Depresijos gydymo centro įkūrėja, psichologė Aušra Mockuvienė sako, jog dalis sergančiųjų depresija susidūria su būdingais sezoniniais svyravimais. Šis depresijos porūšis vadinamas sezoniniu afektiniu sutrikimu ir dažniausiai pasireiškia tamsiuoju metų laiku. „Kai pradeda trūkti šviesos, net ir depresija nesergantys žmonės vardija savijautos pokyčius, kurie labai panašūs į šios ligos simptomus: nėra energijos, dingsta noras kažkuo domėtis, norisi daugiau paprastųjų angliavandenių ir riebaus maisto, kamuoja nuolatinis mieguistumas“, – sako A. Mockuvienė.

Daliai žmonių artėjant tamsiajam sezonui būsena blogėja palaipsniui, tarsi nepastebimai, kita dalis gali patirti staigius pablogėjimus. Peržiūrėję savo savijautą pastarąsias dvi tris žiemas jautrūs šviesos trūkumui žmonės tikrai pastebės, kad jų būsena turi šį sezonišką svyravimą. Bet tamsai galime ruoštis iš anksto. Žinant svarbiausius principus įmanoma išvengti šio sezoniško pablogėjimo.

Todėl jau trečią rugsėjį iš eilės psichologė A. Mockuvienė renka žmonių, turinčių depresijos simptomų, grupę. Tris mėnesius dvylika žmonių dalyvaus antidepresinio gyvenimo būdo mokymuose „Įveik depresiją kitaip“. „Ankstesnių grupių sėkmė mus labai įkvėpė. Kiekvieną savaitę aš vertinu tam tikroje skalėje susirinkusiųjų simptomus, jų pasireiškimo stiprumą. Apibendrinus pirmųjų grupių rezultatus matome, kad 37 proc. dalyvių būsena po grupės pasikeitė reikšmingai, t. y., jų simptomų įvertinimas balais sumažėjo nuo 50 iki 100 proc. Dar 29 proc. dalyvavusių mokymuose pagerėjimas buvo nuo30 iki 50 proc. Tai reiškia, kad 66 proc. visų dalyvių patyrė vidutinį arba reikšmingą simptomų sumažėjimą, o toks procentas yra tikrai didelis“, – pasakoja psichologė.

Tarp specialistų egzistuoja nemažai skirtingų požiūrio krypčių į depresiją kaip į ligą. „Kūrėme mūsų centrą remdamiesi tuo požiūriu, jog sergančiųjų depresija daugėja. Negalime pamiršti, kad tai civilizacijos liga, kad šios ligos išsivystymui ir paūmėjimams įtakos turi ir gyvenimo būdas. Šiuolaikinis gyvenimo būdas, jo tempas dramatiškai skiriasi nuo buvusio prieš kelis šimtus metų. Tad turime išmokti gyventi kitokioje aplinkoje su tais pačiais kūno ir psichikos ypatumais, tačiau išlikdami atsparūs visiems neigiamiems aplinkos veiksniams, pradedant tuo, kad prasidėjo ruduo ir saulės vis mažiau, ir baigiant tuo, kad trūksta pinigų, nėra darbo, blogi tarpusavio santykiai ir pan. Depresijos atsiradimo priežastys yra skirtingos: biologinės, fiziologinės, socialinės, traumų patyrimas, vaistų šalutinis poveikis, krizės, negalėjimas sveikai išgyventi netekčių, o kur dar subjektyvių žmogaus patirčių įvairovė… Tad labai svarbu, kad būtų didesnis pasirinkimas būdų, kaip padėti žmogui susitvarkyti su depresijos simptomais“, – sako Depresijos gydymo centro psichologė.

Lietuvoje egzistuoja auksinis depresijos gydymo standartas: medikamentai ir psichoterapija. Depresijos gydymo centro specialistai vis sulaukia pastabų iš kolegų už tai, kad drąsiai teigia, jog įmanoma suvaldyti šį susirgimą be vaistų. „Mes neneigiame medikamentų, jie yra reikalingi, kartais ir aš kai kuriems mokymų dalyviams pasiūlau dar pasitelkti ir vaistus. Vaistai depresijos atveju yra reikalingi, tik ne visada nuo jų reikia pradėti ir tik į juos susitelkti ar vien tik jais vadovautis. Yra nemažai būdų, kurie taip pat veiksmingi, tačiau saugesni. Žinoma, jie reikalauja gerokai didesnio asmeninio indėlio nei tabletės išgėrimas. Gyvenimo būdo korekcijos yra puiki papildoma galimybė. Depresija yra sunki liga, nes čia nėra vieno modelio, kurį pritaikius bus pagerėjimas. Todėl, manau, didesnis kiekis įrankių ir metodų, kurie padeda reguliuoti savo būseną, yra naudingas kiekvienam, kuris išgyvena depresiją. Ypač, kai tuos metodus žmogus gali taikyti pats, taip tapdamas aktyviu ir atsakingu už savo savijautą“, – kalba psichologė A. Mockuvienė.

