Jeigu būčiau spaudos monitoringo specialistas, pasiimčiau vien šiandienos „spaudos“ antraštes.

Ir galėčiau laisvai daryti išvadą, jog Lietuvoje gyvena tik kaliniai, nusikaltėliai, pedofilai („tobuloji motina“ asociajuojasi su pedofilu A.Ū. ir žmonėms net šimtas teisėjų kitaip neįrodys), o žmonės nuodijasi Roundapu.

Vien metus žvilgsnį į vakardienos antraštes, vaizdelis „nekoks“, bet lygiai toks pats – inteligentiškas britas atseit nužudė žmoną „Pupytę“, kita „Pupytė“ ištekėjo už „Šūdmaičio“, arba Šūdo, kaip jį tiesiai vadina „Agurkas“, dar vienas apžvalginis straipsnis apskritai apie Pupytes, kad tik vienintelė – Oksana – neaptarnauja nusikaltėlių, ir ištekėjo laisva valia už garsaus sportininko – bet, prisiminkime, kaip buvo organizuotas viešas skyrybų procesas: nes kažkuriam arabų šeichui prireikė „šviežienos“.

Iš esmės, „spauda“, kokią turime, jau 28 metus mums formuoja nuostatą, jog Lietuva – kriminalinė, mafijinė, ir tokia buvo ir bus. Sakysite, o ką – taip nėra? Yra, tačiau „spauda“ ir rašytojai formuoja tik dalį tiesos, iš esmės, situacija žymiai baisesnė. Štai pasigūglinkite su paieška „kamuoliniai“, ir nelabai rasite, kad „spauda“ būtų per 19 metų rašiusi. Nei vienos knygos apie šią žiaurią ir visą Europą pasiaubinusią gaują neparašė ir „rašytojas“ D.D. – kriminalinių pasakėčių iš rūsio kūrėjas.

Nes buvo užsiėmęs Henriko Daktaro ir Sauliaus Velečkos demonizavimu.

O „Agurkas“ dar net nenuteistas…Mažai kas suvokia, jog pirmosios instancijos nuosprendis dar būna skundžiamas mažiausiai vieną kartą, ir jis gali būti visiškai kitaip perverstas.

Naujiena apie „Šūdmaišį“ ir „Pupytę“ buvo tiek išreklamuota, nepamirštant pabrėžti, jog „Šūdmaišis“ – valstybės saugojamas ir globojamas svarbus liudytojas.

Taip slaptai jis gyvena, kad buvo nurodyta valstybė, kur jis tuokėsi, ir jeigu jau Agurkas yra tikras gangsteris – tai prašau, mes tau išdavėme, kur tavo stukačius yra. Viskas kaip pigiuose veiksmo filmukuose, tačiau ne kaip rimtoje teisinėje valstybėje.

Ką veikia „kriminalkė“ su savo „liudytojų apsauga“ nelabai suvokiu, nes šiandien antra antraštė „spaudoje“ yra kaip plikas „advokatas“ komentuoja ypatingai slaptos Deimantės Kedytės – Stankūnaitės buvimo vietą, jos būseną, ir kaip ji gyvena. Priminsime, jog šios mergaitės buvimo vietos nežino net Respublikos Prezidentė.

Vienintelė teigiama naujiena „pagrindiniame šalies dienraštyje“ – kaip dainininkė Liveta Kazlauskienė užsiaugina pati savo daržovių, ir kaip jomis skanauja su visa šeima. Kad tik tūlas lietuvis neatsipalaiduotų, tiesiai virš šio straipsnio yra kita „naujiena“ – jog lietuviai nuodijasi Roundapu. Taigi, ir taip 25-ojo kadro išsunktos smegenys sugeneruoja tokį vaizdą – kad ir kiek tu sveikai maitinsiesi, tavęs laukia vėžys. Todėl tūlas nusiprogramavęs nuo 25-ojo ir bukų reklamų lietuvis verčiau eis pirkti Maroko pomidorų, o kaip gerai, jie buvo vos po 20-30 centų – ir neis ieškoti ūkininkų, nepurkštų, bet kainuojančių 50 centų už kg.

Čia tik maža dalis juodųjų technologijų, kurias naudoja „didžiausia spaudos priemonė“, ir čia nereikia baigti žvalgų akademijos – tik reikia, kad šiek tiek apmokytų buvę ar esami žvalgai.

