Popiežius Benedintas XVI atsistatydino nebegalėdamas pakęsti ilgus dešimtmečius Vatikaną krečiančių sekso skandalų ir vengamas atsakomybės už Romos katalikų bažnyčios kunigų įvykdytus seksualinius nusikaltimus. Tačiau 2013 metais išrinktas naujasis Katalikų Popiežius Pranciškus – I-asis vykdo tą pačią Romos katalikų bažnyčios kunigų įvykdytus seksualinius nusikaltimus. Nihil Novi…

2013 metų vasario 26 dieną 85 metų vokietis Romos katalikų bažnyčios Popiežius Benediktas XVI pranešė apie savo sprendimą atsistatydinti iš Popiežiaus pareigų „būdamas pilnai laisvas“, dėl savo „senyvo amžiaus“ ir dėl silpnėjančios „kūno ir sielos“. Popiežius Benediktas XVI tapo antruoju popiežiumi po 1415 metais atsistatydinusio Popiežaus Gregorio XII ir antruoju, kuris laisva valia atsistatydino po Popiežiaus Celestino V-ojo 1294 metais. Kadangi per tokį ilgą laikotarpį nuo anų senų laikų iki dabartinių nebuvo atsistatydinięs nei vienas popiežius, todėl toks Popiežiaus Benedikto XVI apsisprendimas palikti Popiežiaus postą daug kam pasirodė netikėtas.

Oficialiai Popiežius Benediktas XVI atsistatydino 2013 metų vasario 28 dieną. Kanonų teisė numato, kad Popiežius gali išeiti į užtarnautą poilsį, jeigu jo atsistatydinimas yra pagrįstas ir jeigu jis pats, o ne kiti tai nusprendžią.

Kaip bebūtų, tačiau kiekvienas šv. Petro įpėdinis tikisi pasilikti Popiežiaus soste iki pat mirties. Benedikto pirmtakas, Popiežius Jonas Paulius II-asis buvo sakęs, kad jis tarnaus “tiek, kiek Viešpats panorės,” ir liko savo soste, nežiūrint jo blogėjančios sveikatos, kol 2005 metais jis pagaliau numirė.

Deja, Popiežiaus Benedikto atsistatydinimas nebuvo netikėtas. Jam buvo iš anksto gerai pasiruošta. Dar 2010 metais Benediktas XVI davė užuominą, kad „Popiežius, kuris negali tinkamai atlikti savo pareigų„ turi teisę ir kai kuriomis aplinkybėmis net pareigą atsistatydinti.”

Tačiau būtent Josepho Ratzingerio vėliau tapusio Popiežiumi Bendiktu XVI-uoju, veikla prieš 40 metų padėjo sukurti dabartinę Romos katalikų bažnyčios krizę, kuri būtent privertė jį palikti Popiežiaus sostą.

Popiežiaus Benedikto XVI atsistatydinimas, tai ilgos jo tarnystės Vatikane pasekmė

1542 metais buvo įkurta “Aukščiausia Šventoji Romos Inkvizicija”, kuri atliko bažnytinio teismo funkcijas ir griežtai baudė visus seksualinius bažnyčios tarnų nusikaltimus. Visi nusikaltimai buvo paviešinami, todėl ir seksualinių nusikaltimų būdavo mažiau.

1904 metais Popiežius Pijus X-asis Romos katalikų bažnyčios Inkvizicijos Teismo pavadinimą pakeitė į “Šventojo Sosto Aukščiausią Šventają Kongregaciją”.

Nuo 1922 metų bet kokios informacija susijusi su Šventojo Sosto seksualiniais nusikaltimais buvo laikoma didžiausiu skandalu. Buvo parašytos naujos taisyklės, kurios niekada taip ir nebuvo paviešintos.

1947 metais Parakleto Tarnai (dievo tarnai užtarėjai) išleido naujas taisykles, skirtas puolusiems kunigams. JAV pietuose esančioje Naujojo Meksiko valstijoje Jemez Springse buvo įkurta Parakleto Tarnų atstovybė, kuriai vadovavo kunigas Geraldas Fitzgeraldas. Tame pačiame Jemez Springse buvo įkurtas ir vienas “ekleziastinis kalėjimas“, kuriame be jokio teismo buvo įkalinti kunigai už seksualinius nusikaltimus, alkoholizmą ir nepaklusnumą bažnyčiai.

