D.Grybauskaitei ir I.Šimonytei pakvipo kalėjimu – europarlamentarė M.Starkevičiūtė jas apkaltino padarius Lietuvai milijardinę žalą, nes norėjo atrodyti “žvaigždėmis“, ir pasiūlė kreiptis į prokuratūrą.

2018.09.26 Seimo komisijoje finansų krizės priežastims nustatyti paaiškėjo skandalingų dalykų, mat buvusi europarlamentarė  Margarita Starkevičiūtė pateikė itin griežtą liudijimą: Lietuva 2009 m. neėmė siūlomo milijardo eurų už 1,5 proc. be jokių sąlygų, o vietoj to skolinosi.

Kaip praneša 15min.lt, tuometė Finansų ministrė Ingrida Šimonytė, anot M.Starkevičiūtės, klausė tik prezidentės Dalios Grybauskaitės nurodymų.

Kryzio

Aferistai, padarę valstybei milijardinę žalą, ne sėdi kalėjime, tačiau apdovanojami ordinais – tai sena Dalios Grybauskaitės tradicija

Tuo tarpu pati prezidentė pirko obligacijas ir iš to gavo naudą, kol Lietuva neėmė pigesnių paskolų. Buvo siūlomos trys priemonės krizei valdyti, tačiau Lietuva jomis nesinaudojo.

 EP dirbusi M.Starkevičiūtė, kalbėdama apie praėjusią finansų krizę, patikino, kad tuomet, kai bankai iš šalies ėmė atitraukinėti pinigus, Lietuva turėjo galimybę itin pigiai atsidaryti kredito liniją šiam likvidumui kompensuoti, o už tokią paskolą Tarptautinis valiutų fondas taikytų vos 1,5-2 proc. palūkanas be jokių sąlygų. Vietoj to, anot jos, Lietuva kelis kartus brangiau skolinosi rinkoje, o iš to pelnėsi politikai.

„Kai sužinojome, kad dėl krizės Vakarų bankai patyrė didelius nuostolius, tai iš mūsų tie bankai, kadangi jie į mus investavo ir jiems pritrūko pinigų, jie iš mūsų išvedinėjo pinigus, kad padengtų savo nuostolius. Kištis kažkaip negali, tai kitų valstybių bankai, jie privatūs, tai jų reikalas, jei nori atsiimti tuos pinigus. Bet mes tada paprašėme, kad būtų priimta eilė sprendimų, kurie tą procesą pristabdytų“, – aiškina M.Starkevičiūtė.

Pirmiausia, anot jos, buvo kreiptasi į Lietuvos banką, kad būtų padidintas kapitalo pakankamumo reikalavimas bankams iki 8 proc., tačiau tai nebuvo padaryta.

 „Aš prašiau Lietuvos banko narių, kad jie pakeltų kartelę, kad ne taip greitai pinigus iš Lietuvos išvestų, bet Lietuvos bankas to nepadarė, ir tikrai būtų įdomu sužinoti, kodėl“, – teigia M.Starkevičiūtė.

Antra priemonė krizei suvaldyti, kuri buvo pritaikyta – išmokėti avansu ES struktūrinių fondų išmokas. 2011 m. duomenimis, galima suma buvo 8 mlrd. eurų, o Lietuva 2010 m. buvo įsisavinusi tik 4 mlrd. eurų. Reiškia 4 mlrd. eurų buvo laisvi. Buvo priimtas nutarimas leisti avansu mokėti tuos pinigus ir priimtas nutarimas sumažinti kofinansavimo reikalavimą iki 10 proc., o kai kur ir visai netaikyti“, – sakė M.Starkevičiūtė.

M.Starkevičiūtė teigia, kad kreipėsi į tuometinį finansų ministrą Rimantą Šadžių, vėliau Algirdą Šemetą, premjerą Andrių Kubilių.

„Bandžiau patekti pas ponią Ingridą Šimonytę, bet I.Šimonytė tik nurodymų iš prezidentūros klausė ir su niekuo nesusitikinėjo. Sakau taip, kaip buvo. Ta prasme, niekas nenorėjo“, – rėžė M.Starkevičiūtė.

Trečia priemonė, anot jos, parengta EP rezoliucija, kurios bendraautore ji buvo. „Toje rezoliucijoje numatyta padidinti ES skolinimosi limitą mokėjimo balansų problemoms spręsti. Ir numatyta, kad šalys narės gali pasiskolinti pinigų tam išvedimui pinigų (iš bankų, – red. past.) kompensuoti“, – sakė M.Starkevičiūtė. Pasak jos, pagal rezoliuciją Lietuva galėjo tiesiai iš rinkos arba Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pasiskolinti itin pigiai.

