Verslininkas nužudytas Lukiškių kalėjime, specialiai jį atgabenus iš Pravieniškių, ir patalpinus į kamerą su dviem samdomais žudikais.

Aurimas Drižius

Prieš kelias dienas Lukiškių kalėjime buvo pasmaugtas Klaipėdoje veikusios įmonės UAB “Askoldas“ bendrasavininkis 42 metų amžiaus Terlanas Ibragimovas-Vaišvila.  Klaipėdietis pasirinko savo motinos mergautinę pavardę ir tapo Vaišvila – kartu su dar dviem partneriais jis valdė didelę Klaipėdos įmonę. Vėliau abiejų partnerių buvo apkaltintas sukčiavimu ir Klaipėdos apygardos teismo nuteistas šešeriems metams kalėjimo.

Praeitą antradienį T.I.Vaišvila buvo atgabentas į Lukiškių kalėjimą, ir kažkodėl uždarytas į tardymo izoliatoriaus karantino patalpas. Ten jo jau laukė du žudikai  30 metų Darius Eriksonas ir 31 metų Armandas Gonta. Pastarieji jau buvo teisti už nužudymus, ir patys neslėpė, kad „neturi ko prarasti“.

Tai, kad T.Vaišvila buvo specialiai atgabentas į Lukiškių kalėjimą tam, kad jį nužudyti, ir šiame nužudyme dalyvavo Kalėjimų departamento pareigūnai, patvirtina kelios aplinkybės – dar kelios dienos iki nužudymo Terlanas pasiuntė motinai žinutę, kad jį vežą į Vilnių, į Apeliacinio teismo sprendimo paskelbimą:

Nuotr. motina gavo sūnaus pranešimą, kad jį veža į Vilnių į sprendimo paskelbimą.

Tačiau visi puikiai žino, kad nuteistųjų niekas specialiai nevežioja į jų skundų nagrinėjimo paskelbimą – dokumentai keliauja paštu, gyvų  žmonių niekas dėl to specialiai nevežioja.

Nežinia, kiek laiko žudikai kankino ir mušė T.I. Vaišvilą, tačiau Kalėjimų departamento vadovas Robertas Krikštaponis sakė delfi.lt, kad „Viskas įvyko labai greitai – nuteistieji buvo patalpinti į karantino patalpas, o po keliolikos minučių pareigūnai išgirdo triukšmą. Kai jie atidarė duris, rado vieną žmogų be sąmonės – iš pradžių manyta, kad jam sušlubavo sveikata, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Taip pat buvo iškviesta policija, ir buvo pastebėtos smaugimo žymės.“

Beje, tas pats Delfi.lt, pranešęs apie pasikėsinimą nužudyti, vėliau net neužsiminė, kad auka mirė kalėjimo ligoninėje.. R. Krikštaponio teigimu, kol kas neaišku, kodėl buvo pasikėsinta nužudyti kalinį. „Situacija yra kebli, nes kol kas aiškaus motyvo nėra, yra tik sunkiai paaiškinamas nuteistųjų motyvas – šiaip sau“, – sakė jis.

Klaipėdietį nužudė nuolatiniai kalėjimų gyventojai, nors dar jauni vyrai  – 30 metų Darius Eriksonas ir 31 metų Armandas Gonta. Palangoje gimęs, bet iki suėmimo Kretingoje gyvenęs A. Gonta dar 2011 m. sausį be jokios priežasties užpuolė ir mirtinai suspardė vietos gyventoją, už tai jam teismas yra skyręs 13 metų laisvės atėmimo bausmę. Vėliau žudikas dar ne kartą buvo teisiamas – jam bausmė buvo pailginta iki 15 metų, nes grasino susidorojimu Kretingos teismo teisėjai, taip pat iš jos reikalavo beveik 6 tūkst. eurų už ramų gyvenimą. Vėliau recidyvistu pripažintas kalinys teisinosi, kad taip siekė pakeisti gyvenamąją vietą – nenorėjo kalėti Marijampolės pataisos namuose, kuriuose buvo skriaudžiamas aukštesnės kastos nuteistųjų. Tuo metu keliolika kartų teistas D. Eriksonas jau yra teistas dėl kalinio nužudymo – dar 2016 m. jis su kitu nuteistuoju Marijampolės pataisos namuose užmušė nuskriaustųjų kastai priskiriamą kalinį. Jis taip pat buvo pasmaugtas – ant kaklo buvo uždėta virvė, kurią abu kaliniai tempė į skirtingas puses. Už tai D. Eriksonui teismas skyrė 16 metų laisvės atėmimo bausmę.