Tačiau situacija pasikeitė, kai 1962 metais buvo sušaukta II – oji Ekiumeninė Vatikano Taryba kuomet gelbėjant perspektyvius teologus pradedami slėpti seksualiniai nusikaltimai. Ir šai šioje vietoje prasideda Josepho Ratzingerio, būsimo Popiežiaus Benedikto XVI-ojo vaidmuo.

1963 lapkričio 8 dieną Belgijos Kardinolas Josefas Fringsas perskaito kalbą, kurią parašė jo padėjėjas teologas Josephas Ratzingeris, kurioje F. Fringsas kvietė reformoms Šventąjį Sostą. Tuometinis Popiežius Paulius XXIIII pasikvietė Kardinolą Fringsą ir pažadėjo, kad reformos įvyks. Galų gale II –oji Vatikano Taryba užkoduota kalba priėmė tokias pataisas:

1) kunigai daugiau nebebus baudžiami už seksualinias transgresijas (nusidėjimus), tačiau bus gydomi “broliška labdarybe ir didžiadvasiškumu“;

2) kunigystei celibatas nebūtinas, tačiau šis reikalavimas dar lieka Pietų Amerikos kunigams.

Šios Vatikano II-osios Tarybos priimtos pataisos sudaro palankias sąlygas kunigų seksualiams nusikaltimams.  

1965 gruodžio 7 dieną paskutinėmis II-osios Vatikano Tarybos dienomis paskelbiamos Šventojo Sosto reformos. Taryba senąją Kongregaciją pakeičia nauja – “Tikėjimo Doktrinos Šventoji Kongregacija” (lot. Congregatio pro Doctrina Fidei – CDE) atliekanti bažnytinio teismo funkciją. kunigams suteikiamos tam tikros apeliacinės ir atstovavimo teisės, panaikinamas draudžiamų knygų sąrašas. “Tikėjimo Doktrinos Šventajai KongregacijaI” suteikiamos didelęs galios tirti ištikimybę ir morale visoje Bažnyčioje. Už ją galingesnis lieka tik Popiežius.

1968 metais Ratzingeris grįžta į akademinį teologinį gyvenimą, kuriame jis traumuojamas bažnytinių klerkų protestų. Jo dvejonės didėja dėl Vatikano II – osios Tarybos nubrėžtos krypties ir Ratzingeris tampa reakcionieriumi.

1981 metais Popiežius Jonas Paulius II – asis paskiria Ratzingeri  “Tikėjimo Doktrinos Šventajai KongregacijaI” prefektu, kuriuo Ratzibgeris dirbo iki pat jo išrinkimo Popiežiumi. Buvęs protestuotojas prieš Vatikano liberalizavimo politiką Ratzingeris tampa “Vatikano prižiūrėtoju.“ Jis pradeda aršiai kritikuoti Vatikano II-osios Tarybos paskelbtas liberalias idėjas. Vatikano Tarybos įkurtą Nacionalinę Vyskupų Tarybą Ratzingeris įžvelgia kaip grėsmę Popiežiaus galiai.

1983 metais Popiežius Jonas Paulius II-asis peržiūri Codex Iuris Canonici – Kanonų teisės kodeksą, kuriame įveda pataisas: dvasininkų įvykdytiems seksualiniams nusikaltimas suteikiamas senaties terminas (Kanonas 1363), (dažniausiai 3 m); sumažino nusikaltimų skaičių, už kuriuos numatyta ekskomunikacija; mergaitėms padidino minimalų vedybinį amžių iki 14 metų  (Kanonas 1083 §1), kuris iki 1983 metų buvo numatytasvs minimalus 12 metų mergaičių vedybinis amžius. (2010 m Europos Žmogaus Teisių Teismas atsiskaė pripažinti Vatikano teismą, kaip neatitinkantį EŽT konvencijos normų). (http://www.canonlaw.info/).

1984 metais pirmasis reikšmingas šiuolaikinis seksualinės prievartos skandalas iškelia į viešumą JAV Luizianos valstijos kunigą Gilberta Guthe (Pedhophiles and Priest: Anatomy of contemporary crisis, 1985). Šventojo sosto diplomatinės misijos atstovas Vašingtone kunigas Tomas Doyle ir psichiatras gelbėdami kunigus – pedofilus Amerikos vyskupams parašo vadovėlį: “Romos katalikų kunigų seksualinio priekabiavimo problema: pasitinkant problemą atsakingu būdu (ang. The Problem of Sexual Molestation by Roman Catholic Clergy: Meeting the Problem in a Responsible Manner), kuriame rašoma, kaip sušaukti “krizę kontroliuojančią komandą“, tačiau visai nesirūpinama seksualinę prievartą patyrusiomis aukomis.  

