Visi mes, dirbame už tam tikra atlygį. Visi mes dažnai vartojame žodį alga,honoraras, užmokestis. Bet ar teisingai suprantame šio žodžio savoką. Savoka, yra pagrindinis dalykas, kad galėtume susišnekėti ir suprasti tikrą veiksmo savoką. Tai gi. Atlygis, už padarytą gaminį, atlikta veiksmą, suteiktą paslaugą. Ar visiems šiems veiksniams tinka vienas žodis atlyginimas.

Tikrai ne. Žmonės nesusimasto, kalbėdami. Pabandysiu trumpai suteikti jums šviesos apie šį reiškinį.

1. Darbininkas sukrovė malkas. Jam sumokėjome atlygį, už sugaištą laiką ir sunaudotas jėgas. Tai reiškia atlyginome už jo triūsą. Imkime kitą pavyzdį. Žmogus išdrožė klumpes ir jas pardavė. Čia jau kita sampratos forma. Žmogus sugaišo laiką ir sunaudojo tam tikra kiekį savo jėgos. Prie viso to, medis kaip žaliava taip pat, turi savo kainą. Čia atlygis nebetinka, nes veiksmas susideda iš trijų dalykų, kur vienas iš jų turi pridėtinį mokestį.

Tai medis + įdėtas darbas. Tai gi, čia reikėtų vartoti kitą sampratos žodį pavadinimu uždarbis. Žmogus sunaudojo tiek kiek medienos+ nusidėvėjo jo darbo įrankiai+ sunaudojo savo jėgos. Tai reiškia jis paskaičiuos savo prekę, pagal: 1.medienos kainą, įrankių susidėvėjimą, laiko praleidimą, jėgos panaudojimą.

Dar žmogus turi užsidėti pridėtinį vertės mokestį. Tai antkainis. O čia jau prasideda gražumai. Žmogus užsideda antkainį, nes jis turi ne tik atlyginti padarytas išlaidas, bet ir turėti pelną.  Kitaip vadinamas pridėtinis, arba pelno mokestis: jis vadinasi PVM. Ko gero kai kuriems jūsų jau kilo klausimas, jei žmogus užsidėjo PVM, kokį PVM užsideda ir valstybės biudžetas.

Taip jūs teisūs, valstybės biudžetas, tiesiog naglai nureketuoja žmogų, atimdamas iš jo pelno 21% PVM mokestį.  Štai pirmoji valstybės klerkų vagystė iš žmonių. Dabar daugelis pradės porinti, juk valstybę reikia išlaikyti. O kas yra valstybė. Valstybė tai: teritorija, kurioje gyvena tam tikras kiekis žmonių, kurie turi savo kalbą, tradicijas vidaus įstatymus ir naudojasi toje teritorijoje esančiais resursais.

Kuriam iš šių sektorių reikalingi pinigai. Teritorija- tikrai nereikalingi pinigai. Ir be pinigų ji yra, jos nereikia išlaikyti. Žmonės- Savaime aišku žmonėms nereikia duoti pinigų, jie patys sukuria pridėtinę vertę. Teritorijoje esantys resursai- jiems taip pat nereikia pinigų, jie yra žmonių gyvenančių toje teritorijoje nuosavybė.

Bet čia duodu dar vieną užuominą. Jei teritorijoje esantys resursai yra joje gyvenančių žmonių nuosavybė, tai kodėl ir kokiu pagrindu yra įvestas žemės mokestis. Vėl paaiškėjo valstybės klerkų sukurtas reketas.

Einame toliau. Tai kaip gi pavadinsime žmogaus pardavusio klumpęs atlygį. Pavadinkime jį užmokesčiu. Reiškia užmokame už jo visa darbą, įrankius, žaliavas, ir pelno mokestis. Dabar eikime prie kitos veiklos už kuria ieškosime atlygio sampratos.

Paslaugų sfera. Čia neišskirsiu nei vienos specialybės, tiesiog tai apibūdinkime taip: Žmogus mokėsi tam tikros paslaugos meistriškumo. Besimokydamas investavo į save, su tikslu, kad išmokęs , teiks paslaugą žmonėms ir iš to išgyvens.

Tai gi. Paslauga, neturi pridėtinės vertės. Tai nėra realus fizikinio kūno panaudojimas sukuriant vertę. Todėl, už paslaugas atsilyginam taip:

1.paslaugos vietos ir yrankių pslaugai atlikti mikestis.