Apie šį įvykį internete paskelbęs Klaipėdos pilietinės žiniasklaidos atstovas Gediminas Paplauskas LL redakcijai sakė, kad jis su Terlano motina bando atgauti nužudytojo kūną. „Renkame informaciją ir bandysime maksimaliai viešinti, – sakė jis. Tačiau R.Paplauskas netiki, kad žudikai Terlaną nužudė „šiaip sau“. Klaipėdietis mano, kad tai greičiau bandymas užkirsti kelią Terlanui surasti teisybę. Mat T.I.Vaišvila jau greitai turėjo išeiti į laisvę, ir jis tikrai buvo pasiryžęs kovoti  už savo teises, ir įrodyti, kad jis nekaltas.

Mat Terlan Vaišvila (kažkada sėkmingas verslininkas) buvo apkaltintas didelės vertės turto (pinigų) iššvaistymu iš jam ir dar dviems asmenims priklausančios įmonės. Iš žmogaus atimtas milijoninis turtas, vėliau jis pasodinamas į kalėjimą, kelios savaitės iki išėjimo iš kalėjimo žmogus nužudomas. Žmogžudystė įvykdoma pačiame kalėjime, kai į Terlan.I.V. kamerą įleidžiami du žudikai, kurie žiauriai susidoroja su auka. Sunkiai sužalotas vyras komos būklės ligoninę pasiekia tik praėjus dviems valandoms po įvykio. Niekur nepaminėta, kad “pavogtas” turtas buvo grąžintas į įmonę (žala atlyginta), o žmogų vis tiek pasodino į kalėjimą. Likus vos kelioms savaitėms iki svarstymo paleisti lygtinai į Terlan.I.V. kamerą dvidešimčiai minučių įleidžiami du, už sunkius nusikaltimus, tame tarpe ir nužudymus, teisti asmenys.

„Terlan kartu su dviem partneriais turėjo įmonių grupę, kurių dalis buvo registruota Lietuvoje, dalis – užsienyje, – pasakojo G.Paplauskas, – vėliau, padirbus parašus, akcininkų susirinkimo protokolus ir akcininkų knygas,  tas verslas iš Terlano buvo atimtas ir atiteko kitiems asmenims. O pats Terlanas buvo nuteistas už tai, kad neva sukčiavimo būdu iš savo įmonės paėmęs, arba išgryninęs pinigus. Nors vėliau visi pinigai tie neva žalą patyrusiai įmonei buvo sugražinti, tačiau Klaipėdos apygardos teismas Terlaną nuteisė šešeriems metams kalėjimo. Iš trijų “Askoldų“ savininkų du nužudyti, vienas slapstosi“.

Nors policija pradėjo tyrimą dėl tarlano nužudymo, tačiau tyrimą atlikusiai tyrėjai jau viskas aišku – žudikai prisipažino, kad nužudė, byla baigta. ‘Tyrėjai užteko dviejų recidivistų prisipažinimo, kad dar vieną žmogų jie nužudė dėl pramogos, ar dėl to, kad neturėjo ką veikti, ir tyrimas baigtas, – pasakojo G.Paplauskas, – ji net nebandė aiškinti nužudymo motyvo. Kodėl terlanas buvo įgrūstas į žudikų kamerą – to mums niekas nepasakė. Kalėjimų departamente visi atsiprašinėja, tačiau niekas nieko nežino. Turime savo versiją, kodėl Terlanas buvo nužudytas“.

