Lietuvos statistikos departamentas paskelbė 2017 metų skurdo rizikos rodiklius, tarp jų ir pajamų nelygybės duomenis.

Per trejus metus (2017 m. gruodžio mėn., palyginti su 2014 m. gruodžio mėn.), įvedus eurą, prekių ir paslaugų kainos padidėjo 5,6 proc., iš jų prekių – 3,2 proc., paslaugų – 13,3 proc. Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota 2017 m. vidutinė metinė (2017 m., palyginti su 2016 m.) infliacija Europos Sąjungoje sudarė 1,7 proc., euro zonoje – 1,5 proc. Vidutinė metinė infliacija fiksuota visose ES šalyse, didžiausia – Lietuvoje – 3,7 proc.

Sumažėjo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos produkcija – 48 proc., gėrimų gamybos – 18,8 proc., drabužių siuvimo – 2,3 proc.

2017 m. gimė 29,6 tūkst. kūdikių, arba 1 tūkst. kūdikių (3,3 proc.) mažiau nei 2016 m., mirė 39,5 tūkst. žmonių, arba 1,6 tūkst. (4 proc.) mažiau.

Praėjusiais metais emigravo 57,2 tūkst. gyventojų, 6,9 tūkst. (13,8 proc.) daugiau nei 2016 m. Šalį paliko 30 tūkst. vyrų ir 27,2 tūkst. moterų. Palyginti su 2016 m., emigravusių vyrų skaičius padidėjo 4,6 tūkst.

(18,1 proc.), moterų – 2,3 tūkst. (9,3 proc.). Kas antras (-a) emigravęs vyras ar emigravusi moteris buvo 20–29 metų amžiaus.

Santykis tarp didžiausias pajamas gaunančių namų ūkių penktadalio ir mažiausias pajamas gaunančių penktadalio, vadinamasis 80/20 santykis išaugo nuo 7,1 iki 7,3 per 2017 metus. 2016-aisiais pagal pajamų nelygybę buvome treti nuo galo Europos Sąjungoje. Mus lenkė tik Bulgarija ir Rumunija. 2017 metais rumunams pajamų nelygybę sumažinus nuo 7,2 iki 6,5, pagal tų metų rodiklius Lietuva bus antroje vietoje nuo galo Europoje.

Veidmainiška daugelio metų vykdoma nusikalstama politika veda mus prie dar didesnio susiskaldymo ir pasidalinimo. Sudėtingiausia situacija išlieka vienišiems pensininkams ir vienišiems tėvams su mažais vaikais. Skurdo riziką patiria daugiau nei 40 proc. tokių asmenų.

Skurdo rizikos rodikliai išlieka vieni blogiausių visoje Europos Sąjungoje (ES) ir vis dar blogėja. 2016 metais už skurdo ribos gyveno 21,9 proc. lietuvių, 2017 metais – jau 22,9 proc. Už Lietuvą 2016-ais blogesnius rodiklius turėjo tik Ispanija, Rumunija ir Bulgarija. Šiais metais Ispanija sumažino skurstančiųjų dalį, tad tikėtina, jog pagal 2017 metų rodiklius Lietuva bus trečia nuo galo visoje ES.

Lietuvą užvaldžius “Konservatoriams“ buvo sugriauta pramonė ir “išvaryti“ žmonės vergauti į kitas šalis, ko pasekoje Lietuva tapo kaip pigios darbo jėgos valstybė.

Konservatorių ruporai ir toliau skleidžia melą apie gerėjančią situaciją Lietuvoje ir kylančią ekonomika.

Viskas, tik priešaky. 2020 m. ES užsuks išmokų kranelius, o tada pasirodys tikrasis vaizdas.

Linas Naujelis

Reklama