2. savo jėgų ir praleisto laiko mokestis. Viskas. Atlygį gauname iš praleisto laiko ir jėgos ir žinių panaudojimo. Valstybės klerkai, vėl mums įtaiso PVM. Štai dar vienas valstybės reketas. Bet čia yra apvagiamas klientas kuriam suteikiama paslauga. Sutikite su tuo, kad tokia veikla užsiimantys žmonės gauna atlygį.

Dabar pereikime prie įdomesnės veiklos. Tarnystė, kaip atlyginama, už tarnystę. Manau tarnams mokama pašalpa. Tarnai gyvena savininko kuriam tarnauja namuose, valgo iš savininko duoną. Žodžiu tarno išlaikymą apmoka savininkas. Imkime ir išsiaiškinkime sampratą savininkas. Sakykime kad tarno ar tarnų savininkas yra verslo žmogus. Toks savininkas sumokėjęs už tarno išlaikymą sumoka valstybės klerkams PVM, bet pasaulyje yra dar vieni savininkai , kurie turi tarnus, bet patys yra išlaikomi žmonių.

Tai valstybių administracijos klerkai. Pradedant prezidentais ir baigiant šlavėjais prie administracijos pastatų. Štai čia jau įdomi vagystė vykdoma. Štai valstybės tarnautojas, tarnauja valstybei. Keistai skamba. Kaip galima tarnauti tam kas fiziškai neegzistuoja.

Arba tada suraskime tarnautojų savininką. Gal dabar kas nors ims galvoti, tai kvailys, juk mes žmonės išsirenkame savo atstovus ir jie tampa tarnautojais. Galiu nuliūdinti jus. Jūs nesate tarnautojų savininkai.

1. ne jūs nustatote jų atlygį užtarnystę.

2 .jūs renkate iš jų pačių pasirinkus kandidatus.O jie renkami pagal politinės piramidės principą. Tai gi dabar tenka ieškoti savininko. O aš jums jį surasiu labai greitai. Tai verslo grupės, vykdančios verslą jūsų gyvenamoje teritorijoje.

Čia turbūt iškilo klausimas, ar tikrai mes mūsų teritorijos šeiminikai. Jei verslo grupės valdo išteklius, samdo tarnautojus kurie mums karšia kailį. Kyla neatidėliotinas klausimas, kas mes tokie. Kas mes gyvenantys toje teritorijoje.

Jau pilnai aišku, kad ne savininkai. Gėda, ir labai apmaudu. Esame tik darbininkų banda, kurios populiaciją ir migraciją reguliuoja savininkai. Bet grįžtame prie tarnautojo ir jam skiriamos pašalpos reikalų.

Tarnautojas, kiekvieną mėnesį gauna pašalpą(ne atlygį, ne uždarbį, bet pašalpą, nes jis išlaikytinis) Tai gi. Tarnautojas gavo pašalpą, ji jam išmokėta iš biudžeto, o į biudžetą pinigai, buvo reketo būdų atimti iš mūsų. Tai gi. Tarnautojas gavo pašalpą ir iš jo atskaitė PVM. Kokia nesąmonė. Jis nepadarė jokios pridėtinės vertės, kaip jis gali į biudžetą sumokėti PVM.

Reikėtų sakyti tarnautojas , gavo pašalpą, iš kurios buvo nedamokėtas PVM lygio pinigų suma. Tada būtų teisinga samprata. Tai gi. Atlygis, uždarbis ir pašalpa. O kaip pavadinsime savininko gaunamas pajamas. Tai pelnas. Jokių mokesčių, jokių išlaidų vien pelnas.

Dabar vėl mane užsipuls, ne va kai vien pelnas, juk ir verslo klasė moka mokesčius( o kam sau, moka tuos mokesčius, tai gi biudžetą surenka iš eilinių žmonių). Nurimkite.

Visas išlaidas, dengia verslo grupėms dirbančios žemesnės instencijos įmonės ir organizacijos. Verslo grupės gauna tik gryną pelną. Jie atėjo į pasaulį gyventi, o ne dirbti, kurti, ar kitaip verstis. Jie atėjo gyventi, ir tai tęsiasi iš kartos į kartą.

Tai dinastijomis besikeičiantys luomai. Į šį luomą žemesnės kastos žmonėms pakliūti nėra šansu. Tokios taisyklės. Tai tiek. Gero jums darbo, daug pinigų ir mažesnio PVM į valstybės biudžetą.

Ričiardas Auglys

Reklama