“Askoldas“ valdė kelis krovininius laivus, o taip pat vertėsi jūrininkų įdarbinimų. Vieno laivo vertė – iki kelių milijonų eurų, todėl “Askoldo“ akcininkai sugalvojo būdą, kaip padidinti įmonės pelną – fiktyviai įdarbindavo jūrininkus, ir kuriems neva mokėdavo atlyginimą. Nors pastarieji nieko apie tai nežinojo, ir paliudijo tai teisme, tačiau matyt akcininkai pamanė, kad tai lengviausias būdas išgryninti pinigus. Terlano motina mano, kad tokia pinigų išgryninimo schema buvosumanę visi trys “Askoldo“ akcininkai, tačiau po kiek laiko likę du sugalvojo apkaltinti T.Vaišvilą, kad būent jis padaręs žalą įmonei.  Verslo partneriai apkaltino T.Vaišvilą, kad neva jis kalčiausias, nes atsakė už finansų sritį.

“Terlano pateikiamų įrodymų Klaipėdos apygardos teismas praktiškai net nenagrinėjo, viskas vyko į vienus vartus“, – pasakojo G.Paplauskas. Jis mano, kad buvę Terlano partneriai buvo pasisamdę garsią Klaipėdoje advokatų Šimkų kontorą, ir uostamiestyje jie matyt vadinami “velnio advokatai“, nes neva laimi visas bylas vien todėl, kad “gali susitarti“ su visais teisėjais ir prokurorais, ir pastarieji juos laiko “patikimais klientais“.

“Vienas akcininkas apkaltino Terlaną, kad jis neva vogęs pinigus iš įmonės, nors iš tiesų tai jie kartu buvo sugalvoję, kaip juos išgryninti per ofšorus, tačiau vėliau susipyko dėl pinigų, ir tada apkaltintas buvo Terlanas, nes jis valdė visas tas sąskaitas, – pasakojo G.Paplauskas, – paskui jie pasisamdė tą Klaipėdos nusikalstamą susivienijimą, kuris vadinamas teismu, ir padarė jį atpirkimo ožiu. Ne be reikalo Klaipėdoje nė iš vietos nejuda ir garsios manekenės nužudymo byla, ir daug kitų bylų“.

Lietuvos žiniasklaidoje – spengianti tyla

Pirmas apie šį nusialtimą parašė portalas delfi.lt, kuris vėliau atsisakė pranešti, kad nukentėjęs žmogus mirė ligoninėje.  Nors dar gruodžio 5 d. Terlano šeima nusiuntė šiam portalui tokią žinutę : gruodžio 5 d. skaitėme Jūsų straipsnį:

Sveiki, Gruodžio 5 d. skaitėme Jūsų straipsnį: “Lukiškių kalėjime – kraupi dviejų žudikų egzekucija: „mes neturime ko prarasti”. Esame nukentėjusiojo artimieji ir norėtume pasidalinti, kuo baigėsi ši tragedija. Kaip jau turbūt žinoma – nukentėjusysis Terlan I.V. dėl patirtų sužalojimų neišgyveno. Ir mes, artimieji, draugai, apie netektį sužinojome tik po beveik trijų parų. Nei Kalėjimų departamentas, nei Lukiškių tardymo izoliatorius nei Policija tris paras nepasirūpino pranešti mamai, tėčiui ar broliui, kad Terlan I.V. komos būklės guli ligoninėje. Pirmasis apie tai, kad sūnus itin sunkios būklės, Švedijoje gyvenančiai mamai, pranešė Nacionalinis organų transplantacijos biuras, paskambinęs paklausti ar gali pasiimti organus… Įsivaizduokite motinos skausmą mirus sūnui, o kai pranešama šitaip? Mama po kiek laiko sutiko, kad sūnaus organai būtų paaukoti, atskrido į Vilnių tikėdamasi, kad galės bent atsisveikinti su sūnum, iki kol dar palaikomos gyvybinės funkcijos, tačiau nuvykus organai jau buvo išdalinti, net be parašų, tiesiog išgirdus sutikimą telefonu… o juk galėjo atsiliepti bet kas … Be to, niekas apie tai neįspėjo Policijos ir dalis tyrimui reikalingos informacijos buvo sunaikinta išėmus organus. Penktadienį, po apsilankymo Nacionaliniame organų transplantacijos biure teko vykti į Lukiškių tardymo izoliatorių pasiimti mirusiojo daiktų. Buvome išprašyti laukti lauke siaučiant pūgai. Po kurio laiko pasirodė moteris raudonu paltu, net nepasisveikinusi, grūdo į rankas mamai lapelį su adresu kur pasiimti kūną ir apsisuko eiti… Motinai pareikalavus susitikti su Lukiškių izoliatoriaus direktoriumi šis sutiko susitikti, tačiau nedaugžodžiavo tik paminėjo, kad bus tyrimas ir cituojame “Atsiprašau, bet neketinu tesintis”… Paklausus, kas atlieka šio įvykio ikiteisminį tyrimą, nesugebėjo įvardyti nei įstaigos, nei tyrėjo vardo pavardės…

