Telieka stebėtis, kai#TSLKD be jokio objektyvaus pagrindo mums bando priklijuoti antikonstitucinių sprendimų kūrėjų etiketę, kai tuo tarpu, jų lyderiai kasdien demonstruoja aiškią nepagarbą Konstitucijai ir demokratijos principais grįstai politinei sistemai ar net pamatinėms žmonių teisėms ir laisvėms. Ir ne tik pamindami visų žmonių lygybę ir suskirstydami Lietuvą į „viršūnes“ ir „apačias“, „elitą“ ir „runkelius“. Dabar jie nusitaikė į būsimųjų rinkimų dalyvius ir kėsinasi į jų lygiateisiškumą.

„Matome iššūkius ir šiandien mūsų šalies reikaluose. Galbūt valdantieji, vadinami valstiečiai ar kolūkiečiai, jie netempia tose savivaldybių rinkimų varžybose kaip partija, ir nori tas varžybas pakeisti į būrelių, komitetėlių, savo chebručių varžybas. Jie nori diskredituoti partijas, išmesti. Yra pavojus, kad visa parlamentinė demokratinė partija bus atmesta, vietoj jos bus gaujelių demokratija“, – vienam iš portalų neseniai sakė Vytautas Landsbergis, reaguodamas į mano bandymą suvienodinti visų rinkimų dalyvių – ir politinių partijų, ir visuomeninių rinkimų komitetų – teises.

Stebina tai, kad demonizuodami visuomeninius rinkimų komitetus, prilygindami juos „gaujelėms“, konservatorių lyderiai pamiršta, jog Konstitucinis Teismas dar 2010 pripažino komitetų egzistavimo demokratinėje visuomenėje būtinybę ir iš esmės pareikalavo, kad jie būtų įteisinti. Tada Teismas pažymėjo, jog partijos negali uzurpuoti rinkimų sąrašų sudarymo, nes rinkimų sąrašų sudarymas vien tik partinės priklausomybės pagrindu „neleistinai riboja piliečio, norinčio pasinaudoti savo rinkimų teise, teisę turėti savo įsitikinimus, pažiūras, nesutampančias su politinių partijų pažiūromis“, „verčia piliečius formaliai ar neformaliai susisieti su politinėmis partijomis“ bei riboja piliečio teisę būti išrinktu jo įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Dar daugiau, Konstitucinis Teismas netgi davė užuominą, jog visuomeninių rinkimų komitetų veiklos ribojimas ar draudimas prieštarauja pamatiniams demokratijos principams, dėl ko ir patys „rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai – legitimiais ir teisėtais, jeigu jie vyksta paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras“.

Konstitucinis Teismas jau prieš aštuonerius metus pripažino, jog partijos ir politinės organizacijos – visuomeniniai rinkimų komitetai – yra lygiaverčiai rinkimų proceso dalyviai ir tiek vieni, tiek kiti yra būtini demokratiniam rinkimų procesui. Registravau Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas, kurios dar labiau užtikrintų šių abiejų rinkimų proceso dalyvių lygiateisiškumą: leistų rinkimines koalicijas sudaryti ne tik partijoms (kaip yra dabar) bet ir visuomeniniams komitetams tarpusavyje arba partijoms ir visuomeniniams komitetams. Neabejoju, kad toks reguliavimas skatins partijas ir rinkimų komitetus ieškoti bendrų sąlyčio taškų, o nepartiniams kandidatams, kurie nenori savo ateities susieti su konkrečių politinių partijų veikla, tačiau nori dalyvauti politikoje ir dirbti Lietuvai, atvers didesnes dalyvavimo politiniuose procesuose galimybes.

Geriausiai komitetų veiklą šiandien iliustruoja atsinaujinančio ir dinamiško Kauno pavyzdys. Grįždamas prie prof. V. Landsbergio pasisakymo, imu manyti, jog konservatoriai išsigando, kad puikius reitingus turintis V. Matijošaitis ir jo vadovaujamas rinkimų komitetas „Vieningas Kaunas“, parodęs, kaip kardinaliai gali keistis situacija mieste po ilgų konservatorių partjos „valdymo“ metų, 2019 metais gali tapti pavyzdžiu kitoms savivaldybėms?

Norėdamas sumenkinti tai, kas iš tiesų yra naudinga ir skatina platesnį žmonių įsitraukimą į politinius procesus, konservatorių garbės pirmininkas be jokių skrupulų gali sau leisti jokioms partijoms nepriklausančius, savarankiškus ir žmonių interesams atstovaujančius rinkimų komitetus sulyginti su „tulpiniais“, „daktarais“, „Vilniaus brigada“ ir kitomis nusikalstamomis grupėmis, nes, pagal konservatorių logiką ir demokratijos suvokimą, viskas, kas nėra konservatoriai, yra blogis.

Gana taikliai užvakar pasisakė Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras A. Sakalas. Jis priminė, kaip konservatoriai monopolizavo Sąjūdį naudodami įrankius, kurie ir šiandien yra esminiai konservatorių skiriamieji bruožai – asmeninius reikalus, simpatijas ir antipatijas jie meistriškai geba susieti su politika: „Lietuvos nelaimei V. Landsbergis nenorėjo, o gal ir nemokėjo vienyti visos tautos ir telkdavo apie save tik beatodairiškai jam atsidavusius AT (Aukščiausiosios Tarybos) deputatus, kurie buvo vadinami patriotais. Visi kiti AT nariai, nepritardavę V. Landsbergio politikai, buvo laikomi ne tik jo, kaip asmens, bet ir visos tautos priešais. Jų nuomonės buvo nepaisoma, o siūlymai likdavo neišgirsti, jei jie nesutapdavo su paties V. Landsbergio pozicija“. (https://m.delfi.lt/ringas/article.php?id=79182773)

Gaila, kad prof. V. Landsbergis nepažiūrėjo plačiau, nemokėjo ar nenorėjo suvaldyti savo siaurų partinių ar asmeninių šeimos interesų. Todėl net neabejoju, kad ir dabar darys viską, kas padėtų užgožti su realiomis „gaujelėmis“ susijusias jo paties partijos nelaimes ir jo įpėdinio galimus labai glaudžius ryšius su politinės korupcijos skandale minimomis įtakos grupėmis, kurios siekė naudos sau, o ne Lietuvos žmonėms. O kur dar įpėdinio šeimos verslo interesai, ar tie 11 milijonų, kuriais pensijų fondų lėšos prisidės prie karalienės Mortos mokyklų plėtros…. ar tik ne už tai, kad fondų verslininkų užsakymu rengti raštai konservatorių frakcijos rankomis buvo nunešti į Konstitucinį Teismą? Juk ir šiuos skandalus reikia užgožti – paaiškinti jiems žodžių jau pritrūko. Ar taip elgtųsi į Lietuvos žmonių interesus tikrai orientuota partija?

#TSLKD nėra visų žmonių partija, nors jau kelintą dieną iš eilės viešuose pasisakymuose ėmė save taip vadinti.

Ramūnas Karbauskis

Reklama