„Čia neformalus susitarimas su TVF, toje rezoliucijoje nėra jokių papildomų sąlygų, toje rezoliucijoje aiškiai įrašyta, kad čia kompensuoti tų pinigų išvedimą – čia vienintelė sąlyga. Lietuva galėjo atsidaryti kredito liniją, net nesiskolinti, ką Lenkija ir padarė, už pusantro procento“, – tikino M.Starkevičiūtė. Ji neigė, kad Lietuvai dėl to grėstų kokie nors papildomi įsipareigojimai.

„Čia buvo ES garantija. Čia buvo ES skolinimo limito ribose. Vengrija paėmė 6,5 mlrd. eurų, Lenkija pasiėmė, kurie pasirašė kredito liniją – milijardą. Ir visos šalys, kurios norėjo to limito ribose, už tai, kad iš mūsų išvedė tuos pinigus, kad tą likvidumą grąžintų, turėjo teisę pasiskolinti“, – sako M.Starkevičiūtė. Anot jos, rezoliucija buvo rodoma A.Šemetai, kad jis pasirašytų, taip pat asmeniškai apie tai kalbėjo premjerui A.Kubiliui.

„Tai buvo visiškai akivaizdu, visiškai aišku, visi dokumentai yra, jokių papildomų sąlygų. Po to jie (vyriausybė, – red. past.), kad tuos viešus ryšius nukreiptų svarstant TVF, rodė ir tą Latvijos pavyzdį. Noriu pabrėžti, kad tai visiškai skirtingi dalykai. Latvijoje buvo bankrutavęs „Parex“ bankas, Latvija pasirašė atskirą susitarimą su TVF“, – tikino, kad Lietuva tiesiog nepaėmė pigių pinigų,

„Lietuvoje jokios tokios krizės ir nebuvo. Finansų krizė įvyko finansų sektoriuje. Lietuvos finansų sektorius, pagal vidinio sektoriaus struktūrą, yra vienas mažiausių Europoje – tik 15 proc. BVP. Mūsų bankai, kiek žinau, nebuvo investavę į Amerikos instrumentus“, – dėstė buvusi europarlamentarė.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas čia prieštaravo, argumentuodamas, kad per krizę bankrutavo Ūkio bankas, „Snoras“, dešimtys kredito unijų, daug verslo ir privačių klientų tapo nemokūs, nes įkeistas turtas nuvertėjo, biudžetas patyrė netekimus.

„Aš su tuo nesutikčiau. Aš manyčiau, kad, aišku, krizė mus palietė, kaip visada, kaip Rusijos krizė, mes tų krizių matėme nemažai – netiesiogiai mus palietė. Bet jeigu būtų imtasi priemonių, tai tas efektas būtų toks pats kaip Lenkijoje minimalus – Lenkijos ekonomika net nesmuko“, – teigė M.Starkevičiūtė.

 Anot jos, valdžia turėjo ne „rėkti, kad krizė“ ir nemažinti atlyginimų, kadangi ES parama nesikeitė nė litu. S.Jakeliūnas toliau nesutiko: „Lenkijoje 90 proc. paskolų buvo padengta vietiniais indėliais, kai Lietuvoje 2008 m. pabaigoje tas santykis sudarė tik 50 proc. ir vis mažėjo“. Anot jo, Lietuvos statybų sektorių sugriovė bankų atsitraukimas, tuo tarpu Lenkijoje bankų skolinimas toliau augo, statybos toliau augo.

„Jūs visiškai teisingai sakote, ir viskas yra tiesa, išskyrus vieną dalyką, kad to kapitalo atsitraukimą iš Lietuvos, aš buvau susitarusi, buvo galimybė perfinansuoti gegužės mėnesį. Jei mes būtume tą milijardą pasiėmę už 1,5 proc., tai nebūtų buvę viso šito. Kas trukdė jį paimti? Kas trukdė nuvažiuoti ir pasirašyti šitą susitarimą?“, – rėžė M.Starkevičiūtė.

Anot jos, Vengrija, Rumunija, kurios skolinosi už daugiau nei 3 proc. palūkanas, „ne Lietuva – mes buvome graži šalis, viskas sutvarkyta“.

Ji tikino neginanti ankstesnės Vyriausybės. Anot jos, prie krizės būtent ir privedė, kad didelės ES lėšos buvo nukreiptos neatsakingai ir išleistos daugiausia statybos sektoriuje. „Pono Kirkilo vyriausybė neparuošė investicinių krypčių, kur galima inovacijas skatinti, čia sudėtingiau, o nuvarė viską į statybas. Statybos sektorius pas mus išaugo 167 proc. per trejus metus, kainos pakilo iki 11 proc., tai yra – nesuvaldė investicijų iš ES. Neparuošė ministrai, kad būtų investuojama į naujas gamyklas ar Lietuvos ateitį“, – rėžė M.Starkevičiūtė.

