Rimantui Kuksui atvykus su sūnumi pasimaudyti į Mergežerio ežerą (Švenčionių rajone), prisistatė moteriškė iš sodybos “TRYS EŽERAI“ ir uždraudė maudytis ežere ir pareiškė, kad neva ežeras tai jų nuosavybė “čia mano ežeras“.

Rimantas bandė aiškinti, kad ežeras yra Valstybinė nuosavybė ir maudytis jame, bei vaikščioti šalia jo kranto yra galima. Neprisistačiusi moteriškė elgėsi labai nepadoriai, pradėjo keiktis, naudoti smurtą ir spjaudytis.

Įstatymai užtikrina  gyventojų teisę naudotis privačiais vandens telkiniais

Vandens išteklių ir telkinių naudotojai bei  privačių vandens telkinių (ežerų)  savininkai privalo  užtikrinti gyventojų teisę maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudotis privačiais vandens telkiniais servitutų nustatyta tvarka.

Kaip informavo Žemės ūkio ministro patarėjas Pranas Aleknavičius, Žemės įstatymas, Vandens įstatymas ir Saugomų teritorijų įstatymas reglamentuoja vandens išteklių ir telkinių naudotojų bei  privačių vandens telkinių (ežerų) savininkų pareigas. Visais atvejais, įteisinant žemę nuosavybėn prie vandens telkinių, nustatomos vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (dažniausiai 5 – 25 m pločio, priklausomai nuo vandens telkinio ploto, apsaugos režimo, šlaitų nuolydžio ir atstumo nuo miesto ar miestelio). Šiose juostose žemės savininkams draudžiama tverti tvoras ir statyti pastatus. Be to, žemės savininkai privalo užtikrinti gyventojams teisę prieiti prie vandens telkinių pakrantės apsaugos juostomis.

Piliečiai  prie vandens telkinių gali prieiti ar privažiuoti  bendro naudojimo keliais. Be to, siekiant užtikrinti priėjimą prie vandens telkinių gali būti nustatomi kelio servitutai per privačią žemę. Šie servitutai nustatomi žemės sklypams iki nuosavybės teisės į juos atstatymo, o valstybinės žemės sklypams – iki jų privatizavimo ar nuomos.

 

Linas Naujelis