Direktoriui nepasirodė svarbus faktas, kad sužalotam, be sąmonės Terlan I.V. buvo maždaug 3 valandas (kalėjimo duomenimis įvykis įvyko 16:058, greitoji iškviesta 17:50, bet į Santariškių priimamąjį žmogus buvo pristatytas 19:14)) nekviečiama greitoji, jis nevežamas į ligoninę (primename, kad susidorojimas vyko Lukiškių tardymo izoliatoriaus administracijos darbo valandomis). Esą jis  buvo gaivinamas vietoje, tik vargu ar ten yra kokia nors padori įranga. Kai prieš beveik du metus Terlan I.V. buvo pristatytas į Pravieniškių pataisos namus, jį kaip išsilavinusį, kultūringą ir itin malonaus būdo iškart buvo nuspręsta patalpinti atskirame sektoriuje nuo visų žmogžudžių ir recidyvistų (kad nuteistasis buvo nekonfliktiškas, draugiškas ir paslaugus žmogus, gali paliudyti ir Pravieniškių pataisos namų darbuotojos, vienintelės nepatingėjusios išreikšti užuojautos artimiesiems).

Tačiau Lukiškių tardymo izoliatoriuje, jis kažkodėl trumpam buvo uždarytas į vieną kamerą su dviem žudikais, kurių vienas prieš tai jau buvo pasmaugęs kameros kaimyną…. Mes negalime to suvokti sveiku protu. Antradienį (gruodžio 4 d.) Telan buvo vežamas į Vilnių, kad išgirstų apeliacijos nuosprendį ir buvo nusiteikęs laimėti laisvę. Planavo tolimesnį gyvenimą, pagal galimybes ieškojosi darbo… Kaip jau minėta anksčiau, jis buvo nuteistas už “sukčiavimą”, tačiau nepaminėta, kad dar prieš pradėdamas atlikinėti bausmę, jis jau buvo grąžinęs visus neva “pavogtus” pinigus, tačiau vis tiek gavo protu nesuvokiamą laisvės atėmimo terminą, kaip už sunkų nusikaltimą.

Pabaigai įdomus faktas, Terlan I.V. kartu su kitais dviem verslininkais valdė įmonių grupę. Šiuo metu iš trijų įmonės savininkų vienas nužudytas 2014 m., vienas dingęs (slapstosi), o trečias trumpam uždaromas į vieną kamerą su žudikais… Todėl mes artimieji esame įsitikinę, kad tai buvo užsakyta žmogžudystė, su Kalėjimų departamento žinia. Apie šį faktą patvirtina ir kiti nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmes Pravieniškių pataisos namuose.

 Beje, tiems patiems „Askoldo“ akcininkams, pasodinusiems į kalėjimą savo partnerį Terlaną I.Vaišvilą, laimingas gyvenimas taip pat nesusiklostė.

2014 m. birželio mėn. kažkas apšaudė jų automobilį Klaipėdos apskrityje, kelyje Palanga – Klaipėda. Šūviai buvo paleisti į UAB „Askoldas“ bendrasavininką Vladislavą Polegoško ir vadovą Valerijų Fedorcovą. Vienas jų buvo nušautas, o kitas sunkiai sužeistas.  V.Fedorcovas, išgyveno, tačiau po užpuolimo kažkodėl skambino ne policijai, bet savo giminaičiui.

Jie užpulti, kai važiavo automobiliu “Volvo XC60“. Iš užpuolikų automobilio iššokę asmenys į nužudytąjį paleido, mažiausiai aštuonias kulkas. Vairuotoją kliudę kulkos, nebuvo mirtinos, tačiau jis sunkiai sužeistas.