„Pastebime, kad gyvenimo būdo koregavimu domisi įvairaus amžiaus, lyties ir patirties žmonės. Ankstesniuose mokymuose jauniausiam dalyviui buvo devyniolika, vyriausias buvo virš 60 metų“, – pasakoja psichologė. Pasak A. Mockuvienės, ateina žmonės, kurie jau išbandė ir vaistus, ir psichoterapiją; ir tokie, kurie tik susidūrė su pirmais ligos pasireiškimais; tokie, kurie vartojo vaistus, bet norėjo dar kažkokių papildomų atramų – grupės paramos, daugiau informacijos apie tai, kas su juo vyksta, kokių reikėtų naujų įgūdžių.

„Mūsų programoje yra keli principai, kuriuos mes siūlome žmonėms koreguoti, keisti ar įvesti į savo gyvenimą. Pavyzdžiui, fizinis aktyvumas, bendravimas, šviesa, tam tikri mitybos papildai, miego įpročių koregavimas. Kodėl tai svarbu, kaip tai veikia savijautą, kaip tai keičia jaučiamus depresijos simptomus, kaip tai realiai pradėti įgyvendinti savo gyvenime – būtent to ir mokomės“, – šypsosi psichologė Aušra Mockuvienė.

Kiekvienam žmogui stipriausią teigiamą efektą duoda skirtingi būdai, kai kuriems pagerėja pradėjus daugiau judėti, kitam – kasdien gavus reikiamą kiekį šviesos, o trečiam gali reikėti įdiegti visus principus. „Išbandžius kuo daugiau metodų, galima atsirinkti, kas konkrečiam žmogui duoda geriausią efektą. Svarbiausia žinia kalbant apie depresijos gydymą be vaistų – žmogus turi norėti pats išsikapstyti, stengtis, valdyti savo gyvenimą ir prisiimti už jį atsakomybę“, – sako A. Mockuvienė.

Depresijos gydymo centro psichologai pataria rudens metu dėmesingiau stebėti savo savijautą. Rudenį penktadalis žmonių patiria šviesos trūkumo simptomus, kurie primena lengvą depresiją:

  • Norisi daugiau saldumynų,

  • daugiau gerti kavos, nes ima trūkti energijos,

  • kamuoja didesnis mieguistumas,

  • nuolatinis nuovargio jausmas,

  • net ilgai pamiegojus nebūna pailsėjimo jausmo.

Depresijos gydymo centro specialistai rekomenduoja ieškoti pagalbos, jeigu šie simptomai jums pasireiškia jau ne pirmą žiemą, jeigu jus pradėjo kamuoti nemiga, ankstyvi prabudimai ar einate miegoti labai vėlai, jeigu dėl apatijos sunku prisiverti nudirbti kasdienius darbus, atlikti darbines užduotis, nesinori bendrauti ir nebeteikia džiaugsmo tai, kas anksčiau džiugino.

„Neretai žmonės taip įpranta gyventi toje blogoje būsenoje, kad net neįsivaizduoja, jog gali būti kitaip. Jie kiekvieną žiemą susitaiko su tuo, kad nebus jėgų dirbti, kad niekas nedžiugins, kad reikės nuolat per prievartą viską daryti, kad gulės ant sofos, žiūrės televizorių ir kimš į save saldumynus. Neva visi taip jaučiasi ir kitaip nebus. Ne visi taip jaučiasi ir juo labiau jūs neprivalote taip jaustis tik dėl to, kad baigėsi vasara ir prasidėjo tamsusis metų laikas. Ieškokite pagalbos!“, – ragina Depresijos gydymo centro įkūrėjai, psichologai Aušra ir Antanas Mockai.

Aušra Mockuvienė, psichologė

ausra@depresijosgydymas.lt

Tel. 8614 71103

Reklama