1985 metais Vadovėlis pristatomas vykupams ir netgi Popiežiui Jonui II-ajam. Tačiau situacija nesikeičia, seksualinių nusikaltimų nesumažėja.

1993 metais JAV televizijos kanalas CBS pirmą kartą paviešino aukšto rango dvasininko katalikų bažnyčios vyskupo Roberto F. Sanchezo seksualines nuodėmes. Sanchezas prisipažino, kad jis santykiavo su 11-a moterų, kurioms tuo metu buvo šiek tiek daugiau, nei 18 metų,

Per Pasaulinio Jaunimo Dieną Denveryje Popiežius Jonas Paulius II-asis atmetė Romos katalikų bažnyčios kunigų krizę, “kaip būtingą tik Šiaurės Amerikai, dėl jos korumpuotos pasaulietinės visuomenės…” Tačiau seksualiniai skandalai tik didėjo ir tapo globaliniais. Skandalai apėmė ne tik garsėjančią kunigais pedofilais Jungtines Amerikos Valstijas, bet ir Kanadą, Airiją, Australiją, Austriją ir Lenkiją.

1997 metais Ratzingeris atvertė Vatikano Inkvizicijos teismų slaptus archyvus, kuriuose ieškojo Inkvizicijos teologinių mokymų, koks turėtų būti Inkvizicijos teismo vaidmuo slepiant Vatikano bažnyčios skandalus.

2001 balandžio 30 dieną Popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo vardu „Tikėjimo Doktrinos Šventoji Kongregacija”, kuriai vadovauja Ratzingeris slaptai paskelbia “Sacramentorum sanctitatis tutela” (Sakramento Neliečiamybės Apsaugą). Šis pakeičia „Crimen sollicitationis” nauja, dar daugiau įslaptinta ir kietaširdiška politika, nei prieš tai buvusia. Nuo šiol visi seksualinio pobūdžio nusikaltimai patenka “Tikėjimo Doktrinos Šventajai Kongregacijos” jurisdikcija, kuri suteiks teisę patiems vyskupams vykdyti teismo procesus. Deja, apie dvasininkų homoseksualumą net nekalbama.

2001 metų gegužės 18 dieną Kardinolas Josephas Ratzingeris pridėjo visiems Kardinolams slaptą laišką ¨DE DELICTIS GRAVORIBUS¨, kuriame davė instrukcijas vyskupams – kunigų vykdančių seksualinį išnaudojimą nusikaltimus prieš vaikus laikyti paslaptyje. Laiško apačioje  Kardinolas Josephas Ratzingeris pažymėjo CRIMEN SOLICITATIONIS.

CRIMEN SOLICITATIONIS instrukcijos kunigams ir vyskupams buvo slapta patvirtintos 1962 metais Popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo, kuriose buvo nurodoma, kad visi dokumentai susiję su seksualinės prievartos nusikaltimais privalo būti išsiųsti į Vatikaną ir nagrinėjami slaptai, priešingu atveju buvo grasinama bausme – excommunico, pašalinimu iš bažnytinės bendruomenės.

2003 metais Bostone tarp dvasininkų teisinių dokumentų aptinkamas slaptas Crimen sollicitationis.

2004 metais JAV Vyskupų konferencijos įkurta Nacionalinė Priežiūros Taryba (ang. USA National Review Board) paskelbė pranešimą, kad vien tik Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo  1950 iki 2002 metų apie 4,362-jų tūkstančių katalikų kunigų seksualiai išnaudojo 10,662 tūkstančius vaikų. 22.6 proc. nukentėjusiųjų buvo 10 metų amžiaus ir jaunesni, 51 proc. buvo tarp 11 ir 14 metų ir 27 proc. buvo tarp 15 ir 17 metų.

2005 metais Hiustono advokatas Danielis Shea padavė į teismą kardinolą Josephą Ratzingeri dėl trukdymo teisingumo vykdymui slepiant pedofilų kunigus, kurie išprievartavo 3 vaikus, kadangi Ratzingerio laiške 2001 surašytos instrukcijos įpareigojo vyskupus ir kunigus neteikti atsakaitų teismui.