Jeigu jūs žiūrėtumėte introspektyviu metodu – permestumėte akimis per antraštes, ir suskaičuotumėte 3 kriminalines naujienas, suvoktumėte, jog įtampai visuomenei palaikyti ši „didžiausia spaudos priemonė“ tyčia ir kas dieną štampuoja mums negatyvias naujienas, tačiau jas pateikia kone romantiškai.

Vieną dieną „laisvoji spauda“ pranešė, jog toks tūlas britas Nigelis „šmeižia nužudytą žmoną, nes teigia, jog ji teikdavo eskorto paslaugas“, tačiau jau kitą dieną ta pati „laisva spauda“ praneša, jog dar viena Pupytė ištekinama už nusikaltėlio – Šūdmaišio, kuriam mainais už „gaujos vado įdavimą“ yra suteikta laisvė, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

O grynai teisiniu požiūriu – jeigu „Agurkas“ bus išteisintas, ir „Šūdmaišio“ parodymai – šūdo vertės, tada jam pačiam gresia ir belangė, ir milijoninis ieškinys. Taip taip, iš „Agurko“, paties baisiausio nusikaltėlio, kuris, panašiai kaip ir Henrikas Daktaras, buvo kankinamas „kalėjimo kalėjime“ – rūsyje po Lukiškėmis.

Dėl šio CŽV stiliaus kalėjimo, kur  Kinijos Liaudies respublikos spectarnybų metodais, nuo lubų lėtai laša vanduo, ir tas garsas bet kurį kalinį gali išvaryti iš proto – teisingumo ministerijoje priimtas nutarimas dėl viso Lukiškių kalėjimo – nutarta vos ne per 3 dienas iškeldinti.

Lietuva – tokia diktatorinė, nedemokratiška ir a-teisinė valstybė, kuri sugebėjo kas dieną pumpuoti smegenis ne tik saviems piliečiams (1 mln. nepatikėjo šitom pamazgom ir pabėgo), bet užpudrino smegenis netgi „Vakarų partneriams“.

Neįsivaizduojat, bet tūlas amerikietis net nežino tikrosios Lietuvos padėtiems, amerikiečiams atrodo, jog jie „atnešė tarybų respublikai laisvę“, „padėjo sugriauti tarybų Sąjungą“.

Bet kodėl nuo 1985 metų  (kai atėjo „Gorbis“ ir buvo aišku, jog jis išardys TSRS) buvo imtos kurti nusikalstamos grupuotės, tikros gaujos, kurios įvairiom savo atmainom ir persigrupavimais veikia iki šios dienos?

Belieka atsakymui pacituoti Rusijos URM atstovę p-ią Zacharovą:

„Kogda v Litve načialis eti vsie bandformirovanije…“

Bandformirovannaja Litva. Kartą mąsčiau parašyti apie tai straipsnį.

Juk lygiai panašiai garbinami pokario teroristai, šaltakraujai žudikai, kurių aukos, netyčia likę gyvos, šiandien siunčia laiškus Klaipėdos deputatui Titovui – jie netgi atsimena pasruvusius snukius tų banditų. Juk ne visus išskerdė, „vos“ 20 000 taikių Lietuvos gyventojų.

Pati žinau vieną seneliuką, kuris pasakoja „kai atėjo banditai, ir klykdami „jis mokytojo sūnus, jį reikia užmušti“ ėmė liepti mane 10 metų vaiką sušaudyti…gyvenime nepamiršiu“. Gal Juknevičienė su Anušausku iškels bylą ir šiam inteligento vaikui, jau senukui – „neteisingai“ likusiam gyvam? O gal privers jį su teismo sprendimu ir antstolio raštu garbinti banditus, kurie norėjo jį sušaudyti?

Lygiai taip pat dar pernai nebuvo galima tarti nei vieno žodžio apie 19 metų globotą, saugotą ir popintą „bandą“ – „kamuolinius“.

Neatmestina, jog po 50 metų šiai gaujai bus kuriamos dainos, o „Kamuolio“ portretas bus visose mokyklose.

