Pasidalinkite!

Dainius Lapienis

Prieš septynerius  metus A.Kubiliaus vadovaujama konservatorių – liberalų vyriausybė, Lietuvos bankas, vadovaujamas V.Vasiliausko ir Prezidentūra – šis nusikalstamas susivienijimas, pagal iš anksto parengtą planą, užgrobė AB banką Snoras, jį nacionalizavo, suvalstybino, po to, subankrotino jau valstybinį Snoro banką, dar vėliau, jį išvogė ir, galų gale, visiškai sužlugdė.

AB banko Snoras buvo nacionalizuotas ne dėl ekonominių – finansinių priežasčių, o dėl politinių motyvų

Juk būtų keista net galvoti, jog  AB bankas Snoras, net neturėdamas užnugaryje motininio banko užsienyje, kaip kad skandinavų bankai, tačiau sugebėjęs savo jėgomis sėkmingai pergyventi 2008 m. pabaigoje prasidėjusią pasaulinę finansinę krizę, be to, visą laiką dirbęs pelningai, po to  pats staiga „suklupo“ 2011 m. lapkričio mėnesio viduryje, krizei jau pasibaigus?

Atkreiptinas dėmesys, kad, nei 2009 metais, t.y. pačiais  sunkiausiais pasaulinės finansinės krizės metais, nei vėlesniais metais, AB bankas Snoras nesikreipė, neprašė ir niekada negavo jokių dotacijų  ar paramos iš valstybės.

Taigi, AB bankas Snoras net sunkiausiu metu, ne tik išsaugojo savo veiklą, bet ją ir plėtojo, uždirbdamas pelną ir mokėdamas valstybei mokesčius!

Faktas: 2009 metais kai visas Lietuvos bankinis sektorius patyrė 1,07 milijardų eurų (3,7 mlrd. litų) nuostolių, tuo tarpu AB bankas Snoras vienintelis uždirbo, kad ir nedidelį, tačiau apčiuopiamą 2,5 milijonų eurų (8,7 mln. litų) dydžio pelną. Pasaulinės finansinės krizės metais tai reiškė ne tik gerą rezultatą, bet ir sumokėtus mokesčius valstybei.

Būtina taip pat pažymėti ir tai, jog AB bankas Snoras buvo vieninteliu banku šalies rinkoje nuo pat  įsteigimo (nuo 1992 m.) kasmet dirbantis pelningai!

Remiantis oficialiais dokumentais bei audituotų banko finansinių ataskaitų skaičiais galima drąsiai ir atsakingai tvirtinti, kad iki pat 2011 m. lapkričio 16 d., – kol A.Kubiliaus vadovaujamos konservatorių vyriausybės, jos finansų ministrės I.Šimonytės ir Lietuvos banko, vadovaujamo V.Vasiliausko, pasirinktu pačiu grubiausiu ir drąstiškiausiu metodu – privačios nuosavybės užgrobimu (!) – banko veikla buvo sustabdyta ir jis buvo nacionalizuotas, AB bankas Snoras niekada nebuvo susidūręs su mokumo ir /ar/ likvidumo problemomis. Tai yra AB bankas Snoras vykdė visus Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus, laiku vykdė visus įsipareigojimus klientams ir kontrahentams, niekada nebuvo užlaikomi  indėlių grąžinimai ar mokėjimų nurodymų vykdymas.  AB bankas Snoras buvo ir mokus, ir likvidus.

AB bankas Snoras veikė stabiliai ir be jokių sutrikimų, tą patvirtins bet kuris banko darbuotojas ar banko klientas. Veikė iki tos lemtingos 2011-11-16 dienos popietės, kol į Snorą įžengė Lietuvos banko valdybos pirmininko V.Vasiliausko siųsti centrinio banko vasalai  vadovaujami LB Ekonomikos departamento direktoriaus M.Leikos ir paskirtojo laikinojo Snoro banko administratoriaus užsieniečių komanda su  S.Frikliu priešakyje. Pastarieji abu, tik įžengę į AB banko Snoras centrinės būstinės pastatą, tuojau  drąstiškai  sustabdė AB banko Snoras veiklą, nusikalstamai atjungdami banko informacinę sistemą (bankinę programą) FORPOST bei banko tarptautinių mokėjimų sistemą SWIFT, taip pasmerkdami  pasitikėjimo principu veikiančią kredito įstaigą bankrotui. Tai ir buvo AB banko Snoras pabaigos pradžia.

Netgi visiškam diletantui turėjo būti aišku, jog, sustabdžius realią banko veiklą, valstybė patirs milijardinius nuostolius, neįskaitant žalos ekonomikai. Pasitikėjimo pagrindu veikianti kredito įstaiga du kartus nebankrutuoja – kartą sustabdyto banko ar jo dalies (kaip planavo Lietuvos bankas ir Vyriausybė) jau neįmanoma prikelti!

Toks vieno iš didžiausių šalies nacionalinių bankų informacinės ir mokėjimų sistemų veikimo nutraukimas bei banko veiklos sustabdymas turėjo lemiamą reikšmę AB bankui Snoras, bet kartu turėjo ir didelę neigiamą reikšmę ne tik Snoro bankui, bet ir Lietuvos valstybės ūkiui bei finansų sistemai ir akivaizdžiai  padarė jiems žalos.

Todėl S.Friklio ir M.Leikos tokie veiksmai, traktuotini kaip turintys požymių veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 197 straipsnio 2 dalyje.

Kiek man žinoma, dėl aukščiau aprašytos nusikaltamos veikos dar 2012 m. balandžio mėnesį į Generalinę prokuratūrą buvo kreiptasi su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tačiau, tuo metu prezidentės D.Grybauskaitės pilnai įtakojamas generalinis prokuroras D.Valys nedavė savo pavaldiems prokurorams leidimo imtis ikiteisminio tyrimo veiksmų.

Kreiptasi į prokuratūrą ir dėl kitų nusikalstamų veikų, neteisėtai užvaldant AB banko Snoras turtą. Prisiminkime ir tą atvejį, kai S.Freakley pats inicijavo beveik 5 milijonų eurų pervedimą iš  jau uždaryto Snoro banko į savo kompanijos sąskaitą užsienio banke po to, kai Lietuvos bankas atšaukė AB banko Snoras licenciją. Šios lėšos buvo užvaldytos po to, kai buvo uždraustos visos bankinės operacijos  ir po to, kai jau buvo inicijuotas Snoro banko bankrotas.

Tokiais Snoro banko laikinojo administratoriaus S.Freakley veiksmais buvo užvaldytas LR valstybės perimto AB banko Snoras didelės vertės turtas – 4 834 396 EUR ir taip padaryta didelė turtinė žala Lietuvos valstybei ir AB banko Snoras kreditoriams. Ši S.Freakley veika aiškiai turėjo patikėto didelės vertės svetimo turto pasisavinimo požymių, atitinkančių BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Ir šiuo atveju prokurorai ir tyrėjai, užuot pradėję pagal gautą pareiškimą ikiteisminį tyrimą, pasitenkino biurokratišku atsirašinėjimu. Matomai (ir ko iš jų reikia norėti), kad prokurorai tik vykdė (ir vykdo!) politines užduotis, kaip apsaugoti konservatorių vyriausybės ir jų partijos vadovų galvas.

O po to sekę veiksmai visiškai prasilenkia su sveika logika. Nepateisinamas Grybauskaitės statytinio, buvusio prezidentės rinkimų štabo vadovo, Lietuvos banko valdybos pirmininko  V.Vasiliausko kartu su užsieniečiais bankroto administratoriais organizuotas Snoro banko indėlininkų apiplėšimas, švaistomi šimtai milijonų įvairaus plauko konsultantams,  vagiamos kreditorių lėšos bei ir toliau metai iš metų (jau 7 metai!) tęsiamas pinigų plovimas, aiškiai meta šešėlį ant  aukščiausių mūsų valstybės vadovų.

Kadangi esu buvęs Snoro banko klientu ir su šiuo banku teko gana sėkmingai dirbti eilę metų, todėl gerai žinau, tikrųją jo padėtį, nes tuo domėjausi. Todėl ir man norėtųsi aukščiau išvardintų AB banko Snoras sužlugdymo iniciatorių bei režisierių paklausti visiškai logiško klausimo: Ponai, įvardinkite visuomenei nors vieną Snoro klientą, kuris nukentėjo nuo to banko, neva, neskaidrios veiklos iki  A.Kubiliaus konservatorių vyriausybės suorganizuoto ir įvykdyto brutalaus AB banko Snoras užgrobimo ir suvalstybinimo? Negalite?? Nėra??? O Lietuvoje valdžiažmogiams viskas galima?!!

Akivaizdu, kad AB banko Snoras tikrai buvo nacionalizuotas ne dėl ekonominių finansinių priežaščių, o dėl politinių motyvų.

Politikams kliuvo Snoro investicija į „Lietuvos rytą“

Iš tikrųjų politikams, o ypač prezidentei, labiausiai kliuvo Snoro investicija į „Lietuvos rytą“. Per tuometį Lietuvos banko vadovą Reinoldijų Šarkiną ir kitus banko valdybos narius ne kartą bandyta Snorą „paprotinti“, kad užčiauptų neklystančius išrinktuosius nuolat kritikuojantį dienraštį. Nepavyko. Tad naujoji Lietuvos banko vadovybė su D.Grybauskaitės statytiniu, buvusiu jos prezidentinės rinkiminės kompanijos štabo vadovu V.Vasiliausku priešakyje, ėmėsi kitokios taktikos. Iš anksto parengė veiksmų planą, banką užgrobė, nacionalizavo ir uždarė.

