Raimondas Navickas

Rita Miliūtė, Indrė Makaraitytė, Monika Garbačiauskaitė-Budrienė – kur aš mačiau tas pavardes? Bjauru, kai nežmonišką vaikų grobimo įstatymą prastūmę sąmokslo dalyviai bando apsimesti “nepriklausomais žurnalistais“

Stebint tą veiksmą viešojoje erdvėje, kuomet Šakalienės kohorta perėjo į kontrpuolimą, dantimis ir nagais bandydami apginti nuo bent minimalių pakeitimų vaikų teisių apsaugos įstatymą, aiškiau supranti, kur galėjo nusėsti tie norvegiški milijonai, kuriuos kadaise žarstė skandalingoji Seimo narė.

Tik pažvelkite, kaip žiniasklaidos šulai bando nutylėti ar melagingai iškraipydami realybę nušviečia pilietinės visuomenės, sukilusios gelbėti Lietuvos šeimas nuo užnorvegintų chunveibinų aršumo, iniciatyvas bei akcijas.

 

Kaip kurpia “alternatyvius mitingus“ iš penkių aktorių bei klounų, kaip šlykščiai pravardžiuoja kilnią Seimo narių iniciatyvą “vaiko mušimo leidimo įteisinimu“. Kaip švelniai kalbina tautos nuskriaustą Seimo narę – savo bendražygę D.Šakalienę!

Ir tuomet visiems labai pravartu prisiminti tą FAKTĄ, kad tie vadinamieji nepriklausomi žurnalistai ar žiniasklaidininkai neperseniausiai buvo sučiupti už rankos, kaip neviešo suokalbio (~sąmokslo) su skandalingąją politike, siekiant bendromis jėgomis prastumti jos ideologinės agendos klausimą privalomo visai Lietuvai įstatymo pavidalu.

Seimo komisijoje ponia Šakalienė dėl to buvo išteisinta – girdi, tam ji ir buvo išrinkta, kad stumtu savo idėjas į įstatymus, todėl slaptų suokalbių su massmedijomis organizavimas negali būt jai inkriminuojamas.

Gerai, bet pažvelkime iš kitos – skaitytojų ir žiūrovų – pusės: ar Šakalienės ir vaikų grobimo bylose pilietinė visuomenė ir mes visi galime pasitikėti tokiais žurnalistais ir valdiškos televizijos redaktoriais, kurie, kaip žinome, savo laiku siekdami prastumti tą įstatymą slapta susitikinėjo su minėta politike nedarbinėje aplinkoje, gaudavo iš jos direktyvinius nurodymus – ką ir kaip šnekėti eteryje, ką kviesti, ko nekviesti į savo laidas?

JPRST, kaip matome – Šakalienė jiems net komunikacijos planus sukurpdavo ir vykdymui nuleisdavo.

Daiktus ir reiškinius dera vadinti tikraisiais vardais: tai NE žurnalistika ir NE žurnalistai. Tai kitaip vadinasi.

Politinio sąmokslo, kurio tikslas buvo prastumti leftistinės ideologijos antihumaniškas nuostatas į mūsų teisę, dalyviai ir bendrininkai, Šakalienės klapčiukai.

Todėl kas kartą, regėdami Indrės Makaraitytės straipsnį, Ritos Miliūtės laidą ar valdiškos televizijos vyr.redaktorės Monikos palaimintą nušvietimą, prisiminkite – kokiame kontekste matėte jų vardus ir pavardes.

Tai yra Šakalienės parėdymų adresatai. Pagal puppetmaster’io komandą žiopčiojančios lėlės ant šniūrelių – ir tiek.

Reklama