Juk panašiai šiandien vaikams aiškinama, jog šaltakraujai žudikai – tai herojai, kurie, praėjus net 38 metams po jų likvidacijos, prisikėlė iš bevardžių kapų ir atkovojo mums Lietuvą. Ne mes daugiatūkstantiniame mitinge, galų gale, prie parlamento laužų, prie TV bokštų, Radijo komiteto, prie 1991 02 09 referendumo urnų – bet jie, seniai sušaudyti ir likviduoti banditai. Kodėl mes leidžiame, kad mums perkurtų istoriją, ir ištrintų pačius mus – į mūsų vietą pastatydami tuos, kurie pokaryje siautėjo po mūsų senelių ir prosenelių, likusių gyvų per karą, ir išsigelbėjusių nuo tremčių – sodybas? Juk tai seniai supuvusių zombių, apsamanojusių lavonų garbinimas – kai esame MES, Gyva ir nesunaikinama Lietuva!! (Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas (blr.Witold, tot. Vitovt) sakė „ Lietuva – tai mes!”)

Šūdmaišis su Pupyte irgi, kaip naujasis Lietuvos elitas, saugojamas Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir pTies Lino Pernavo, yra Lietuvos herojus. Jis „įdavė“ „Agurką“.

Įdavus Agurką, rašė D.D., Lietuvos gaujoms – pagal jį tebuvo vos dvi (aš pernai suskaičiavau 14) – „suduotas lemtingas smūgis ir Lietuvos kriminogeninė situacija pasitaisė“.

„Kas nužudė Morkevičių, aiškinamės, pažymėtina, jog tai labai naujas santykių aiškinimosi būdas“, vapėjo A.R., kuris puikiai žinojo, jog „Morką“ sušaudė „kamuoliniai“, bet „kamuoliniai“ – neliečiami, elitas, todėl reikėjo sukurti kokią nors kitą „skazkę“.

O visos kalėjimų „razborkės“ – žinot, kodėl šiuo metu vyksta?

Juk į Pravieniškes buvo atvežti pūkuoti „kamuoliniai“.

Ne ne, niekas jų rūsyje Lukiškėse nekankina. Juk jie milijonieriai, neliečiami, net nuteisti 3 metus kalėjimo, nesėda, o važiuoja plėšti Vokietijos parduotuvių (Giedriaus Janonio nesodino teismai, kai Probacijos tarnyba 2016 metais pareikalavo. Teismas nutarė, jog „Kamuolys“ neturi sveikatos atlikti kalėjimo bausmę – bet plėšti parduotuves 2014 metais sveikatos Vokietijoje užteko!!)

Taigi, „kamuoliniai“ Pravieniškėse ėmė diktuoti savo sąlygas. O kadangi laisvėje liko bent 1000 šios gaujos narių (suvokite – juk jų žmonių, draugių, meilužių, dukrų nesuėmė, tetų, močiučių, pamočių, anytų irgi), todėl jiems netiko kastos, jie ėmė perkūrinėti jas.

Iš anksčiau esantys „bachūrai“ ėmė priešintis. Kalėjimo valdžia – palaikyti „kamuolinius“ – jie juk milijonieriai, vienas jų net prekybos centrą Vilniuje stato (už vieną kitą milijardą). Priminsiu, jog Lietuvoje minimali alga -400 eurų (antra nuo galo Europos sąjungoje), o „kamuoliniai“ niekada nedirbo. Bet čia ir yra „tikrasis Lietuvos elitas“, kuris „atidarom policija“ šaukinį priėmė ramiai, tarsi teta Valia ir Zosia su pyragu į svečius atvažiavo. Nes taip ramiai matyt ne kartą policijai duris yra atvėrę, už stalo vieną kitą čerką padarę, naujus „zakazus“ priėmę. Iš kur pas „kamuolinius“ tikros policininkų uniformos, Linai Pernavai, ką? O tikros policijos mašinos (profesoriaus Tamoikino žudymo istorija Vilniuje?).

Tokia yra elito Lietuva.

Šūdmaišis tuokiasi su Pupyte, o jo žmonos draugė kita Pupytė važinėja į susmirdusį Šiaulių tardymo izoliatorių, ir lanko savo vyrą, kurį įdavė jos draugės ir kolegės pagal darbą (dainavo kartu su Oksana vienoje grupėje) dabartinis vyras.

Viskas kontroliuojama. Kaip ir Henriko Daktaro byloje, kur tikrus žudikus paleido, vieną žudiką paskelbė iš viso mirusiu ir nukentėjusiu, taip ir čia – nieko naujo.

Toks tas Lietuvos elitas, ir tokia ta mūsų Lietuva.

Siūlau neskaityti „didžiausios spaudos priemonės“, o skaityti mus. Mes nors ir rašome negatyviai, bet mes stengiamės rašyti objektyviai. Ir su humoro gaidele.

Kristina Sulikienė