Taigi, pagrindinis susidorojimo su AB banku Snoras motyvas ir buvo jo sprendimas dar 2009-aisiais pirkti 34 procentų „Lietuvos ryto“ leidybinės grupės akcijų paketą. Tiek Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, tiek nuo 2008-ųjų pabaigos šalį valdžiusi A.Kubiliaus vadovaujama konservatorių koalicinė centro-dešinės vyriausybė negalėjo atleisti Snoro savininkams už objektyviai kritiškus „Lietuvos ryto“ straipsnius. Todėl tuometė valdžia ir ėmėsi neteisėtų, nepamatuotų bei tokių drastiškų veiksmų – tiesiog sunaikinti banką Snoras.

AB banko Snoras nacionalizavimo aktas nebuvo nei įstatymu, nei įstatymišku

Šiandien galima drąsiai konstatuoti ir tai, kad  AB banko Snoras nacionalizavimo aktas nebuvo nei įstatymu, nei įstatymišku.

Taigi, pats LR Vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimas Nr.1329 „Dėl akcinės bendrovės banko Snoras akcijų paėmimo visuomenės poreikiams“ — buvo priimtas be jokio įstatyminio pagrindo! Akcijų paėmimas visuomenės poreikiams buvo negalimas, nes LR 2009 m. liepos 22 d. Finansinio tvarumo įstatymas Nr.XI-393, kuriuo ir buvo vadovaujamąsi priimant aukščiau minėtą vyriausybės nutarimą, nenumatė tokios galimybės. Paprasčiausiai jame tuo metu nebuvo tokios nuostatos! Pagal šį įstatymą buvo numatyta, kad gali būti taikomos šios finansinio stabilumo stiprinimo priemonės: 1) valstybės garantija; 2) banko turto išpirkimas; 3) valstybės dalyvavimas banko kapitale. Ir viskas!

Tačiau 2011 m. lapkričio 16 dieną konservatoriaus A. Kubiliaus vyriausybė visgi nacionalizavo (?!) AB banką Snoras. Ir svarbiausias faktas yra tas, – kad po nacionalizavimo aktu yra tuomečio premjero A. Kubiliaus ir finansų ministrės  I.Šimonytės parašai!

O gvildenant toliau Snoro istoriją, reikia priminti, kad kai tie „veikėjai“- A.Kubilius ir I.Šimonytė patys suprato, kad pridarė klaidų, kai tam reikalui pritrūko legitimumo, tai sekančios dienos rytą (jau 2011 m. lapkričio 17 d.!), po AB banko Snoras laikino veiklos  sustabdymo (moratoriumo) bei „nacionalizavimo“, vyriausybės pavedimu pati finansų ministrė I.  Šimonytė kartu su prezidentės D.Grybauskaitės statytiniu, Lietuvos banko pirmininku V,Vasiliausku bėgo į Seimą keisti įstatymų ir tvirtinti jų papildymus (tarp jų ir minėto Finansinio tvarumo įstatymo 2 straipsnio papildymo tokiu punktu, – įrašant žodžius –  „banko akcijų paėmimas visuomenės poreikiams“). Jie labai skubėjo į Seimą keisti tų įstatymų, nes jiems būtinai reikėjo atgaline data įteisinti savo nusikalstamus veiksmus, jau padarytus užgrobiant AB banką Snoras bei neteisėtai sustabdant jo veiklą. O taip pat reikėjo įteisinti ir savo pasikviestų užsieniečių bankroto administratorių  atleidimą nuo atsakomybės, jog šie po to galėtų laisvai plėšikauti  Snoro banke. Visa tai tik akivaizdžiai patvirtina, kad AB banko Snoras užgrobimas buvo politinis veiksmas!

Tai kur šių ponų A.Kubiliaus, I.Šimonytės ir V.Vasiliausko atsakomybė? Kodėl Generalinės prokuratūros prokurorai, pasikvietę minėtus ponus į savo pastatą su kreivais langais, jų apie tai net nepaklausia? O iš tiesų, kam klausti, kam vargti, jei gali dar kartą pakeisti įstatymus ir bandyti teisti visai kitus asmenis, kad ir „už akių“?!

Snoro istorija – tai akivaizdi politika!

Reikia priminti, kad dar tą pačią lapkričio 17 dieną konservatorės I.Degutienės vadovaujamas Seimas skubos tvarka (prieš tai net neapsvarsčius Seimo komitetuose?!) patvirtino LR Bankų įstatymo, Finansinio tvarumo įstatymo ir eilės kitų pateiktų įstatymų pakeitimus. Šie pateikti svarstymui įstatymų pakeitimų projektai akivaizdžiai buvo susiję su situacija Snore, jie vyriausybės pateikti svarstyti skubos tvarka, nebuvo suteikta laiko išnagrinėti juos ir pateikti išvadas. Be to, tie įstatymų pakeitimai prieštaravo Konstitucijai, todėl darytina išvada, kad Snoro uždarymas – tai politinis sprendimas.

Akivaizdu ir tai, kad šiuo atveju Seimo pirmininkė I.Degutienė labai skubėjo, nes ją spaudė pati prezidentė D.Grybauskaitė! Prezidentė jau iš pat ryto (dar iki Seimo posėdžio pradžios) viešai ragino Seimą skubiai priimti reikiamas įstatymų pataisas, kurios padėtų A.Kubiliaus vyriausybei realiai įgyvendinti AB banko Snoras nacionalizaciją: „<…> kviečiu ir raginu

Seimą kuo skubiau priimti visą įstatymų paketą, kuris teikiamas vyriausybės <…>. Esu pasirengusi juos iš karto pasirašyti“.

O ir pati Seimo pirmininkė konservatorė I.Degutienė  posėdyje spaudė parlamentarus, viešai aiškindama, kad reikia balsuoti „už“, nes prezidentė pažadėjo (?!) įstatymus pasirašyti ir klausimus uždavinėti  parlamentarams nevalia! Iš LR Seimo VII (rudens) sesijos 2011-11-17 d. rytinio plenarinio posėdžio Nr.378 stenogramos: „<…> darbotvarkėje pirmasis klausimas yra siūlymas išklausyti informaciją apie akcinės bendrovės banko Snoras padėtį. Tą informaciją pateiks  Lietuvos banko valdybos pirmininkas  ir finansų ministrė. Iš karto  noriu atkreipti dėmesį, kad tai yra informacija, kuriai skiriama 20 minučių, tačiau užduoti klausimų negalima“.

„<…> Po to vyriausybės teikiami septyni įstatymų projektai, kuri yra būtini tam , kad procesas būtų operatyvus <…>“ .

Tą patį Seimo posėdyje antrino ir Biudžeto komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Vitas Matuzas: „ <…> noriu pacituoti prezidentės  nuomonę  šiuo klausimu. Ji sako : „<…> kviečiu ir raginu Seimą kuo greičiau priimti visą įstatymų paketą <…>. Esu pasirengusi juos pasirašyti“.

Įdomiai skambėjo ir Seimo nario Liberalų sąjūdžio partijos atstovo Petro Auštrevičiaus pasisakymas: „<…> Snoras nebuvo lietuviškas bankas. Taip jis veikė Lietuvoje, jis veikė Europos sąjungoje, tačiau pagrindinis ir lemiamas akcininkas buvo ne Lietuvos pilietis <…>“ . Tuo, matomai, daug kas pasakyta…

Vertinant visa tai, kas išdėstyta aukščiau, – Snoro istorija – tai akivaizdi politika. Čia nėra jokių skaičiavimų, jokios ekonomikos, – tikgryna politika.

Ir dar tik kitą dieną, t.y. jau 2011 m. lapkričio 18 d.,  šie aukščiau minėti Seimo skubos tvarka patvirtinti  įstatymų pakeitimai įsigaliojo, paskelbus juos „Valstybės žiniose“.

Faktas: 2011 m. lapkričio 16 d. AB bankas Snoras paprasčiausiai sovietiniu reideriniu būdu, be jokių kompensacijų, iš  savininkų buvo tiesiog atimtas!

Mano galva, būtina visiems besidomintiems Snoro sužlugdymo istorija paskaityti tą Seimo  posėdžio stenogramą ir tikrai sužinoti tiesą. Va taip, valdančioji dauguma – ponai konservatoriai  ir liberalai – ruošėsi skubos tvarka naikinti užgrobtą Snoro banką. Tačiau, matomai, kad Generalinės prokuratūros prokurorai  ir FNTT, STT tyrėjai to neskaitys, nes jiems to nereikia. Jiems, paprasčiausia, taip patogiau  gyventi. Tai marionetės vienos partijos rankose.

Parlamentarams melavo ir V.Vasiliauskas ir I.Šimonytė

Nuo pat pradžių AB banko Snoras „nacionalizavimo“ istoriją lydėjo blogas konservatoriškas politinis kvapas ir prezidentės D.Grybauskaitės statytinio, Lietuvos banko vadovo V.Vasiliausko  veiksmus lydintis nuolatinis melas.

Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas viešai melavo Seime parlamentarams. Sekančią dieną, t.y. 2011-11-17 d., po AB banko Snoras užgrobimo ir lygiagrečiai A.Kubiliaus vyriausybės įvykdyto banko „nacionalizavimo“, kalbėdamas Seime V.Vasiliauskas taip pat pagrindine banko laikinos veiklos sustabdymo bei jo akcijų „nacionalizavimo“ priežastimi seimūnams įvardijo, neva, ką tik pasibaigusio inspektavimo prastus rezultatus, apie kuriuos jis sprendžia iš AB banko Snoras inspektavimo ataskaitos. Tačiau akivaizdu, kad visa tai buvo išgalvota, absoliutus melas. Tos ataskaitos nebuvo.

LR Seimo 2011-11-17 d. rytinio plenarinio posėdžio Nr.378 stenogramoje galima perskaityti, kaip V.Vasiliauskas parlamentarams meluodamas teigė: „<…>Nuo rugsėjo vidurio buvo vykdomas banko inspektavimas, lapkričio 11d. inspektavimas baigtas. Man buvo pateikta inspektavimo ataskaita” (žiūr. 3 psl.). Ir toliau kalbėdamas posėdyje, Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas ir  vėl įžūliai melavo Seimo nariams:  „<…> Inspektavimas baigėsi lapkričio 11 d. Pagal procedūra yra rašoma inspektavimo ataskaita. Lapkričio 16 d.  aš  gavau inspektavimo ataskaitą <…>“ .

Seimūnams melavo  ir kita AB banko Snoras  sužlugdymo „režisierė“ ir aktyvi dalyvė –  tuometės konservatorių  vyriausybės finansų ministrė I.Šimonytė. Iš Seimo 2011-11- 17d. jau minėto plenarinio posėdžio stenogramos – I.Šimonytė Seimo nariams teigia : „<…> Vyriausybei pristatyta (Snoro) inspektavimo ataskaita“ .

Lietuvos banko valdybos pirmininko V.Vasiliausko melas dėl neparengtos ir nesurašytos inspektavimo ataskaitos galutinai išaiškėjo, vėliau susipažinus  su Seimo laikinosios tyrimo komisijos  2012-05-30 d. išvadomis. Išvadų 6 klausimo II dalies 11 punkte  A.Mazuronio vadovaujamos komisijos nariai aiškiai konstatuoja: „Darbo grupė ir Inspektavimo komisija atliktų darbų ataskaitos  Lietuvos banko valdybai nepateikė iki šiol“.

Ir toliau Seimo komisija savo išvadose konstatavo (žiūr. Išvadų 8 kl. II d. 17 punktą): “Lietuvos banko valdybos nariai nenurodė ir Komisijai nepateikė dokumentų ar kitokių įrodymų, kuriais vadovavosi priimdami sprendimą apie AB banko „Snoras“ turto sumažėjimą“.

Na, V.Vasiliauskas melavo Seimo nariams, tai čia nieko stebėtino. Juk pats yra prisipažinęs, jog yra amoralus tipas. Pagal jį, – „sąžinė ir moralė – ne šio pasaulio dimensijos“.

Tačiau, kai meluoja parlamentarams I.Šimonytė, dabartinė „žmonių partijos“ kandidatė į šalies prezidento postą, čia su moralės principais jau stipriai prasilenkiama. Nemanau, jog tai derėtų su Lietuvos prezidento pareigomis. Nebent, melage ji yra gimusi, kaip ir dabartinė  prezidentė D.Grybauskaitė, kuri net nežino, ar ji iš tikrųjų stovėjo Baltijos kelyje arba negali pasakyti, kur ji buvo per sausio 13-osios įvykius.

Kaip konservatorius, taip ir vagis?

Norėčiau atkreipti visų dėmesį į tai, kad, jei aukščiau minėtu atveju (Seime skubos tvarka priimant ir tvirtinant Snoro banko užgrobimui pateisinti reikalingų įstatymų pataisas) I.Degutienė buvo labai greita, tai vėliau, kai opozicija siūlė sukurti Seimo laikinąją tyrimo komisiją aiškintis dėl Snoro, tai Seimo pirmininkė I.Degutienė taip nebeskubėjo. Komisiją pavyko sukurti ir patvirtinti tik iš trečio karto (!), ir tai tik tada, kai paaiškėjo faktai, apie Snoro banko laikinojo administratoriaus S.Freakley pasisavintus milijonus ir apie skandalingai apsivogusį pačios I.Degutienės sūnų verslininką G.Degutį, per savo įmonę UAB „Novatersa“  iš jau uždaryto Snoro banko neteisėtai pasisavinusį ženklią piniginių lėšų sumą. Šie faktai  įspaudė valdančiuosius į kampą. Jie dar bandė atrodyti švarūs ir atviri, todėl ir  pasidavė bei pareiškė neprieštaraują Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymui.

Ir čia, išvada galima tik viena. Drąsiai galime tvirtinti, kad AB banko Snoras neteisėta nacionalizacija, įvykdyta A.Kubiliaus ir I.Šimonytės rankomis ir be jokio įstatyminio pagrindo, buvo niekas kitas,-  kaip tik privataus turto eksproprijacija!

Tačiau prokurorams tai ne motais! Jie net šiandien nenori nieko apie tai girdėti, o juolab tirti.

Atskirai dar būtina pažymėti, jog labai iškalbingas yra tas faktas, kad pats pirmasis „veikėjas“, apvogęs Snoro kreditorius jau po banko veiklos sustabdymo, buvo ne kas kitas, kaip konservatorių partijos vienos iš lyderių, tuometės Seimo pirmininkės I.Degutienės sūnus – verslininkas, įmonės „Novotersa“ generalinis direktorius Gediminas Degutis. Jau po AB bankui Snoras bankroto bylos iškėlimo (2011-12-07 d.), Gedeminas Degutis, veikdamas nusikalstamoje grupėje kartu su savo įmonės UAB „Novotersa“ komercijos direktoriumi Dariumi Šinkūnu bei Snoro banko Vilniaus filialo direktoriumi Liudu Masolu ir Kreditų skyriaus viršininke Laimute Raibiene, atgaline data suklastojo prašymą bankui, kurį vėliau užmerkęs akis Snoro bankroto administratorius Neil Cooper patvirtino. Kalbama apie N.Cooperio 2012 m. sausio 6 d.  pasirašytą tarnybinį raštą, leidžiantį tenkinti tuometės Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sūnaus Gedimino Degučio ir Dariaus Šinkūno įmonės „Novotersa“ prašymą atlikti 645 tūkst. litų paskolos grąžinimo užskaitą. Taip G.Degutis  2012-01-06 d. (praėjus mėnesiui nuo bankroto paskelbimo Snoro bankui!) iš jau uždaryto Snoro sugebėjo nugvelbti beveik 190  tūkstančių eurų! Vilniaus apygardos prokuratūroje pagal Seimo nario Algirdo Butkevičiaus gautą pareiškimą tuo metu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Novotersa“ sąskaitoje neteisėtai atliktos užskaitos 645 803,50 litų sumai įmonės kreditui tame pačiame banke padengti.

Bet reikia pažymėti ir tai, jog su įtakingos savo mamytės ir „kišeninių“ prokurorų pagalba, G.Degutis sugebėjo  išlipti „sausas iš balos“. Žinoma, kad Vilniaus apygardos prokuratūros toks tūlas prokuroras Giedrius Tarasevičius, suklastojęs baudžiamosios bylos bei liudininkų parodymų faktinius duomenis, neteisėtai nutraukė G.Degučio ikiteisminio tyrimo bylą bei išsuko jį nuo teisinės atsakomybės.

Taip Vilniaus apygardos prokuratūros, vadovaujamos tuomečio vyriausiojo prokuroro A.Jancevičiaus (beje, dabar vieno iš MG Baltic koncerno „šulų“) prokurorai eilinį kartą įrodė, kad nors prieš įstatymą visi turėtų būti lygūs, tačiau yra lygesnių (kaip G.Degutis)! 

D.Grybauskaitė: „Nacionalizaciją palaikau, Snoras nebuvo lietuviškas bankas“

Kalbant apie AB banko Snoras nacionalizavimo politinius motyvus, aiškumo dėlei, dar būtina priminti, ką tą 2011 m. lapkričio 17 d. rytą  žiniasklaidai viešai kalbėjo pati prezidentė D.Grybauskaitė: „Nacionalizaciją palaikau, Snoras nebuvo lietuviškas bankas.“  Manau, šis viešas jos  pasisakymas  puikiai atskleidė visos istorijos esmę. Tuo viskas ir pasakyta…

Ir toliau tada kalbėdama žiniasklaidos atstovams (jau vertinant iš šios dienos perspektyvos), prezidentė D.Grybauskaitė vis labiau klimpo į politinius AB banko Snoras sužlugdymo motyvus: “Lietuvišku banku šį banką pavadinti sunku, nes 68 procentai jo priklauso Rusijos, o ne Lietuvos piliečiui. Šis bankas realiai buvo valdomas ir jo nuosavybę turėjo tik du asmenys.“

Nesuprantama, kokią nacionalizaciją D.Grybauskaitė sveikino ir visokeriopai palaikė, jei jokios  nacionalizacijos nebuvo, o buvo paprasčiausia privataus komercinio banko turto, t.y. privačios nuosavybės  eksproprijacija? Apie kokį teisėtą AB banko Snoras “suvalstybinimą” prezidentė kalbėjo?

