Sveiki. Esu Birke Baehr, man vienuolika metų. Atvykau čia papasakoti, kas yra blogai su mūsų maisto sistema. Visų pirma norėčiau pasakyti, kad vaikus neįtikėtinai lengva patraukti naudojant marketingą, reklamą televizijoje, mokyklose ir beveik visur kitur. Man atrodo, kad korporacijos stengiasi priversti vaikus, tokius kaip aš, priversti savo tėvus pirkti dalykus, kurie neduoda naudos nei mums patiems, nei planetai. Mažus vaikus ypač patraukia spalvingos pakuotės ir plastikiniai žaislai. Turiu pripažinti, kad ir aš buvau vienas iš jų. Taip pat galvodavau, kad visas mūsų maistas ateina iš tų linksmųjų mažųjų kaimo ūkių, kuriuose kiaulės voliojasi purve, o galvijai visą dieną ganosi laukuose.

Tačiau sužinojau, jog tai nėra tiesa. Apie tai pradėjau ieškoti daugiau informacijos internete, knygose, dokumentiniuose filmuose, keliaudamas su šeima. Pamačiau tamsiąją maisto pramonės pusę. Visų pirma, tai genetiškai modifikuotos sėklos ir organizmai. Kai sėklas laboratorijose stengiasi pakeisti taip, kad jos augintų ne tai, kam buvo sukurtos – pavyzdžiui, imama žuvies ląstelės DNR ir įdedama į pomidoro DNR – fu. Supraskite mane teisingai. Aš mėgstu žuvį ir pomidorus, bet šitai yra šlykštu. (Juokas) Tokias sėklas sodina, jos užauga. Įrodyta, kad iš tokių sėklų užauginti augalai laboratorijos gyvūnams sukelia vėžį ir kitas ligas. O žmonės šitaip užaugintą maistą valgo nuo 1990-ųjų. Ir dauguma nė nežino, kad gali būti toks maistas. Ar žinojote, kad žiurkėms, šertoms genetiškai modifikuotais kukurūzais, buvo nustatytas toksinų kaupimasis kepenyse ir inkstuose? Inkstų uždegimas ir jų audinių patologija, padidėjęs inkstų svoris. Tačiau visi kukurūzai, kuriuos mes valgome, vienaip ar kitaip buvo genetiškai pakeisti. Pasakysiu štai ką – kukurūzai dedami visur. Jau nekalbant apie narvuose laikomų gyvūnų šėrimo sistemas, vadinamas CAFOS.

Tradiciškai fermeriai naudoja chemines trąšas, pagamintas iš iškasamo kuro, kurį sumaišo su dirvožemiu ir jame augina augalus. Taip daro todėl, kad dirvoje nebeliko jokių maistingų medžiagų, ji nualinta nuo vienodų kultūrų auginimo. Antra, vaisiai ir daržovės purškiami nuodingais chemikalais, pesticidais ir herbicidais, kad užmuštų piktžoles ir kenkėjus. Lyjant lietui šie chemikalai patenka į dirvą arba į mūsų vandens apytakos ratą, nuodydami ir mūsų vandenį. Paskui maisto produktai švitinami radiacija, kad ilgiau laikytųsi ir juos būtų galima nugabenti tūkstančius kilometrų nuo ūkio iki prekybos centro.

Todėl aš savęs klausiu, kaip galiu tai pakeisti? Kaip galiu pakeisti šiuos dalykus? Štai ką sugalvojau. Sužinojau, kad egzistuoja judėjimas, siekiantis to paties. Dar visai neseniai aš norėjau būti Nacionalinės futbolo lygos žaidėju. Nusprendžiau, kad verčiau užsiimsiu ekologiška žemdirbyste. (Plojimai) Ačiū. Toks mano pasirinkimas turės didesnį poveikį pasauliui. Šis vyras – Džoelis Salatinas. Jį vadina pakvaišusiu ūkininku, nes jis augina priešingai, negu sistema. Kadangi mokausi namuose, kartą nuvykau pasiklausyti jo. Šis vyras, šis pakvaišęs ūkininkas, nenaudoja jokių pesticidų, herbicidų ar genetiškai modifikuotų sėklų. Ir todėl sistema jį vadina neprotingu.

Noriu jums pasakyti, kad visi mes galime prisidėti prie pokyčių, rinkdamiesi kažką kita, negu iki šiol, pirkdami sau maistą tiesiai iš vietos ūkininkų ar iš savo kaimynų, kuriuos pažįstame visą gyvenimą. Kai kurie žmonės sako, kad organinis arba vietos ūkiuose užaugintas maistas yra brangesnis, bet ar tikrai? Sprendžiant iš to, ką pavyko sužinoti apie maisto pramonę, man atrodo, kad mes mokame arba ūkininkui, arba mokėsime gydytojui. (Plojimai) Dabar tvirtai žinau, ką rinkčiausi aš. Noriu, kad jūs žinotumėte – yra tokių ūkių, tokių kaip Bilo Kynerio Sequachie Cove ūkis Tenesio valstijoje, kuriuose galvijai iš tiesų ėda žolę ir kiaulės voliojasi purve, kaip ir galvodavau. Kartais važiuoju į Bilo ūkį ir padedu darbuose, kad galėčiau iš arčiau ir asmeniškai pamatyti, iš kur iš tiesų atsiranda mėsa. Noriu jums pasakyti: aš tikiu, kad vaikai valgytų šviežių daržovių ir gerų vaisių, jeigu daugiau žinotų apie juos ir iš kur jie atkeliauja. Noriu, kad žinotumėte, jog kiekvienoje bendruomenėje atsiranda ūkininkų turgūs. Noriu pasakyti, kad man, mano broliui ir sesei iš tiesų patinka valgyti džiovintus kopūstinius traškučius. Stengiuosi apie tai kalbėti visur.

Ne taip seniai mano dėdė pasakojo, kad mano šešerių metų pusseserei pasiūlė dribsnių. Jis paklausė, ar ji nori ekologiškų Toasted O’s, ar saldintų dribsnių, tų su dryžuotu animaciniu personažu per visą dėžutę. Mano mažoji pusseserė atsakė, kad norėtų ekologiškų Toasted O’s, nes Birkė sakė, kad jis niekad nevalgytų blizgančių dribsnių. Štai taip, mano bičiuliai, galime keisti po vieną vaiką.

Kai kitą kartą būsite maisto parduotuvėje, ieškokite savo krašte užauginto maisto, rinkitės ekologiškus produktus, žinokite, ką valgote ir kur tai užauginta. Ačiū.

Reklama