Žinote, yra toks mamyčių tipas, jos bet kokioje nesuprantamoje situacijoje grūda vaikui į burną čiulptuką. Kartais man atrodo, kad pačios tampame tokiomis mamytėmis, kai pasiekiame lytinę brandą. Bet kokioje nesuprantamoje situacijoje mes, moterys, pradedame skubiai ieškoti vyro.

Mes nesistengiame išsiaiškinti, ką jaučiame, ko būtent mums norisi. Šalta? Vieniša? Norisi į restoraną? Kankina seksualinis diskomfortas? Kelnaitės spaudžia? Reikalingi kailinukai? Mes atsistojame ir einame ieškoti vyro. Ir klystame vis iš naujo ir iš naujo.

Vyrą įsivaizduojame kaip universalų visų problemų sprendėją. Jis turi pataisyti sugedusius čiaupus, nuraminti paauglį sūnų, sutvarkyti seksualinį gyvenimą, aprūpinti daugkartiniais orgazmais, apmokėti komunalines sąskaitas ir kuo greičiau užsiimti remontu. Paskui dar nupirkti suknelę, nuvežti prie jūros po palmėmis ir pavaišinti braškėmis.

Jeigu tokio vyro nėra, mes galime metų metus sukti galvose jo idealų paveikslą, kaip kad vaikas čiulpia čiulptuką, negaudamas iš to nė lašo trokštamo pieno. Dar truputėlis, dar šiek tiek ir jis ateis, išgelbės, viską padarys. Su šita mintimi ir užmiegame, baisiai patenkintos. Tačiau vyro vis nėra ir nėra.

Visi mus supantys realūs vyrai tuo pat metu mums atrodo kažkokie ne tokie. Šitas – senas, štai tas – storas, anas – pernelyg jaunas. Štai tas nešioja idiotiškas kelnes, o anas pliurpia nesąmones. Nė vienas netinka.

O iš tikrųjų realūs vyrai atrodo tokie bjaurūs dėl to, kad trukdo čiulpti čiulptuką, svajoti apie tą superherojų, kuris per dvi minutes išspręs visas tavo problemas. Trukdo mėgautis tuo paveikslu, kuris taip ramina ir suteikia tiek daug gražių vilčių. Jeigu pabandysi atimti iš moters tokį čiulptuką, ji kaip tas kūdikis – pradės verkti, taps agresyvi.

Vietoje to, kad susidėliotų savo diskomfortą keliančius jausmus į lentynėles, moteris užsisklendžia fantazijų pasaulyje. O gal bent dalį problemų galima būtų pamėginti išspręsti savarankiškai? Nueiti į parduotuvę ir nusipirkti suknelę? Į restoraną nueiti su draugėmis? Pačiai išbaltinti lubas, o nelaukti dešimt metų vyro apleistame, neremontuojamame bute? Iškviesti santechniką, kad čiaupą pataisytų? Iš neturėjimo ką veikti – paskaityti knygą? Ir t.t.

Beje, aš pastebėjau, kad moteris be problemų labai patraukli. Visiems patinka linksma mergina, kuri garsiai kvatoja draugių kompanijoje. Visiems norisi su ja pašokti, pavaišinti ir galbūt nuskraidinti į salą su palmėmis, jei viskas gerai susiklostys.

Ir niekas nenori prasidėti su paniurusia irzlia teta, su įtampa žvilgčiojančia vyrams į veidus – tu tas, ar ne tas? Gelbėtojas? Superherojus?

Iš esmės pavirsti iš problemų nukamuotos moters į moterį, neapsikraunančią dėl problemų galvos – ne taip jau sudėtinga. Tačiau prieš tai reikės išspjauti iš burnos vyrą-čiulptuką. Daugybei mano 30-40 metų amžiaus pažįstamų to padaryti taip ir nesigavo.

seimairnamai.eu

Reklama