Taip ir norisi prezidentei pasakyti, – kad kai nėra įstatymo, tai tas veiksmas, kurį 2011-11-16 d. padarė A.Kubiliaus suorganizuota gauja su Snoru, – vadinasi jau ne nacionalizacija. o eksproprijacija. Tuo viskas ir pasakyta.

O gal prezidentūra ar pati prezidentė  asmeniškai  buvo pravedusi kokį tai slaptą (savo)  AB banko Snoras veiklos tyrimą?

Bet juk tada tai akivaizdi politika! Tai akivaizdus politikų kišimąsis į privačią veiklą! Tai aiškiai politinis sprendimas!

Snoro užgrobimo operacijos reziume

Niekas negali paneigti (tik prokurorai ir kitokie tyrėjai to kažkodėl nemato!), kad prieš AB banką Snoras buvo įvykdyta iš anksto suplanuota operacija, užgrobiant banką, ir kad šiai Snoro sunaikinimo operacijai asmeniškai vadovavo pats Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas. Šiuo atveju tada, aišku, visiškai subliūkšta Lietuvos banko vadovo V.Vasiliausko liudijimas Seimo laikinojoje tyrimo komisijoje, kad „Snoro nacionalizavimo ir bankroto istorija yra tik priežiūriniai veiksmai“.

Prisiminkime AB banko Snoras nacionalizavimo „užgrobimo“ įvykių seką. Nenustatytam asmeniui nutekinus slaptą informaciją, 2011 lapkričio 15 d. laikraštyje „Lietuvos rytas“ pasirodo publikacija apie valstybės ketinimus išspręsti savo finansines problemas privačių bankų nacionalizavimo sąskaita. Jau kitą dieną (2011 m. lapkričio 16 d.) netikėtas išorinio Snoro valdymo įvedimas ir po dviejų valandų vyriausybės priimtas sprendimas dėl banko nacionalizacijos. Visa tai buvo padaryta AB banko Snoras vadovybei, pagrindiniams akcininkams neesant Lietuvoje, tuo metu jiems būnant komandiruotėse. 2011 m. lapkričio 17 d. aukščiausi šalies pareigūnai, tame tarpe ir prezidentė D.Grybauskaitė, pareiškė absoliučiai pritariantys Lietuvos centrinio banko veiksmams ir staigiai pasirašė visus reikiamus įstatymus dėl banko Snoras nacionalizavimo.

Išryškėja faktiškai tokia nuomonė: Už visų žaibiškų žingsnių, kuriuos vykdė Lietuvos vyriausybė, Seimas ir Lietuvos Respublikos prezidentė nacionalizuodami Snoro banką, slypi gerai suplanuota sudėtinga operacija. Turbūt mažai kas galėtų patikėti, kad šioje ekstremalioje ir stresinėje situacijoje Lietuvos bankas ir vyriausybė sugebėjo veikti taip užtikrintai. O vyriausybė, fiziškai negalėjo paruošti Lietuvos bankininkystės įstatymų pataisų per vieną naktį. Nepaisant to, įvyko būtent taip. Ir jeigu šalies prezidentė pasirašė tas pataisas, netgi jų neskaičiusi, reiškia, kad jau iš anksto galėjo su jomis susipažinti.

O tai įmanoma tik tokiu atvėju, kai žaibiška operacija vykdoma pagal  gerokai iš anksto sudarytą scenarijų.

Snoro banko užgrobimui buvo ruošiamasi iš anksto

Noriu visiems prisiminti tuos faktus, jog kad AB banko Snoras užgrobimui buvo ruošiamasi iš anksto, patvirtino ir liudininkas iš Lietuvos banko, Apsaugos skyriaus viršininkas Vytautas Korsakas, duodamas interviu “Lietuvos ryto” dienraščiui. 2014-05-09 d. straipsnyje “Prezidentės statytiniui įžūlumui nebuvo ribų”.

Vytautas Korsakas kalba: „Vos atėjęs vadovauti Lietuvos bankui buvęs prezidentės rinkimų štabo vadovas Vitas Vasiliauskas netrukus pareiškė, kad reikia patvarkyti Snorą“.

„Tuo pat metu vyko Lietuvos banko vadovybės pokalbiai su Snoro savininkais apie tai, kodėl jis valdo žiniasklaidos priemonės akcijas. Susidarė įspūdis, kad būtent šie banko aktyvai kliuvo  mūsų vadovams. Ir tarsi buvo leidžiama suprasti, jog „Snoro“ iš dalies valdoma žiniasklaidos priemonė nepalankiai atsiliepia apie jų patronę, kad jei jie atsisakytų žiniasklaidos verslo, gal viskas klostytųsi kitaip“.

„Snoro bankas buvo šturmuotas todėl, kad jo savininkai nesuprato, ką daryti, kaip vykdyti V.Vasiliausko pageidavimus. Manau, dėl banko uždarymo buvo informuojama Prezidentūra“.

„Banko vadovo nurodymu iš jo kabineto man keletą kartų teko į Generalinę prokuratūrą parvežti prokurorus. Jie kažką kalbėdavosi, o aš juk vadovavau Lietuvos banko apsaugai.

Vyrai kalbėjo, kad negerai V.Vasiliauskas elgiasi juos spausdamas ir rodydamas rankomis į viršų – esą viskas jau sutarta aukščiau, bet jiems tenka su tuo taikstytis. Žinau ir tų jaunų vyrų pavardes, bet kol kas nenoriu jų į šį reikalą painioti“.

“Dar prieš uždarant Snorą, kai buvo laukiama ataskaitos apie padėtį šiame banke, pas mus jau ėmė lankytis Britų konsultantai – Simonas Freakley su komanda.

„Banko valdytojas (V.Vasiliauskas) manęs prašė, kad niekas nežinotų apie jų apsilankymą. Jie nebuvo registruoti. Britų neregistravau, nes turėjau pirmininko nurodymą”.

Paklaustas, gal tiksliai atsimena, kada S.Freakley su komanda peržengė Lietuvos banko slenkstį, V.Korsakas atsakė: “Gal net rasčiau užrašus, kada tai vyko”.

Ir toliau kalbėdamas apie Snoro banko uždarymo aplinkybes, V.Korsakas žinisklaidai tvirtino: „Buvo justi, kad V.Vasiliauskas mano galįs šį reikalą sutvarkyti, todėl ir ėmėsi.

Darydamas tokius dalykus, manau, jis negalėjo neinformuoti prezidentės. Jis negalėjo stabdyti komercinio banko veiklos, ir dar tokia forma, šio veiksmo kaip tai nederindamas“.

Apie tokius vykusius pokalbius, kai Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas susitikimuose su Snoro banko vadovais kalbėdavo ne tik apie jo finansinę padėtį, bet buvo kalbama ir apie „Lietuvos rytą“ bei jo akcijų perleidimą, Seimo laikinąjai tyrimo komisijai, tyrusiai banko žlugimo aplinkybes, yra liudijęs ir dienraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiasis redaktorius G.Vainauskas.

Aiškumo dėlei reikia pasakyti, kad už šį aukščiau minimą V.Korsako liudijimą ne jo naudai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas su savo draugais advokatais iš įtakingų šalies advokatų kontorų, patį V.Korsaką po teismus užtampė. Vis kaskart reikalaudamas paneigti visa tai, kas pasakyta, nes tai, neva, žeidžia jo garbę ir orumą. Bet, kiek žinoma, V.Vasiliauskas nieko nelaimėjo.

Bet reikia būtinai pažymėti ir tai, kad V.Korsakas tuos pačius savo parodymus, liudydamas su priesaika, 2014 m. pradžioje pateikė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (tuo metu vadovaujamam A.Paulausko), kuris kartu su  Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija, tada irgi Seimo pavedimu nagrinėjo AB banko Snoras žlugimo istorijos klausimus. Taigi, visa tai yra užfiksuota bei protokoluota.

Seimo komisijos išvados

Dar skandalingesni faktai apie prezidentės D.Grybauskaitės ir A.Kubiliaus konservatorių vyriausybės organizuoto bei iš anksto parengto AB banko Snoras užgrobimo ir tyčinio sužlugdymo plano įgyvendinimą paaiškėjo, kai Seimo laikinoji tyrimo komisija, vadovaujama parlamentaro V.Mazuronio 2012 m. gegužės 30 d. baigė darbą ir paskelbė savo išvadas, kurios papunkčiui buvo patvirtintos 2012-05-23 d. Komisijos posėdyje (Posėdžio protokolas Nr.24). Dokumentais ir liudininkų parodymais buvo patvirtinta, kad minėto plano galutiniam parengimui ir įgyvendinimui, dar likus 1,5 mėnesio iki AB bankas Snoras priverstinio veiklos sustabdymo ir moratoriumo paskelbimo,  tam reikalui buvo pasitelkta net užsienio specialistų pagalba  (žiūr. Seimo laikinosios tyrimo komisijos 2012-05-30 d. išvados 3 kl. II d. 5 punktą).