Užpulti verslininkai yra atsakovai civilinėse bylose, tačiau užpuolimo ir civilinių bylų sieti neskubama. Ieškiniai – dėl milijonų Ieškinius nužudytam ir sužeistam verslininkams per teismą buvo pateikęs Terlanas Ibragimovas.

Bylos duomenimis, 2008 metais T. Ibragimovas kartu su savo partneriais V. Polegoško ir V. Fedorcovu įsteigė bendrovę „Aurora shipping“, kurioje jam priklausė 50 proc. akcijų. Įmonė pirko laivą Suomijoje, tačiau po kiek laiko Terlanas sužinojo, kad jo 50 proc. akcijų šioje įmonėje jam nebepriklauso.

T.y. Terlanas gavo ieškinį, kuriame  buvo parašyta

Teisme jis prašė pripažinti, kad 2009 m. 8 mėn. 13 d. UAB „Aurora shipping“ akcijų pirkimo pardavimo sutartis būtų pripažinta niekine ir negaliojanti bei prašė taikyti restituciją – 50 proc. UAB „Aurora shipping“ akcijų (iš kiekvieno atsakovo po 25 proc.), grąžinti T. Ibragimovui. Jis nurodė, kad 2010 m. lapkričio mėn. iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo gavo ieškinį dėl 50 proc. jam priklausančių UAB „Aurora shipping“ akcijų perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. “Susipažinęs su dokumentais T. Ibragimovas nustebo pamatęs, kad UAB „Aurora shipping“ direktorius V. Fedorcovas pateikė neva jo (T. Ibragimovo – DELFI pastaba) pasirašytą 2009-08-13 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria jam (T. Ibragimovui) priklausančias 50 proc. UAB „Aurora shipping“ akcijų jis tariamai perleido V. Polegoško ir V. Fedorcovui (po 25 proc. kiekvienam) už 5000,00 Lt.Steigiant bendrovės įstatinis kapitalas buvo paskirstytas taip: 50 proc. priklauso ieškovui, o V. P. ir V. F. – kiekvienam po 25 proc. Tokiomis pačiomis verslo proporcijomis jie dalyvavo ir kitų Lietuvos bei užsienio bendrovių valdyme. Tačiau 2009 m. liepos mėnesį dėl pablogėjusios finansinės situacijos, skirtingų nuomonių tarp partnerių dėl tolimesnio bendro verslo, turto valdymo, savo verslo partneriams pasiūlė proporcingai pasidalinti visą bendrovių valdomą turtą ir dirbti kiekvienam atskirai. Tačiau, vietoj atsakymo į racionalų pasiūlymą, gavo ištisą priešiškų veiksmų seką. Iš jo darbo kabineto be jo žinios ir jam nesant buvo išimti visi jo ten laikyti dokumentai, buvo atšaukti jo praėjimo į bendrovę magnetinių kortelių ir signalizacijos sistemų kodai. Taip pat buvo pateiktas melagingas pareiškimas policijai kaltinant jį vagyste, ko pasėkoje pareigūnai paėmė net ir jo asmeninius kompiuterius. Apie jam priklausančių UAB „Aurora shipping“ akcijų tariamą perleidimą atsakovams jis sužinojo visiškai atsitiktinai, tik gavęs iš teismo vieno kreditoriaus ieškinį dėl akcijų sutarties (kurios jis niekada nepasirašė) pripažinimo negaliojančia. UAB „Aurora shipping“ akcijų jis atsakovams niekada neperleido ir jokios akcijų pirkimo pardavimo sutarties su V. Polegoško ir V. Fedorcovu nepasirašė, – teigiama skunde teimui. – 2009 m. 8 mėn. 13 dienos UAB „Aurora shipping“ akcijų perleidimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti, nes sutartyje nėra ir nebuvo esminio sutarties elemento – vienos iš sutarties šalių valios sukurti teisinius santykius, t.y. nebuvo jo valios parduoti (atiduoti) UAB „Aurora shipping“ akcijas