Vyskupas Josephas Ratzingeris tampa Popiežiumi Bendiktu XVI-uoju

Mirus Popiežiui Jonui Pauliui II-ajam, 2005 balandžio 19 dieną kardinolas Josephas Ratzingeris išrenkamas Popiežiumi ir tituluojamas Benediktu XVI-uoju. Šventasis sostas jam garantuoja teisinę neliečiamybę. Taip Ratzingeris išvengia baudžiamojo persekiojimo už jo vadovaujamos bažnyčios dvasininbkų įvykdytus seksualinės prievartos nusikaltimus prieš vaikus. Tapęs Popiežiumi Benediktu XVI Ratzingeris gebėdamas katalikų bažnyčios preztižą toliau dengia nusikaltusius kunigus ir bando kovoti prieš dvasininkų vykdomus nusikaltimus.

2005 metų birželio mėnesį JAV Katalikų Vyskupų Konferencija priima „Vaikų ir Jaunų žmonių apsaugos įstatus“ (http://old.usccb.org/ocyp/charter.pdf).

2007 metais vien Los Andželo vyskupija sumokėjo 660 milijonus JAV dolerių 500 nukentėjusiems nuo katalikų bažnyčios kunigų seksualinės prievartos.(http://www.peterellis.org)

2008 metais Vatikanas pranešė, kad per paskutinius tris metus smarkiai sumažėjo seksualinio išnaudojimo atvejų. Tačiau nutylėjo, kad padidejo pinigų pervedimai į Vatikano Banko sąskaitas ir tuo pačiu padidėjo kunigų seksualinio išnaudojimo atvejų pranešimų Vatikanui. Už šios slaptos sistemos vykdymą liko atsakingas Josephas Ratzingeris – Popiežius Benediktas XVI.

2010 metų liepos 15 dieną Vatikanas paskelbia Normas, kurios neleidžia pranešti policijai apie dvasininkų įvykdytą seksualinį vaikų išnaudojimą. Remiantis Kanonų teise kunigai, kurie išnaudojo vaikus yra gydomi kaip nusidėjeliai remiantis Kanonų teisės nustatytomis normomis,

Vatikanas pats tiria seksualinio pobūdžio nusikaltimus. Kanonų teisė leidžia pedofilui palikti bažnyčią ir gauti darbą valstybinėse mokyklose niekam nežinant, kad kunigas yra pedofilas, kadangi Kanonų teisė nenumato seksualinių nusikalttimų registracijos.

2010 metais Popiežiui Benediktui XVI besilankant Britanijoje mokslininkas ateistas Richardas Dawkinsas siekė, kad Popiežius būtų suimtas ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Romos katalikų bažnyčios dvasininkų padarytus vaikų seksualinio išnaudojimo nusikaltimus. Tačiau Britanijos teismas nustatė, kad Popiežių saugo diplomatinis imunitetas.

2011 metų gegužės mėnesį Vatikanas išsiuntinėja Vidinį Laišką (Circular Letter) vyskupams, kuriame patariama kaip reikėtų traktuoti kunigų seksualinę prievartą prieš vaikus. Nagrinėjant kunigų nusikaltimus, remiantis Kanonų teise, lemiamą žodį taria Popiežius.

2011 rugsėjo 13 dieną Niujorke įsikūręs Konstitucinių Teisių Centras ir Nukentėjusių nuo kunigų prievartos organizacija (ang. Survivors Network of those Abused by Priests) nuo seksualinio kunigų išnaudojimo nukentėjusių aukų vardu padavė ieškinį Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui prašydami teismo pradėti tyrimą prieš Popiežių Benediktą XVI ir tris Vatikano atstovus, kaltindami kunigus įvykdžius nusikaltimus prieš žmoniškumą, kadangi Vatikanas toleravo seksualinius nusikaltimus. Byla apima Amerikos ir Europos kunigų seksualinius nusikaltimus, tarp jų vaikų seksualinį išnaudojimą, išprievartavimus ir smurtą prieš vaikus.

Bylos Nr: ICC, OTP-CR-159/11, bylos nuoroda internete:  

http://s3.documentcloud.org/documents/243877/victims-communication.pdf

Vatikanas į tai atsakė, kad Popiežius negali būti atsakingas už seksualinio išnaudojimo atvejus, įvykdytus kitų (kunigų), todėl kad kunigai yra visame pasaulyje esančių atskirų parapijų darbuotojai, o ne tiesioginiai Vatikano darbuotojai.