Faktas: Paaiškėjo, kad dar 2011 m. spalio 4 d. Stokholme (Švedijos karalystė), vykusio Šiaurės ir Baltijos šalių makroprudencinio forumo, kuriame dalyvavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas ir Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius  M.Leika, metu, Švedijos centrinio banko (Sveriges Riksbank) vadovo S.Ingves, pavaduotojo L.Nyberg ir Švedijos  finansų priežiūros tarnybos vadovo M.Andersen buvo paprašyta parekomenduoti  tarptautinius konsultantus bankinės veiklos priežiūros klausimais.

<…> L. Nybergas rekomendavo kompaniją Ovington Financials, o <…> M. Anderson – Kompanijas Oliver Wyman ir Kroll;

2011 m. spalio 5 d. prasideda Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus M. Leikos ir Švedijos finansų priežiūros tarnybos vadovo M. Andersen susirašinėjimas;

2011 m. spalio 25 d. Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius M. Leika susitinka su konsultacinės įmonės „Olyver Wyman“ atstovu Sean Cory;

2011 m. spalio 27 ir 30 d. su konsultacinės įmonės „Olyver Wyman“ atstovu Sean Cory aptariamas konkretus galimas AB banko Snoras pertvarkymo (sužlugdymo-?!) planas;

2011 m. lapkričio 9 d. su konsultacinės įmonės „Olyver Wyman“ atstovu Sean Cory susitariama dėl galutinio banko „Perkūnas“ (sąlyginis banko Snoras pavadinimas) reorganizavimo plano.

2011 m. lapkričio 15 d. į Lietuvą atvyksta Saimonas Friklis (Simon Freakley) ir jo komanda;

2011 m. lapkričio 16 d. banko inspektavimo komisijos ir darbo grupės vadovai pateikė tarnybinį raštą dėl AB banko Snoras.

2011 m. lapkričio 16 d. Lietuvos bankas, atstovaujamas valdybos pirmininko V. Vasiliausko, pasirašė laikinojo administratoriaus paskyrimo sutartį su Saimonu Frikliu (Simon Freakley).

Ruošdamasis tolimesniems įvykiams Lietuvos bankas iš anksto parengė galimą situacijos valdymo scenarijų, numatant laikinąjį banko administratoriaus paskyrimą ir banko nacionalizavimą. Sprendimas dėl banko nacionalizavimo buvo priimtas nelaukiant banko inspektavimo komisijos išvadų. 

Kaip matome,“Oliver Wyman” atstovui užteko dešimties dienų AB banko Snoras (arba “Perkūno” – toks sąlyginis Snoro banko pavadinimas) likvidavimo  planui parengti  ir dvi savaites jam realizuoti, nors kalba ėjo apie milijardines skolinimosi sumas indėlių grąžinimui, milžiniškas kreditorių pretenzijas, būsimąjį  daugelio metų  bylinėjimąsi  Lietuvos  ir  užsienio  teismuose, dešimčių tūkstančių  žmonių pinigų praradimus, nekalbant jau apie smūgį valstybės prestižui.

Skandalinga ir visą Lietuvą žeminanti  priežastis paaiškėjo iš Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadose įdėto Lietuvos banko Ekonomikos  departamento  direktoriaus  Mindaugo Leikos 2011-10-27 d.susirašinėjimo su konsultacinės įmonės „Oliver Wyman“ atstovu , kur nurodoma , kad AB bankas  Snoras  akcijų paėmimas  visuomenės poreikiams  yra BŪTINA PLANO, kurį pasiūlė S.Cory, DALIS (!).

Vadinasi užteko  šio Lietuvoje,  tur būt,  nė nepasirodžiusio „Oliver Wyman“  atstovo žodžio, ir bankas  buvo nacionalizuotas ir galų gale  subankrutuotas. Neįtikėtina, kad kažkoks užsienio valstybės klerkas gali nulemti reikšmingus mūsų šalies gyvenimo įvykius, taip pat ir milžiniškus finansinius nuostolius. Ar yra Europoje valstybė,  kurios gyvenimą gali reguliuoti eilinis svetimos valstybės žmogus, galbūt turintis ir savanaudiškų interesų?  Ar Lietuva dar valstybė, jeigu ja galima manipuliuoti?

Visi tikrai labai norėtume, kad į šiuos visus klausimus viešai atsakytų pati prezidentė  D.Grybauskaitė. Tačiau bijau, kad atsakymo nebus. Į nesuderintus klausimus ji neatsakinėja. Atsakymo  nesulauksime ir todėl, nes D. Grybauskaitė yra senosios santvarkos produktas ir ji gali sau bet ką leisti. Jos požiūris į visą, kas mus supa, jos samprotavimas, yra per jėgą, jokio racionalumo – „mano kelias arba jokio kelio!“ – tai akivaizdžiai apibūdina, kad D.Grybauskaitė  – tikrai „sovietinis“ senosios santvarkos produktas.

Prezidentė D. Grybauskaitė šalyje įteisino telefoninę teisę, todėl, per dvi prezidentės valdymo kadencijas Lietuva mažai kuo besiskiria nuo Baltarusijos (neįžeidžiant kaimyninės šalies!) – toks pat požiūris į įstatymus, – kai dėl politikos prokurorams ar teisėjams yra pasakoma, ką jiems daryti. Skiriasi tik santvarkos. Šiaip, baisu.

Apmaudu ir apgailėtina, jog teisingumas Lietuvoje vykdomas prezidentės kabinete. Kas gali paneigti, kad teisingumas šalyje jau tapęs deficitu, o teismai – politinių užsakymų vykdytoju?! Bent jau banko Snoras istorijos atveju yra taip!

Įdomumo dėlei pagoglinkite straipsnį apie vagis: „Užgrobto „Snoro“ milijonai atsidūrė pas Dalią Grybauskaitę“. Manau, jog D.Grybauskaitė aplamai bijo dabartinio Seimo komisijos tyrimo ir todėl taip puola ant žaliųjų valstiečių, – juk ne tie laimėjo rinkimus!

Seimo komisijos išvados dėl Snoro – „pervažiuotos konservatorių buldozeriu“

O Seimo laikinajai tyrimo komisijai 2012-05-30 d. visiškai pabaigus darbą ir nusprendus patvirtinti parengtas išvadas visumoje, konservatoriai užprotestavo šias išvadas „balsuodami kojomis“, t.y. paprasčiausiai palikdami posėdžių salę ir taip sužlugdydami balsavimą. Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvados dėl Snoro buvo „pervažiuotos konservatorių buldozeriu“!

Todėl, tiesiog būtina pagarsinti, tų Seimo laikinosios tyrimo komisijos, aiškinusios situaciją banke Snoras, narių pavardes, kurie paskutinio Komisijos posėdžio metu (2012-05-30 d.) išėjo iš posėdžių salės ir tokiu būdu sužlugdė balsavimą ir galutinį išvadų patvirtinimą (Posėdžio protokolas Nr.LK-26). Išvados buvo aiškiai nepalankios prezidentės D.Grybauskaitės statytiniui, Lietuvos banko vadovui V. Vasiliauskui ir konservatoriams. O   po išvadų patvirtinimo Seime, patys konservatoriai tuo atveju neišvengiamai būtų tapę politiniais lavonais.

Nėra kvorumo, nebus ir išvadų, pasakė konservatoriai ir liberalai, dirbę Seimo laikinojoje tyrimo komisijoje. Tai A. Anušauskas, R. Dagys, J. Razma ir S. Šedbaras bei P. Auštrevičius ir S. Bogušis. Manau, kad šie „garbūs“ ponai turėjo ką slėpti nuo visuomenės. Ir jie ne tik sužlugdė Seimo komisijos tyrimą, bet ir tokiais savo veiksmais padėjo vėliau D. Grybauskaitės statytiniui, Lietuvos banko vadovui V. Vasiliauskui, premjerui A. Kubiliui, finansų ministrei I. Šimonytei kartu su jų pasikviestais užsieniečiais bankroto administratoriais S.Freakley, N.Cooper bei dabartiniu bankroto administratoriumi G.Adomoniu iššvaistyti bei išgrobstyti AB banko „Snoras“ akcininkų ir indėlininkų turtą bei pinigus. O tuo pačiu pridengė šiuos Snoro sužlugdytojus nuo asmeninės atsakomybės!

Kuo Seimo komisijos išvados taip išgąsdino konservatorių lyderius?

Taigi, kuo Komisijos išvados išgąsdino konservatorių lyderius? Aiškinama, kad dėl kelių žodžių, kurie įrašyti Seimo laikinosios tyrimo komisijos 2012-05-30 d. išvadų 6 klausimo II dalies 13 punkte: „Lietuvos banko valdybos nutarimas dėl banko Snoras veiklos laikinojo sustabdymo,  LR Vyriausybės  sprendimas perimti AB banko Snoras akcijas visuomenės poreikiams ir Lietuvos banko sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo AB bankui Snoras buvo priimti skubotai ir nepakankamai pagrįstai. Šie sprendimai sudarė prielaidas didelėms išlaidoms skolinantis iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų padengti valstybės garantuojamas sumas indėlininkams už lėšas laikytas AB banke Snoras“.