atsakovams V. Polegoško ir V. Fedorcivui. Faktą, kad jis (T. Ibragimovui) niekada neišreiškė valios ir net neketino parduoti jam priklaususių šios bendrovės akcijų, patvirtina daugybė aplinkybių“. T. Ibragimovas ir jo advokatas teismui išdėstė: “Visų pirma, jau nuo 2009 m. liepos mėn. santykiai su verslo partneriais buvo įtempti, todėl jokie susitarimai ar sutartys (esant konfliktiškiems santykiams) tikrai negalėjo būti sudaryti. Antra, sekančią dieną po neva sudarytos sutarties, 2009 m. 8 mėn. 14 d. dokumentuose (akcininkų susirinkimo protokole, registracijos žurnale) T. Ibragimovas yra nurodytas kaip šios bendrovės akcininkas (50 proc.), ant šio dokumento yra ir V. Polegoško ir V. Fedorcovo parašai. Tai reiškia, kad jie patys patvirtino, jog 2009 m. 8 mėn. 14 dieną ieškovas vis dar buvo šios bendrovės 50 proc. akcininkas ir jokios sutarties dėl akcijų perleidimo nesudarė. Trečia, 2009 m. 8 mėn. 13 d. akcijų perleidimo sutarties jis net ir negalėjo sudaryti, kadangi visos UAB „Aurora shipping“ akcijos yra įkeistos „Swedbank“ AB, siekiant užtikrinti UAB „Aurora shipping“ iš šio banko gautos paskolos laivo pirkimui grąžinimą. Banko sutikimas dėl akcijų perleidimo sandorio sudarymo metu nebuvo išduotas, nes jis (T. Ibragimovas) niekada nesikreipė dėl tokio sutikimo išdavimo. Sutarties 3.1 dalyje nurodyta klaidinga informacija, kad akcijos nėra suvaržytos, nėra įkeistos. Tik teisminio nagrinėjimo dėl kreditoriaus pateikto ieškinio metu sužinojo, kad jo vardu vis dėlto buvo išduotas sutikimas dėl įkeistų akcijų pardavimo, tačiau ieškovas nesikreipė dėl šio sutikimo išdavimo ir nežino, kokiam asmeniui (be jo žinios) bankas galėjo tokį sutikimą išduoti. Ketvirta, 2009 m. 8 mėn. 13 d. UAB „Aurora shipping“ akcijų perleidimo sutarties jis net ir negalėjo pasirašyti, nes yra laidavęs už šios įmonės milijonines prievoles ir šis laidavimas nebuvo panaikintas. Todėl akivaizdu, kad perleisti bendrovės akcijas ir toliau jam likti laiduotoju prieštarauja elementariai logikai, o kartu pažeidžia šalių interesų pusiausvyros principą. Penkta, patys atsakovai patvirtino, kad už neva įsigytas jo akcijas nieko ieškovui nemokėjo, todėl tai dar kartą patvirtina aplinkybę kad akcijų jis neperleido. Šešta, su atsakovais neva sudarytoje sutartyje nurodyta 5000,00 Lt kaina nėra reali, nes T. Ibragimovas yra įsitikinęs, kad bendrovės akcijos yra labai vertingos. Bendrovei priklauso krovininis jurų laivas, bendrovė pasirašiusi laivo frachto sutartį ir gauna nuolatines pajamas už laivo nuomą, todėl 5000,00 Lt akcijų kaina neatitinka tikrovės. Visos šios aplinkybės patvirtina faktą, kad jis nesudarė ir negalėjo sudaryti 2009 m. 8 mėn. 13 d. UAB „Aurora shipping“ akcijų pirkimo pardavimo sutarties. Kadangi iš esmės ieškovo sutrumpintas parašas yra pakankamai nesudėtingas, todėl yra galimybė, kad atsakovai dėl parašo paprastumo galėjo pasirašyti už ieškovą. Neatmetama galimybė, kad buvę partneriai pasinaudojo įgytu pasitikėjimu ir galbūt galėjo sutarti ar nepilnai užpildytą paskutinį sutarties lapą duoti jam pasirašyti kartu su kitais dokumentais. Ieškovas tvirtina, kad jis bendrovės UAB „Aurora shipping“ akcijų