 Anot jos, ekonomika perkaito, bet dėl to nereikia kaltinti JAV ar pasaulinės finansų krizės – „tai pačių klaidos“. Ji piktinosi, kad vėlesnės vyriausybės sprendimai mažinami atlyginimus ir pensijas iš Lietuvos išvarė 370 tūkstančių žmonių per 4 metus. „Taigi aš supratau, ką jie daro. Nebuvo galima susikalbėti. Patyčios, vaidino žvaigždes“, – apie krizės valdymą kalbėjo M.Starkevičiūtė.

Pas I.Šimonytę „negalėjo patekti“

M.Starkevičiūtė kelis kartus patikino, kad tuometė finansų ministrė I.Šimonytė klausė prezidentūros nurodymų. „Aš bandžiau kelis kartus pas ją pakliūti. Pas I.Šimonytę prašiausi priėmimo, buvau ką tik baigusi kadenciją, vedžiau tuos klausimus – ji visuomet atsisakydavo mane priimti. Aš pasiteiravau neoficialiai Finansų ministerijoje, dabar gal mažiau, bet tada gi visus vardais pažinojau, tiek metų dirbau, reformas Lietuvoje ruošiant dalyvavau. Man pasakė, kad yra uždrausta iš prezidentūros ir I.Šimonytė griežtai klauso“, – Seimo komitete liudijo M.Starkevičiūtė.

M.Starkevičiūtė tikino, kad to I.Šimonytė net ir neslėpė. „Ji ir dabar sako, kad yra partijos kareivis, ką jai pasakys, tą ir darys. Tai čia yra toks elgesio modelis, gali jį ginti, gali ne, tai čia ne mano reikalas“, – teigė M.Starkevičiūtė. Žėrė kaltinimus D.Grybauskaitei ir įžvelgė baudžiamąją atsakomybę Toliau M.Starkevičiūtė pratrūko – ėmė kaltinti politikus, esą jie buvo finansiškai suinteresuoti Lietuvai nepalankiais sprendimais. Per garsiąją pirmąją Lietuvos bankų krizę, kai ponas Adolfas Šleževičius, premjeras, anksčiau laiko atsiėmė savo indėlį, jis iškart atsistatydino, ir niekam nekilo abejonių, kad taip reikia padaryti.

 „Finansiniai įstatymai buvo priimti tokie, kad įgyvendintas best execution principas. Best execution principas reiškia, kad investuotojui turi būti pasiūlyta investuoti geriausia galima rinkoje kaina. Geriausia galima Lietuvai kaina buvo 1,5 proc., ten yra visi dokumentai“, – sakė M.Starkevičiūtė. Anot jos, Lietuva nesilaikė šio principo ir bankai darė ką nori. Nors Europoje už tai numatyta labai didelė atsakomybė – baudžiamoji, kalėjimas, turto konfiskavimas. „Aš dabar norėčiau paklausti, ar Lietuvos aukšti pareigūnai, kurie ragino investuoti po 9 procentus, iš to yra neuždirbę? Jie ir jų susieti asmenys, kaip tai aprašyta įstatyme. Turiu omenyje viešai paskelbtą informaciją, kad Dalia Grybauskaitė į tas 9,5 proc. palūkanų obligacijas investavo, pati ragindama nesiskolinti pigiau. Tai čia yra baudžiamoji atsakomybė. Aš tik sakau, čia ne jai taikyti, bet yra įstatymas priimtas, kad sugriežtinti finansų rinkų darbą. Tai yra baudžiamoji atsakomybė su turto konfiskavimu“, – rėžė M.Starkevičiūtė. Anot jos, tą reglamentuoja Europos direktyvos, MIFID, Finansinių rinkų instrumentų direktyva. Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Dalia Grybauskaitė „Per garsiąją pirmąją Lietuvos bankų krizę, kai ponas Adolfas Šleževičius, premjeras, anksčiau laiko atsiėmė savo indėlį, jis iškart atsistatydino, ir niekam nekilo abejonių, kad taip reikia padaryti“, – lygino M.Starkevičiūtė. Ji tikino, kad prieš kelerius metus apie minėtą rezoliuciją kalbant Lietuvos radijuje, buvo išjungtas garsas tiesioginėje transliacijoje.

Prašo kreiptis į prokurorus

M.Starkevičiūtė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto paprašė savo liudijimą perduoti prokuratūrai. „Aš prašau perduoti prokuratūrai visus mano parodymus, kad būtų ištirta, ar nepasipelnė iš šio skirtumo, tarp galimo skolinimosi, ir to skolinimosi Lietuva, politikai, ir su jais susiję asmenys, kurie priėmė sprendimus“, – pabaigė liudijimą M.Starkevičiūtė. S.Jakeliūnas pažadėjo, kad visi įrašai lieka, ir bus svarstoma tokia galimybė. Savo liudijime M.Starkevičiūtė pažymėjo, kad nuo 2007 m. buvo EP atsakinga už Europos ekonominę politiką, Europos ekonomikos ir pinigų politikos komitete buvo atsakinga už daugumą finansinių „dosjė“, tokių kaip bankų kapitalo pakankamumas.

laisvaslaikrastis.lt

Reklama