Tų pačių Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadų to paties 6 klausimo II dalies 14 punkte rašoma: „LR Vyriausybė priimdama sprendimą nacionalizuoti AB banką Snoras ir teigdama Seimui įstatymų pakeitimus skubos tvarka, nedisponavo pakankamai išsamia informacija,  neapsvarstė visų aplinkybių ir galimų pasekmių“.

O labiausiai pasirodo, kad prezidentę D.Grybauskaitę ir konservatorių lyderius bei visą  tuometę valdančiają daugumą išgąsdino Seimo komisijos išvadų 6 klausimo II dalies 12 punktas, kuriame labai aiškiai yra konstatuota: “Dokumentas ar kitoks įrodymas, įrodantis galimą AB banko Snoras turto sumažėjimą iki 2011m. lapkričio 16 d., nurodytą 2011m. lapkričio 16 d. LB “Tarnybiniame rašte” dėl AB banko Snoras; laikinojo AB banko Snoras administratoriaus S.Friklio (Simon Freakley) ataskaitoje iki 2011m. lapkričio 24 d. ar bankrutuojančios AB banko Snoras administratoriaus N.Kuperio (Neil Cooper) ataskaitoje iki 2011m. gruodžio 7 d., Komisijai  pateiktas  nebuvo“.

Taip ir norisi garsiai paklausti, – kuo gi vadovavosi Lietuvos banko valdybos nariai, priimdami AB bankui Snoras lemtingus sprendimus? Žiūrėjo „į lubas“? O ir išvadą nacionalizuoti Snoro banką Vyriausybei po to surašė irgi „iš lubų“? Tai kur tada Lietuvos banko valdybos narių atsakomybė?!

Kyla visiškai logiškas klausimas. Kodėl be Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, niekur nėra kalbama apie kitų  Lietuvos banko valdybos narių: Audriaus Misevičiaus, Raimundo Kuodžio, Dariaus Petrausko, Vaidevučio Ipolito Gerulavičiaus asmeninę atsakomybę? Juk jie pirmieji ir priiminėjo tuos sprendimus be jokio ekonominio pagrindo, be jokių skaičiavimų, sustabdyti AB banko Snoras veiklą, jį “suvalstybinti”, o po to, atėmus bankui licenciją ir dar subankrotinti Snorą?

Taip pat garsiai klausiu A.Kubiliaus ir I.Šimonytės. Tai kaip čia yra buvęs premjere A.Kubiliau ir finansų ministre I.Šimonyte? Kuo jūs patys vyriausybės posėdyje rėmėtės „nacionalizuodami“ Snorą?? Ir aplamai, kur jūs buvote, kai Dievas sąžinę dalijo???

Komisijos išvadų patvirtinimo Seime sužlugdymas buvo naudingas LB vadovui V.Vasiliauskui

Jeigu konservatoriai su tuomete Seimo pirmininke I.Degutiene priešakyje nebūtų dirbtinai sužlugdę Seimo laikinosios tyrimo komisijos parengtų 2012-05-30 d. išvadų patvirtinimo Seime, tai D.Grybauskaitės statytinis, Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas su savo sėbru, – paskirtuoju Snoro banko laikinuoju administratoriumi S.Frikliu būtų ilgai kartu varstę Generalinės prokuratūros kabinetų duris, vaikščiodami tenai į apklausas. O jeigu Generalinėje prokuratūroje dirbtų sąžiningi, laisvi ir politiškai nepriklausomi, o ne „kišeniniai“ prokurorai (tuo metu vadovaujami bevalio gen. prokuroro D.Valio, o šiandien  prezidentės nuo „skalikų“ apginto E.Pašilio), tai, daugelio parlamentarų (ir ne tik jų) nuomone, V.Vasiliauskas ir S.Freakley būtų sėdę ir į teisiamųjų suolą!

Juk Seimo laikinoji tyrimo komisija pažymėjo, kad Lietuvos banko valdybos 2011-11-16 d. nutarimas Nr.03-186, kuriuo buvo praktiškai sustabdyta Snoro banko veikla  (paskelbtas laikinas veiklos apribojimas (moratoriumas) –  buvo primtas sutarties, pasirašytos tarp Lietuvos banko vadovo V.Vasiliausko ir laikinojo AB banko Snoras administratoriaus S,Freakley, pagrindu. Remiantis šia sutartimi taip pat  buvo  nustatytas S.Freakley net 140 000 eurų (!) mėnesinis atlygis bei skirti jam kiti įpareigojimai.

Svarbu konstatuoti tai, kad Seimo komisija savo išvadose kaip tik nurodė, jog sudarydamas minėtą sutartį, Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas viršyjo įgaliojimus (žiūr. Išvadų 3 kl. II d. 6 punktą): „Sutartyje tarp Lietuvos banko, atstovaujamo valdybos pirmininko V. Vasiliausko, laikinojo AB banko „Snoras“ administratoriaus S. Friklio ir AB banko „Snoras“, atstovaujamo laikinojo AB banko „Snoras“ administratoriaus S. Friklio, nustatyti Lietuvos Respublikos Seimo įsipareigojimai laikinajam AB banko „Snoras“ administratoriui S. Frikliui, kuriuos nustatydamas Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas galimai viršijo įgaliojimus.”

Todėl toliau Seimo komisija savo išvadose 6 kl. III d. 6 punkte konkrečiai siūlė:  “Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai išnagrinėti ar Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas sutartyje tarp Lietuvos banko, atstovaujamo valdybos pirmininko V. Vasiliausko, laikinojo banko „Snoras“ administratoriaus S. Friklio ir banko „Snoras“, atstovaujamo laikinojo banko „Snoras“ administratoriaus S. Friklio, nustatydamas Lietuvos Respublikos Seimo įsipareigojimus laikinajam banko „Snoras“ administratoriui S. Frikliui galimai viršijo įgaliojimus.”

Kad Lietuvos banko valdybos paskirtasis Snoro banko laikinasis administratorius S.Freakley neteisėtai išsimokėjo sau ir konsultantams 5 milijonus eurų, apie tai savo 2012-05-30 d. išvadose taip konstatavo ši Seimo komisija (žiūr.Išvadų 4 kl.II d.8 punktą): “Sutartyje tarp Lietuvos banko, atstovaujamo valdybos pirmininko V. Vasiliausko, laikinojo AB banko „Snoras“ administratoriaus S. Friklio ir AB banko „Snoras“, atstovaujamo laikinojo AB banko „Snoras“ administratoriaus S. Friklio, nustatytas atlyginimas laikinajam AB banko „Snoras“ administratoriui S. Frikliui, tačiau nenustatyta didžiausia pinigų suma, kurią laikinasis AB banko „Snoras“ administratorius S. Friklis gali mokėti pasitelktiems konsultantams. Dokumentas, nustatantis mokėtinas sumas pasitelktiems konsultantams, Komisijai pateiktas nebuvo. Manytina, kad laikinasis AB banko „Snoras“ administratorius S. Friklis apie 5 000 000 eurų nepagrįstai išmokėjo pasitelktiems konsultantams pats”.

Ir čia Seimo laikinoji tyrimo komisija siūlė (žiūr. 4 kl. III d. 7 punktą):  “Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai išnagrinėti ar laikinasis banko „Snoras“ administratorius S. Friklis vienasmenišku savo sprendimu turėjo teisę išmokėti apie 5 000 000 eurų pasitelktiems konsultantams.”

Seimo komisijos 2012-05-30 d. išvadose taip pat buvo konstatuota (žiūr. Išvadų 11 kl. II d. 26 punktą), kad “Laikinojo AB banko „Snoras“ administratoriaus Saimono Friklio (Simon Freakley) nurodymu buvo padarytos visų banko elektroninio valdymo sistemų (kuriose yra klientų asmeniniai duomenys ir kt.) kopijos, kurios buvo persiųstos saugoti įmonei „Kroll“ Jungtinėje Karalystėje.”

Ir šiuo atveju Seimo komisija siūlė kreiptis į Generalinės prokuratūros prokurorus (žiūr. Išvadų 11 kl. III d.10 punktą): “Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai išnagrinėti ar pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktus laikinasis banko „Snoras“ administratorius Saimonas Friklis (Simon Freakley) nurodydamas padaryti ir iš Lietuvos išvežti visas banko elektronines valdymo sistemų (kuriose yra klientų asmeniniai duomenys ir kt.) kopijas, kurios šiuo metu saugomos įmonėje „Kroll“ Jungtinėje Karalystėje.”

Taigi, konkretus klausimas generaliniam prokurorui E.Pašiliui: Ko laukiate?!! Kodėl niekas nedaroma iki šiol?!! Juk „skalikai“ jau patraukti. Teisingumas reikalauja veikti! Tačiau, matomai, nėra komandos iš Daukanto aikštės rūmų?!…

Konservatorių padaryti nuostoliai – milžiniški

2011-11-16 d. LR vyriausybės nutarime akcijų paėmimo priežastys buvo įvilktos  į pseudopatriotinį rūbą esą dėl realios grėsmės, jog bankas Snoras artimiausiu metu galimai (?!) turės likvidumo problemų ir tam, kad valstybė galėtų imtis banko indėlininkų, kitų kreditorių ir klientų interesus apsaugančių priemonių. Dėl kreditorių apsaugos tai čia aiškus blefas , nes kaip tik jie  liko prie visiškai sudužusios geldos.