V. Polegoško ir V. Fedorcovui nepardavė, jokių pinigų už neva parduotas akcijas negavo, akcijų perleidimo klausimais su jais nebendravo, dėl perleidimo sąlygų ar kainos nevyko jokios derybos ar susitikimai. Tokia maža kaina niekada nebūtų pardavęs akcijų“. Užpulti verslininkai patys kreipėsi į teisėsaugą V. Polegoško ir V. Fedorcovas taip pat prašė teisėsaugos išsiaiškinti jų nesutarimus versle. Jie teismui nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Byloje nurodoma, kad ieškinyje T. Ibragimovas teigia, esą dėl pablogėjusios finansinės situacijos, skirtingų nuomonių ir nesutarimų, ieškovas pasiūlęs jiems pasidalinti turimų bendrovių turtą ir dirbti kiekvienam atskirai. Kaip rašoma byloje, V. Polegoško ir V. Fedorcovas kaltinimus dokumentų vagyste, jų klastojimu ir siekiu pasisavinti T. Ibragimovo turtą, melagingi. Byloje rašoma, kad 2008 m. vasarą ieškovas T.Ibragimovas pasisiūlęs būti verslo partneriu, žadėjo pritraukti papildomų finansinių lėšų jūrų laivui įsigyti. Šiuo tikslu 2008 m. 6 mėn. 30 d. buvo įregistruota UAB „Aurora Shipping“, kurioje 50 paprastųjų vardinių 100,00 Lt nominalios vertės akcijų įsigijo ieškovas T. Ibragimovas, o atsakovai V. Polegoško ir V. Fedorcovas – po 25 paprastąsias vardines 100,00 Lt nominalios vertės akcijas. Vėliau, kaip ir buvo planuota, UAB „Aurora Shipping“ vardu buvo įsigytas jūrų laivas „Klaipėda“, o pagal 2008 m. 7 mėn. 25 d. kredito sutartį, šio laivo įsigijimui iš banko „Swedbank“ AB gautas 3 150 000,00 eurų kreditas. Be to, Anglijoje taip pat buvo įsteigta Fingood LLP, kurios tikslas buvo iš laivų savininkų (užsienyje esančių darbdavių) surinktas pinigines lėšas paskirstyti laivuose dirbusiems jūreiviams (darbuotojams užsieniečiams). Kaip uždarosios akcinės bendrovės „Askoldas“ vyr. buhalteriui, ieškovui T. Ibragimovui buvo perduotos Fingood LLP atsiskaitomosios sąskaitos Sampo/Danske banke elektroninio valdymo teisės. Teismo nagrintoje byloje pažymima, kad T. Ibragimovas pats sulaukė kaltinimų sukčiavimu: “2009 m. vasarą V. Polegoško ir V. Fedorcovas sužinojo, jog T. Ibragimovas sukčiaudamas per dvejus metus iš Fingood LLP sąskaitos nedidelėmis sumomis pasisavino beveik 2 000 000,00 eurų“. Dėl T. Ibragimovo veiksmų V. Polegoško ir V. Fedorcovas teigė ėmęsi priemonių savo verslui apsaugoti – sudarė ginčijamą 2009 m. 8 mėn. 13 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią iš T. Ibragimovo išpirko jo turimų UAB „Aurora Shipping“ akcijų dalį, visuotiniame UAB „Aurora Shipping“ akcininkų susirinkime atšaukė T. Ibragimovą iš vadovo pareigų, taip pat atleido jį iš uždarosios akcinės bendrovės „Askoldas“ vyr. buhalterio pareigų. “Tai yra tikrosios konflikto tarp atsakovų ir ieškovo priežastys, nors ieškinyje ieškovas aiškina visiškai kitaip, pažymėjo teismas. – Be to, Fingood LLP vardu 2009 m. 9 mėn. 11 d. buvo kreiptasi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrių dėl baudžiamosios bylos T. Ibragimovui iškėlimo“. T. Ibragimovo ieškinys buvo atmestas. Remiantis teismo duomenimis, T. Ibragimovui pačiam buvo pareikšti įtarimai dėl galimo sukčiavimo.

laisvaslaikrastis.lt

Būkime vieningi parama paremti gif

Reklama