiklos kriminogeninius („Williams“ supratimu) rizikos faktorius, keliančius ar galinčius kelti grėsmę „Williams International Company“ tikslų „Mažeikių naftoje“ įgyvendinimui.

Be to, veikdama pagal šios sutarties 2.1.1 punktą, UAB “Ekskomisarų biuras” turėjo pateikti išvadas bei rekomendacijas dėl „Williams International Company“ tikslų „Mažeikių naftoje“ saugaus įgyvendinimo organizavimo.

Spėjama, kad pagal šią sutartį “Ekskomisarų biuro” atlikta “Mažeikių naftos” galimų kriminogeninių rizikos faktorių analizė ir buvo pavadinta kaip “Britų karo analitikų studija”.

Šioje vietoje nederėtų pamiršti, kad šitoje britų karo akademijoje, ant kurios firminio blanko ir buvo išspausdinta analitinė studija, mokėsi Audrius Butkevičius, kuris ir atsivežė į Lietuvą buvusio Irako finansų ministro sūnų Haretą Galilą, su kuriuo ir įkūrė UAB “„British & Baltic Vilnius”, kuri vėliau įsikūrė UAB “Ekskomisarų biuro” patalpose ir kuri vėliau su “Ekskomisarų biuru” pasirašinėjo sutartis dėl butaforinių paslaugų teikimo jau kaip įgaliota “Williams International Limited” atstovė.

Tai, kad minėtą studiją galėjo rengti “Ekskomisarų biuras”, leidžia susidaryti prielaidą ir faktas, kad į studijos teksto rekomendacinę dalį buvo perkelta ir 1999m. kovo 15d. sutarties Nr.517, pasirašytos tarp UAB “Ekskomisarų biuras” ir UAB „British & Baltic Vilnius“, 2.1.2 punkto nuostata, kuria UAB “Ekskomisarų biuras” buvo įsipareigojusi atlikti UAB „British & Baltic Vilnius“ partnerių patikrinimą, bei 2.1.3 punkto nuostata, kuria UAB “Ekskomisarų biuras” buvo įsipareigojusi parengti ir įgyvendinti priemones UAB “British & Baltic Vilnius” komercinėms ir technologinėms paslaptims apsaugoti.

Dėmesį verta atkreipti į tai, kad už paslaugas, kurias UAB “Ekskomisarų biuras” teikė UAB “British & Baltic Vilnius”, mokėjo AB „Mažeikių nafta“, o pagal sutartis su UAB “British & Baltic Vilnius” paslaugos buvo teikiamos visai „Williams“ bendrovių grupei, įskaitant ir „Williams International Company“ bei AB „Mažeikių nafta“.

Iš Didžiosios Britanijos karo analitikų studijos rekomendacinės dalies bent dvi nuostatos apie fizinės apsaugos programos vystymą bei tarpininkavimą „Williams International Company“ valdomai „Mažeikių naftai“ glaudžiau bendradarbiaujant su teisėtvarkos ir valstybės institucijomis vėliau buvo perkeltos į liūdnai pagarsėjusios 2001m. birželio 15d. sutarties Nr.309K, pasirašytos tarp AB „Mažeikių nafta“ ir Eugene C.Sticco įmonės, 2001m. rugsėjo 20d. papildomą susitarimą Nr.2.

Už fiktyvių ir butaforinių saugos paslaugų priėmimus bei apmokėjimus pagal sutartį su E.C.Sticco įmone LR generalinė prokuratūra turi pakankamą pagrindą baudžiamojon atsakomybėn traukti buvusius AB „Mažeikių nafta“ vadovus J.E.Scheelą ir T.A.Schneiderį, skelbti jų tarptautinę paiešką, tačiau tai jau ketvirti metai nedaroma tariamai dėl politinių motyvų.

P.Liuberto ir A.Sadecko valdomas “Ekskomisarų biuras” iš “Mažeikių naftos” privatizavimo uždirbo mažiausiai 7,950 mln. litų. Kaip vėliau nustatė Valstybės kontrolė, didžiulės pinigų sumos buvo sumokėtos už butaforines, t.y. fiktyvias paslaugas.

Ar tokiais apmokėjimais už butaforines paslaugas nebuvo atsiskaityta už taip vadinamos britų karo analitikų studijos rengimą? Klausimas kol kas – retorinis. Nes UAB “Ekskomisarų biuro” prezidentas Petras Liubertas į spalio 20 d. jam nusiųstus “Karšto komentaro” klausimus iki šiol taip ir nesiteikė atsakyti.

Tačiau per tą laiką sužinojome, kad vienoje šmeižto byloje yra viena labai įdomi sutartis: apie tai, kaip politikams uždaruose “seminaruose” įteigti “Williams” atėjimo į “Mažeikių naftą” svarbą ir “Williams” atėjimą sieti su “Lietuvos įstojimu į NATO” ir kokias pravesti viešųjų ryšių kampanijas per šalies žiniasklaidą Lietuvos žmonėms dėl šio privatizavimo apmulkinti.

Taip kad nors Generalinė prokuratūra ir neatskleidė “Mažeikių naftos” privatizavimo aferos, iškilo grėsmė, kad šita afera bus atskleista visiškai netikėtai – Kauno apygardos teisme per šmeižto bylą.

komentaras.lt    2006-12-15