Kaip šiandien gerai žinome, dėl buvusio konservatorių premjero A.Kubiliaus, jo vyriausybės finansų ministrės I.Šimonytės, Lietuvos banko valdybos pirmininko, buvusio prezidentės D.Grybauskaitės rinkimų štabo vadovo V.Vasiliausko neteisėtų, nepamatuotų bei drąstiškų veiksmų AB banko Snoras klientai, kurių indėliai viršijo valstybės draudžiamąją sumą (100 tūkst.eurų), prarado jau nacionalizuotame valstybiniame banke Snoras  virš 725 milijonų eurų (2,5 milijardo litų) savo pinigų!

Ir čia kalbame ne tik apie valstybines ir biudžetines įmones, paradusias savo pinigines lėšas „nacionalizuotame“ Snoro banke. O kur dar privačios įmonės, užsienio kompanijos? Kur dar klientai fiziniai asmenys, gyventojai, kurių AB banke Snoras, kaip mažmeninės paskirties banke, buvo daugiausiai iš visų šalies bankų? O kiek dar banko klientų to pasėkoje vėliau bankrutavo?

Tad apie kokius visuomenės interesus, nacionalizuojant visą  Snoro banko ir grupės įmonių turtą bei paimant banko akcijas valtybės nuosavybėn galėjo tuo metu kalbėti premjeras A.Kubilius ir finansų ministrė I.Šimonytė?! Juk tai didžiąja dalimi ir buvo valstybės, t.y.valstybinių įmonių pinigai! Juk tai šalies biudžeto pinigai! Juk tai buvo lietuviškos įmonės, valdančios ir vykdančios svarbias šalies ūkio vystymo sritis bei funkcijas!

Apie kokį AB banko Snoras akcijų paėmimą visuomenės poreikiams galima išvis kalbėti, kada Snoro banke buvo sukaupta 13,5 proc. visų šalies gyventojų indėlių? Juk jie visi, tie banko klientai, kurie laikė AB banko Snoras sąskaitose didesnę piniginių lėšų sumą, nei valstybės nustatyta draudimo suma (100 tūkst. eurų), visi jie po to nukentėjo nuo tos „nacionalizacijos“!

Ir dar. Faktiškai per 7 metus po Snoro „nacionalizavimo“ buvo išvogta daugiau kaip pusė iš 2,4 milijardų eurų (8,2 mlrd.litų!) banko balanse turėto AB banko Snoras turto.  Tai yra, jau po 2011-11-16 d., pavogta daugiau kaip 1,2 milijardų eurų (virš 4 mlrd. litų!) Snoro turto! O valstybei padaryta žala yra dar didesnė. Čia kalba eina apie  „nacionalizuotą“, jau suvalstybintą, o po to ir įvairaus plauko veikėjų išgrobstytą valstybinį banką Snoras!

Ir, iš tiesų, jei ir dabartinis generalinis prokuroras E.Pašilis, matomai, būtų sąžiningas ir politiškai nepriklausomas (kaip ir turėtų teisinėje valstybėje būti!) ir šioje prokuratūroje dirbtų bent keletas savarankiškų, o ne “kišeninių“ar „pakabintų“  prokurorų, tai jie seniai turėjo imtis ginti viešąjį interesą. Juk 7 metus, metai iš metų yra grobstomas jau valstybinio Snoro banko turtas!

Manyčiau, jog prokurorai galėtų (ne tik galėtų, o ir privalėtų!) nieko nelaukiant. kad ir dabar, pasikelti ir šiandien labai aktualias, dokumentuotas bei paremtas su priesaika duotais liudininkų parodymais tas pačias čia minimas Seimo laikinosios tyrimo komisijos parengtas 2012-05-30 d. išvadas, jas peržiūrėti, išnagrinėti bei teisiškai įvertinti. Ir būtų padėtas taškas ne tik Snoro banko prichvatizavimo istorijoje, bet ir aplamai visoms   konservatorių, liberalų ir visokio plauko buvusių komunistų vagystėms, kurie jau 28 metus vagia, alina ir naikina Lietuvą!

Snoras buvo pasmerktas

Pabandžiau čia nuosekliai išdėstyti AB banko Snoras “nacionalizavimo” pradžios chronologiją. Įvykių eiga tikrai įdomi ir šiuo atveju kalba ne Lietuvos banko ir A.Kubiliaus konservatorių vyriausybės naudai  Išdėsčiau viską nuosekliai, su datomis ir šaltiniais, kad prokuratūros tyrėjams nereikėtų labai vargti. Kad galėtų pasiskaityti ir nuspręsti, ką dar turėtų papildomai padaryti, ką turėtų dar pasikviesti į apklausas liudyti, jog tikrai būtų išsiaiškintos tikrosios AB banko Snoras sužlugdymo priežastys ir aiškinti vykdytojai bei organizatoriai.

Kartu dabar aiškiai suprantu, kad Snorui nebuvo jokių šansų atsilaikyti prieš Prezidentūros, A.Kubiliaus vadovaujamos konservatorių vyriausybės, Lietuvos banko ir Švedijos centrinio banko bei Švedijos  finansų priežiūros tarnybos iš anksto (slapta) kartu paruoštą banko Snoras sužlugdymo planą. Nebuvo jokių galimybių, nei laiko Snoro pagrindiniams akcininkams pasiruošti ir tam pasipriešinti, kad ir būtų žinoję apie tai. Kadangi nuo pat pradžių (kaip dabar paaiškėjo!), prie to banko užgrobimo plano rengimo prisijungė ir Generalinės prokuratūros darbuotojai. Įsiklausykite!                      Politiškai korumpuota teisėsauga veikė kartu su Prezidentūros ir konservatorių partijos vadovais! Nebėra, ką ir komentuoti. 

Ar gali vagis būti kandidatu į šalies prezidentus?

Viena iš pagrindinių Snoro banko sužlugdymo “režisierių”, tuometė A.Kubiliaus konservatorių vyriausybės finansų ministrė I.Šimonytė (kuri šiandien jau teigia, kad apie Snorą sužinojusi tik tą pačią (?!) 2011-11-16 dieną, – nors akivaizdžiai meluoja!), dar gerokai iki 2011 m. lapkričio 16 d., kartu su premjero A.Kubiliaus patarėjais ekonomikos ir finansų klausimais M.Majausku ir vidaus politikos klausimais V.Valentinavičiumi vaikščiojusi į Lietuvos banke, vykusius slaptus pasitarimus (į kuriuos, beje, iš užsienio atvykdavo ir S.Friklis su savo komanda), dar tik rengiant tenai AB banko Snoras sužlugdymo planą, dabar gi, ramiu veidu (kaip kareivis Šveikas!),  „žmonių partijos“ komandiruota, kandidatuoja į šalies prezidento postą.

Tą aukščiau paminėtą faktą (apie slaptus pasitarimus LB) buvo viešai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje dar 2014 m. balandžio mėn. pagarsinęs ir atsakingai patvirtinęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tuometis pirmininkas Artūras Paulauskas, kurio vadovaujamas Seimo komitetas (NSGK) kartu su  Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija, tuo metu irgi Seimo pavedimu nagrinėjo AB banko Snoras žlugimo istorijos klausimus. Pamenama, kad I.Šimonytė, kaip ir reikėjo tikėtis, aršiai gynė sprendimą skelbti Snoro bankrotą ir įtikinėjo komisiją, kad tai buvęs „pigiausias variantas“. A.Paulauskui sunku tuo patikėti, nes jokių skaičiavimų prieš priimant sprendimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo.

Tuo metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Paulauskas  žiniasklaidai (žiūr. 2014-03-06 d. straipsnį „ Snorą“ uždarę Lietuvos banko vadovai spruko į užsienį“) taip pat tvirtino: „<..> Prieš skelbiant Snoro  bankrotą, jokių skaičiavimų, kas brangiau, o kas pigiau, nebuvo pateikta“. „<…> teismui pateiktą Snoro banko balansą tesudarė keletas skaičių, surašytų ant vieno popieriaus lapo. Vargu ar didžiulio banko balansas gali tilpti į pusę puslapio“…  „<…> skelbti bankrotą buvo politinis sprendimas“.

O aš, kaip buvęs AB banko Snoras ilgametis klientas, klausiu I.Šimonytės, šiandieninės kandidatės į prezidento postą: Tad kur jūsų skaičiavimai, ponia Šimonyte, apie blogą padėtį Snore? Jokių skaičiavimų nebuvo, tik noras – užgrobti banką ir pasidalinti pinigus?!

Mano galva, siūlyčiau teisėsaugininkams pasikėlti ir susipažinti su aukščiau minėtų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos tų metų posėdžių protokolais. Ir, manau, kad daug kas papildomai paaiškėtų. Juk pasak A. Paulausko, privesti Snoro banką prie bankroto buvo politinis sprendimas! 

Taigi, I.Šimonytė, be jokių skaičiavimų, įtikinėjo visuomenę, jog Snoro bankrotas yra pats pigiausias  variantas „susitvarkyti“ su Snoru, nors pats AB bankas Snoras veikė stabiliai ir net nesiruošė mirti. Tad , nereikia iš viso taip įžūliai meluoti. Tai ne natūrali banko mirtis. Snoras buvo ciniškai nužudytas Lietuvos valdžios.

