Kas yra biblija. Kokiu tikslu ji buvo užrašyta. Kas ją užrašė. Pirmas skyrius. Mokesčių rinkimas.

Biblija, tai pirmasis valstybinis valdymo modelis. Iki jos buvo daug bandymų sukurti susisteminti ir idealizuoti valstybės valdymo modelį. Graikija. Tai valdymo modelių motina. Joje buvo išrasti visi įmanomi valdymo modeliai. Tai gi kas yra Biblija.  Tai ne kas kita, kaip vienas iš geriausių valdymo modelių. Vienas iš praktiškiausių valdymo modelių. Vienas iš pigiausių valdymo modelių.

Jei imtume Krikščionybę ir norėtume šį valdymo modelį sulyginti su kitais. Tai ši atstotų ir lenktų savo klasta ir išradingumu, visus pasaulyje esančius ir buvusius modelius.

Bet pradėkime nuo pradžių. Kaip pavyzdį, prie Krikščionybės, šalia lyginsiu kapitalizmą. Ir Socializmą. Štai pradėkime nuo mokesčių surinkimo. Juk visi žino, kad nei viena santvarka, negali išgyventi jei nebus pinigų sumokėti tarnautojams ir jėgos struktūroms. Tai gi mokesčiai. Kad iš žmogaus išmušti dalį jo pelno, reikia turėti arba labai kietus kiaušius, arba labai kietą galvą. Socializme reikalingi kieti kiaušiai.

Tiesiog sakome, kad reikia artėti prie geresnio rytojaus ir todėl reikalingos lėšos vienam ar kitam dalykui. Viskas. Kas nedirba, kas nenori mokėti, jėgos struktūros sutvarko reikalus. Beveik taip pat, atimama dalis pelno ir kitose santvarkose. Tik vergovinėje iš vergų niekas nieko neima ir niekas nieko neduoda. Vergai tik prižiūrimi ir verčiami dirbti už maistą ir pastogę. Šiek tiek apie vergovinę santvarką plačiau. Lietuva šiandien labai stipriai palinkusi į vergovinę santvarką.

Nesakau kad mūsų šalyje plika akimi matoma vergovė, bet kai kuriose sferose tai matosi. Bet grįžkime prie Biblijos. Tai gi. O kaip surenkami mokesčiai pasitelkus biblinę santvarką. O gi labai naiviai ir paprastai. Tiesiog sekmadieniais mišių laiku,surenkami mokesčiai aukų pavidalu. Kaip matote, tai labai praktiškas dalykas. Kas įdomiausia, žmonės patys savo noru atiduoda pinigus už dyka, susimoka už tai kad juos įleidžia į mokesčių inspekciją. Išlaiko mokesčių rinkėjus su visa administraciją. Ir nuo pat pradžių nei vieno streiko.

Štai jums santvarka. Štai jums tobulumas. Dabar minutei atsipūskite, atsikvošėkite ir pradedame lyginti administracijas. Demokratija ir krikščionybė. Ir vienoje ir kitoje santvarkoje yra vyriausias valdytojas. Krikščionybėje tai bus Popiežius . Ir vienoje ir kitoje yra apskričių valdytojai. Krikščionybėje tai bus Kardinolai. Ir vienoje ir kitoje yra rajonų valdytojai.

Krikščionybėje tai bus Vyskupai. Ir vienoje ir kitoje yra seniūnijų valdytojai. Krikščionybėje tai bus Kunigai. Jei imtume bet kuria santvarką, jos laiko tėkmėje, buvo nepatenkintų žmonių, kurie būrėsi į grupes ir kėlė streikus. Tačiau nei vienu laiku, nėra buvę nepatenkintų krikščionybe. Niekas net nepagalvojo, jog reikėtų pakeisti valdymą. Matote, kokia kalstos ir išminties vienybė. Koks saldus melas vardan tiesos.

Net šiuo laiku. 21 amžiuje, dar yra nemažai žmonių giliai tikinčių jog kai jie mirs juos pasitiks šv. Petras prie dangaus vartų, ir ttt. Koks valdymo menas. Išstudijavau trimis pusėmis Bibliją. Joje tiek daug prieštaravimų pačiai tezei, kad nors juokis. Tačiau skaitant paeiliui ir paprastai, jau nuo trečdalio pradedi “užsizombinti“. Nuo pusės jau pradėsi giedoti alialiuja. O toliau tu pilnai pasiruošęs tarnauti Biblijiniam valdymui. Ps. Nei viena valdymo forma, nesuteikia ekstazės, o Biblinė suteikia. Tai tiek pradžioje apie Bibliją ir ją kaip valdymo modelį.

Ričardas Auglys

Reklama