Popiežius Benediktas XVI priima sprendimą atsistatydinti

2012 gegužės mėnesį buvo suimtas Popiežiaus Benedikto liokajus Paolo Gabrielius ir apkaltintas pavogęs ir paviešinęs Popiežiaus susirašinėjimų dokumentus, kuriuose Vatikanąs vaizduojamas kaip “verdantis karštu pykčiu ir tarpusavio nesutarimų.”  

Todėl Popiežius Beneditktas XVI šiam skandalui ištirti buvo sudaręs trijų kardinolų tyrėjų komisiją: komisijos vadovo Ispanijos kardinolo Juliáno Herranzo, kardinolo Salvatorės De Giorgi, buvusio Palermo vyskupo (pavardė neskelbiama) ir Slovakijos kardinolo Jozefo Tomko, kuris kažkada vadovavo Vatikano misionierių departamentui.

2012 metų gruodžio 17 dieną Popiežius Benediktas XVI gavo jo sudarytos kardinolų komisijos 300 lapų bylą. Benediktui XVI byloje aprašytos kunigų intrigos nebuvo jokia naujiena, tačiau supančiota asmeninių interesų grandinė ir neleistini viešinti ryšiai paviešinami, kurie priverčia Popiežių Bendetikta XVI imtis drastiško sprendimo. Susipažinęs su Kardinolų komisijos atliktu tyrimu tą pačią 2012 gruodžio 17 dieną Popiežius Benediktas nusprendžia palikti Šventąjį Sostą.

Savo sprendimą palikti Ševntąjį Sostą Popiežius Benediktas XVI viešai pranešė 2013 vasario 26 dieną, motyvuodamas savo senyvu amžiumi.

Apie tai 2013 vasario 21 dieną paskelbė ir Italijos dienraščiu “La Repubblica”, (La Repubblika: Sesso e carriera, i ricatti in Vaticano dietro la rinuncia di Benedetto XVI) kuris nurodė, kad tikroji Benedikto XVI atsistatydinimo priežastis, tai Popiežiaus nenorėjimas daugiau turėti reikalų su paviešinta slapta 300 lapų byla pavadinta „Popiežiaus Paslaptys“, kurioje aprašomas pogrindinis aukšto rango dvasininkų homoseksualų tinklas, kunigų sekso vakarėliai ir skandalinga “Vatikano Banko” veikla.  

Popiežius Benediktas XVI jau daugiau nebenorėjo gelbėti Vatikano skęstančio sekso ir korupcijos skandaluose.

Vatikano pedofilų ir homnoseksualų aksominė mafija

Bylą tyrę kardinolai pranešė, kad atskleidė pogrindinį Vatikano dvasininkų homoseksualų tinklą, kurio nariai organizavo seksualinius susitikimus Romoje ir Vatikane. Šie Vatikano dvasininkai homoseksualai vėliau buvo šantažuojami vyrų – prostitučių, kurie dirbo Romos Quarto Miglio rajono saunoje, grožio salono ir sveikatingumo centre esančioje pačiame Romos centre ir Romos priemestyje privačioje rezidencijoje patikėtoje įžymiam vyskupui, kurią naudojosi Italijos provincijų vyskupai.”pranešė “The Sydney Morning Herald” ir “The Guardian”

Byloje pateikti įrodymai buvo pagrįsti kompromituojančiomis nuotraukomis ir prelatų vaizdo įrašais, kuriuose kai kuriais atvejais Vatikano dvasininkai buvo nufilmuoti net lytinio akto metu, skelbė Italijos žurnalas “Panorama”.

Toje byloje buvo teigiama, kad Vatikano bažnyčioje egzistuoja homoseksualas lobistas, kuris tam tikru būdu kontroliuoja dvasininkų karjerą Vatikane.  

Tai jau ne pirmas kartas, kai kyla kalbos apie aukštomis sienomis apsistačiusio Vatikano bažnyčios aukščiausio rango dvasininkų klikos sekso skandalus.

2007 metais buvo suspenduota kito aukšto rango dvasininko narystė Kongregacijoje, bei Vatikano Kunigystės departamente, po to, kai Italijos televizijos pramoginė laida “Sting” laida jį nufilmavo duodant seksualinį pasiūlymą jaunam vyrui.

