Jeigu tikėti  Lietuvos enciklopedija, Telšius pastatė milžinas, kuris iškasė ežerą ir supylė kalną.

Džiugas (arba Telšys) – žemaičių padavimų personažas, siejamas su Džiugo kalnu šalia Telšių. Padavimuose minimas kaip milžinas, supylęs kalną. Kitur pasakojama, kad Džiugas buvęs didvyris, įkūręs Telšius, iškasęs Masčio ežerą, kovojęs su kryžiuočiais. Sakoma, kad jis buvęs toks galingas dėl velnių pagalbos. Jis galėdavęs su kuoka išmušti didžiausius priešų būrius, su šaknimi išrauti didelius medžius.

Pirmieji padavimai apie Džiugą suliteratūrinti ir užrašyti 1839 m. Liudviko Adomo Jucevičiaus. Džiugo vardas išpopuliarėjo, tapo asmenvardžiu.

Telšių Herbas bažnytinis ir meškaKodėl Telšių herbas ne milžinas Džiugas (Telšys) o bažnytinis, visiškai nieko neturintis bendro su Žemaitija ir Telšiais? Kurį, su Krokuvos vyskupo šventojo Stanislovo atvaizdu Telšiams kartu su miesto teisėmis 1791 m. gruodžio 6 d. suteikė  Lenkijos  ir  Lietuvos karalius Stanislovas Augustas. Privilegijos originalas saugomas Žemaičių „Alkos“ muziejuje. Dabartinis Telšių herbas patvirtintas 1991 m. gruodžio 21 d. LR AT nutarimu.

Nors 1970 m. sukurtas herbas: mėlyname lauke juodas stačias einantis lokys, laikantis geltoną kvieslio lazdą, buvo panaikintas. Ar tai nėra nepagarba Žemaičiams, kurių per amžius, pagrindinis simbolis buvo ir yra lokys? O gal dabartinis herbas atspindi nugalėtos ir pavergtos Žemaitijos esamą padėtį?

Kada Žemaičiai išvaduos Telšius nuo svetimų simbolikų ir sugrąžins Lokį arba Džiugą?

Egidijus Jutrys

Reklama