2010 liepos 22 dieną žurnalistas Carmello Abbate slapta kamera nufilmuotus šokiruojančius vaizdus aprašė savo straipsnyje “Kunigų homoseksualų Dievo naktys” savaitiniame Italijos žurnale “Panorame” (“Le Notti Brave Dei Preti Gay”). (Tarp kitko, “Panorama” priklauso Italijos Silvio Berlusconio valdomai žiniasklaidai, kuri viešindama Vatikano sekso skandalus siekė nukreipti dėmesį nuo Berlusconio sekso skandalų).

Tyrimą atlikęs žurnalistas Abbate slapta kamera užfiksavo kunigus šokančius privačiuose vakarėliuose ir lytiškai santykiaujančius su vyrais – prostitutėm bažnyčios patalpose. Vienoje scenoje kunigas pasirodo pusnuogis, vilkintis tik dvasininko marškinius su balta apykakle. “Tai ne tik susiję su homoseksualumu,” Abbate komentavo laikraščiui  “The Daily Beast”, kai buvo paskelbtos šios nuotraukos. “Tai rimta Katalikų bažnyčios krizė.”

Italijos “Panorama” žurnalo pasklebtoje nuotraukoje: kunigas gėjus vilkintis marškinius su kunigo apykakle buvo užfiksuotas vaizdo juostoje atliekant tyrimą “Panorama” žurnalistams.

Kunigas

Carmello Abbate slaptą kunigų homoseksualų gyvenimą yra aprašęs 2011 metais savo išleistoje knygoje “Seksas ir Vatikanas” (Sex and the Vatican). Per Popiežiaus Benedikto XVI kadenciją Vatikano elitas buvo įsivėlęs ne į vieną sekso skandalą.

Benedikto XVI kadencijos metu Vatikano elitas taip pat buvo susijęs ir su buvusio Lazio gubernatoriumi Piero Marrazzo ir keleto transvestičių-prostitučių, tarp jų viena vardu “Brenda”, kuri buvo rasta mirtinai sudeginta 2009 metais. Tuo metu, kai buvo atskleisti Marrazzo ryšiai su  transvestitėm, jo vairuotojas tyrėjams pranešė, kad keletas aukšto rango kunigų ir netgi kardinolų buvo Romos elitinių transeksualų aplinkos klientai. Niekas už tai nebuvo suimtas ir nuteistas. Marrazzo nuvyko į Romos pietuose esantį Vatikano valdomą “Monte Cassino” atlikti atgailą išplakimas rykštėmis ir netgi jis parašė laišką Vatikano sekretoriui Tarciso Bertonei prašydamas Popiežiaus Benedikto XVI atleidimo.

Dar 2010 metais Italijos dienraštis “La Repubblica” rašė, kaip Nigerijos dvasininkas Ghinedu Ehiemas, kuris giedojo Vatikano prestižiniame chore šv. Petro Bazilikoje, buvo pašalintas po to, kai per policijos slaptai įrašytus pokalbius buvo atskleista, kaip kunigas Ghinedu Ehiemas derėjosi su vyru – prostitute.

Apie Vatikano dvasininkų sekso skandalus 2013 vasario 20 dieną panašiai rašė ir Italijos savaitinis žurnalas “Panorama” (Panorama: il ‘dossier’ che condizionerà il Conclave), kad  Popiežiaus Bebedikto XVI tyrimas atskleidžia nusižengimus, kurie  “pastoviai kartojosi tarp 6 ir 7 (Dievo) įsakymų, nurodančių „Laikytis (vyro, moters) ištikimybės“ ir “Nevogti”. Vatikane yra laikoma, kad homoseksualūs santykiai priskiariami prie “Neištikimybės” įsakymo pažeidimo.

La Repubblica” pranešė, kad kardinolų komisijos byloje minimas 7 Dievo įsakymas  (“Nevok”) susijęs su Religijos Darbų Institutu paprastai vadinamu “Vatikano Banku”.

Popiežiaus Benedikto XVI sudaryta trijų Vatikano kardinolų – “Džeimsų Bondų” komisija savo tyrime pažymėjo, kad “Vatikano Bankas” pažeidė 7-ąjį Dievo įsakymą.     

2013 vasario 15 “The Atlantic Wire” paskelbė straipsnį (“Pope Benedict’s Last Intriguing Piece of Business”), kuriame pranešė, kad vasario 15 d. Popiežius Benediktas XVI paskyrė Vokietijos teisininką, Maltos Ordino riterį Ernestą Freyberga vadovauti skandalingam Vatikano bankui, kuriame yra laikomi apie 7,6 milijardai JAV dolerių (apie 19 mlrd. Lt)  suskirstytų į 33 tūkstančius sąskaitų.

“Vatikano Banko” juodoji istorija susijusi su mafija, savižudybėmis, žmogžudystėmis ir korupcija. “Vatikano Bankas” buvo įkurtas II-ojo Pasaulinio karo metu 1942 metais Popiežiaus Pijaus XII administruoti kardinolų, vyskupų ir kunigų laikomas sąskaitas.

1982 metais Italijos magistrato teismas tyręs pinigų plovimą Vatikano Banke apkaltino “Vatikano Banko” valdytoją aršų antikomunistą Amerikos lietuvį vyskupą Paulių Marcinkų (pravarde “Gorila”). Vyskupas Marcinkus darė verslą su Italijos Cosa-Nostra mafijos bankininku Michele Sindona, kuris 1984 metais įkalintas už Giorgio Ambrosoli žmogžudyste buvo nunuodytas kalėjime kalio cianidu.

Vyskupas Marcinkus darė verslą ir su Robertu Calvi pravarde “Dievo Bankininkas”, kurį Londono policija rado pakartą po Londono Blackfriar (liet. Juodojo Vienuolio) tiltu. Jo kišenės buvo prikimštos pinigų ir pusplyčių. Manoma, kad Calvi žmogžudystė buvo susijusi su jo  valdomo “Banco Ambrosiano” banko (kurio pagrindinis akcininkas buvo būtent “Vatikano Bankas”) tyčiniu sužlugdymu, kai šis bankas išdalino 1,3 milijardus JAV dolerių (apie 3.25 mlr. Lt.) paskolų “Vatikano Banko” įkurtoms fiktyvioms kompanijoms Pietų Amerikoje. Tačiau “Vatikano Banko” valdytojas vyskupas Marcinkus niekada nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, kadangi pagal Italijos teismų įstatymą aukšto rango Vatikano dvasininkai turi diplomatinį imunitetą atleidžiantį juos nuo baudžiamojo persekiojimo.

2010 metais Italijos policija pradėjo tyrimą prieš Vatikano Banko valdytoją Ettore Gotti Tedeschi, įtariamą pinigų plovimu Tuo metu prokurorai konfiskavo 23 milijonus eurų (apie 40 mln. litų), kuriuos „Vatikano Bankas“ bandė pervesti iš mažo Italijos „Credito Artigianato” banko.

Buvęs “Vatikano Banko” valdytojas Ettore Gotti Tedeschi bendradarbiavo su savo draugu Italijos Gynybos ir Kosmoso bendrovės “Finmeccanica” vadovu Giuseppe Orsi, prieš kurį Italijos Naples magistrato teismas pradėjo tyrimą dėl tarpininkavimo parduodant sraigtasparnį Indijai.

Vatikanas laikėsi klasikinės taktikos – nei paneigė, nei patvirtino Italijos dienraščio “La Republica” paskelbtus faktus. Vatikano atstovas Tėvas Ferederico Lombardi tik paskelbė pareiškimą, kuriame pažymėjo, kad “Nei kardinolų komisija, nei aš nekomnetuosime patvirtindami ar paneigdami dalykus apie kuriuos buvo pasakyta. Tegul kiekvienas prisiima savo asmeninę atsakomybę

Taigi, Popiežius Benedintas XVI atsistatydino nebegalėdamas pakęsti ilgus dešimtmečius Vatikaną krečiančių sekso skandalų ir vengamas atsakomybės už Romos katalikų bažnyčios kunigų įvykdytus seksualinius nusikaltimus.

SIekdamas išvengti galimo baudžianojo persekiojimo už Vatikano kunigų seksualinių nusikaltimų slėpimą, buvęs Popiežius Benediktas XVI pasiliko gyventi tame pačiame Vatikane, kuris jam suteikė Vatikano piliečio diplomatinį imunitetą, remiantis 1929 metais pasirašyta Laterano sutartimi tarp Šventojo Sosto ir Italijos.

Ta proga Vatikano atstovas pažymėjo: “Jo tolesnis buvimas Vatikane yra būtinas, priešingu atveju jis bus bejėgis apsiginti. Jis turi turėti imunitetą, saugumą, jei jis būtų (išvykęs) kažkur kitur.”

Reklama