Vėliau pasitvirtino, jog finansų ministrė I.Šimonytė (kaip švedų bankų vasalė), pasirodo, tik tokiu būdu valė skandinavams rinką nuo konkurentų. Aišku, tuo pačiu kartu neužmiršdama tuos skandinaviško kapitalo bankus kasmet dar ir nuo mokesčių atleisti, kai šie (o ypač, švedų bankai – SEB bankas ir “Swedbankas”) atvirai demonstravo krizės metais dirbtinai suformuotus milijardinius nuostolius. Tokiais savo veiksmais finansų ministrė I.Šimonytė   padarė didžiulius nuostolius šalies biudžetui.

Nors dabar visi puikiai žinome, kad skandinaviško kapitalo bankai tokių milžiniškų deklaruotų nuostolių niekada nepatyrė. Teko neseniai skaityti žiniasklaidoje, kad, pavyzdžiui, šiandien net dabartinės Seimo“Krizės komisijos“ narys Vytautas Kamblevičius užtikrino, kad Lietuvoje veikiantys bankai SEB ir „Swedbankas“ per krizę tikrai nepatyrė 2 milijardų eurų nuostolio, nors jie tai ir deklaravo. Pasak jo, bankai į nuostolius įtraukė ir blogąsias paskolas, nors vėliau didžiąją dalį nuostolių padengė pardavę iš klientų atimtus būstus.

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad I.Šimonytė savo ministeriavimo metais nuolat “užmerkdavo akis”, kai tik klausimas liesdavo skandinaviško kapitalo bankus, ir, matomai, tik dėl to, kad pati asmeniškai yra jau seniai įsipainiojusi į korupcinius ryšius su jais. Tad ką jau čia bekalbėti apie didžiausio skandinavų bankų konkurento – AB banko Snoras tyčinį sužlugdymą!

Nieko sau konservatorių partijos kandidatė į prezidentus, apvogusi Snoro akcininkus ir šimtus tūkstančių  banko indėlininkų! Manau, kad per šių metų Lietuvos prezidento rinkimus žmonės atsuks nugarą parinktam D.Grybauskaitės įpėdiniui I.Šimonytei. Reikia vyti šalin nuo valdžios aktyvią Snoro laidojimo komisijos narę!

Būtinai reikia paminėti ir dar vieną “puikų” kandidatą į Lietuvos prezidentus – P.Auštevičių. Tai tas pats Petras Auštrevičius, kyšininkavimo ir prekybos poveikiu kaltinimo skandale paskendusios Liberalų sąjūdžio partijos iškeltas kandidatas į prezidento postą. Primenu, kad P.Auštrevičius tada dar 2012 metais, dirbdamas Seimo laikinojoje tyrimo komisijoje, padarė viską, kad sužlugdyti Komisijos išvadų patvirtinimą Seime. Ko pasėkoje, kaip žinome,  aplamai buvo sužlugdytas beveik pusę metų vykęs Seimo komisijos tyrimas bei tokiais savo veiksmais P.Auštrevičius asmeniškai padėjo D. Grybauskaitės statytiniui, Lietuvos banko vadovui V. Vasiliauskui, konservatorių vyriausybės premjerui A. Kubiliui, finansų ministrei I. Šimonytei kartu su jų pačių pasikviestais užsieniečiais bankroto administratoriais S.Freakley, N.Cooper bei dabartiniu vietiniu bankroto administratoriumi G.Adomoniu, veikiant išvien su įvairaus plauko advokatų kontorų advokatais, iššvaistyti bei išgrobstyti AB banko „Snoras“ akcininkų ir indėlininkų turtą bei pinigus ir padėjo tuo pačiu  jiems išvengti asmeninės atsakomybės!

Pats pagrindinis Snoro banko sužlugdymo vykdytojas, galima sakyti, –  pagrindinis nusikaltėlis (kitaip negalima ir įvardinti!) – buvęs konservatorių vyriausybės premjeras A.Kubilius, išgrobstęs ne tik Snoro banką (beje, panašiai pasireiškęs ir šalies energetikos srityje!), bet  kartu su I.Šimonyte ir Lietuvą brangiai praskolinęs švedų bankams, dabartiniu metu puikiausiai darbuojasi Seimo Biudžeto ir finansų komitete, sėdi šalia taip vadinamos  „Krizės tyrimo“ komisijos pirmininko S.Jakeliūno ir tiria savo paties nusikaltimus (?!). Nonsensas?!… Na, tikrai protu nesuvokiama!…Politinė korupcija! Ir nieko daugiau nepasakysiu.

O A.Kubilius ne tik užgrobė ir sužlugdė penktąjį pagal dydį šalies banką Snoras, valdžiusį 2,4 milijardų eurų (8,2 mlrd. litų) turtą. Jis nepasigėdijo dar papildomai ir AB banko Snoras naujos akcijų emisijos pirkėjus viduryje šviesios dienos apvogti, nors tai prieštaravo teisės aktams!

Priminsiu, kad Lietuvos bankas neleido AB bankui Snoras registruoti akcinio kapitalo didinimo, – t.y.neleido registruoti pagal LR Vertybinių popierių komisijos patvirtintą akcijų emisijos prospektą jau pasirašytų ir pilnai apmokėtų 380 082 839 vieno lito nominalios vertės akcijų emisijos. Centrinis bankas taip nusprendė (?!).

Priminsiu viską iš pradžių. 2011-11-16 d. Lietuvos banko valdyba be jokio pagrindo visiškai nepagrįstai sustabdė AB banko Snoras veiklą (paskelbė moratoriumą), nušalino nuo banko valdymo Snoro valdybą bei stebėtojų tarybą, paskyrė laikinąjį administratorių ir apkaltino Snoro banko pagrindinius akcininkus nusikalstama veikla bei kitas nebūtais dalykais.

O 2011-11-21 d. (po penkių dienų) ta pati Lietuvos banko valdyba ankstesnio savo nutarimo  pagrindu (?!) pripažino Snoro banko pagrindinius akcininkus nesant nepriekaištingos reputacijos ir todėl atsisakė registruoti AB banko Snoras įstatų pakeitimus dėl akcinio kapitalo didinimo

Kadangi šiai apmokėtai akcijų emisijai nebuvo duotas Lietuvos banko sutikimas ir nepadidintas šia suma Snoro banko įstatinis kapitalas, tai sutinkamai su galiojančiais teisės aktais, tie pinigai, tuo metu buvę sukaupti tam tikslui atidarytoje atskiroje kaupiamojoje sąskaitoje AB banke „Finasta“, turėjo būti grąžinti jų savininkams, pervedant pinigines lėšas atgal į jų asmenines sąskaitas.Tačiau reikia pažymėti, kad pinigai, apmokėti už šias naujos emisijos AB banko Snoras akcijas (sumoje 110 milijonų eurų!), nebuvo jų savininkams grąžinti.

Premjero A.Kubiliaus konservatorių vyriausybė, padedama Lietuvos banko, tuos 110 milijonų eurų (ekvivalentu 380 082 839 litų), priklausančių Snoro banko akcininkams, paprasčiausiai nusavino! Tiksliau įvardinant, tuometis premjeras A.Kubilius, padedamas asmeniškai finansų ministrės I.Šimonytės bei Lietuvos banko valdybos pirmininko V.Vasiliausko tiesiog pavogė (!!!) tuos banko kapitalo didinimui skirtus 110 milijonus eurų!

Todėl, bent man, visiškai nesuprantama, – A.Kubilius būdamas paprasčiausias vagis, kuriuo privalomai turėtų domėtis Generalinės prokuratūros prokurorai, šiandien atvirai skelbia, jog  nori daryti karjerą ir rengiasi kandidatuoti į Europos Tarybos generalinio sekretoriaus postą?! Na, čia tai be žodžių. Tik Lietuvoje taip būna. Toliau nėra kur…

Teisti už akių? Čia taip lietuviška!..

Neseniai keliuose šalies priklausomuose interneto portaluose perskaičiau žinią, jog „Snoro byla – finišo tiesiojoje“. Ikiteisminį tyrimą dėl galimo banko „Snoras“ turto pasisavinimo teisėsauga žada baigti per pirmus tris šių metų mėnesius. Snoro pagrindinius akcininkus ruošiamąsi teisti už akių…

Kur taip skubama?.. Tai yra skuba, kad tai padaryti iki prezidentės D.Grybauskaitės kadencijos pabaigos?… Skubama, apkaltinti Snoro pagrindinius akcininkus (tuo, ko jie nepadarė!), nes bijoma, jog Seimo „Krizės tyrimo“ komisija balandžio mėnesį pagarsins  savo išvadas, o jose bus pasakyta (kaip ir žadėta), kas iniciajavo Snoro ir Ūkio bankų bankrotus? Ar bus pagarsinta apie nusikalstamas prezidentės D.Grybauskaitės investicijas į A.Kubiliaus vyriausybės išleistus ir brangiai praskolintus švedų bankams Vyriausybės vertybinius popierius už 12 proc. metinių palūkanų, kurių grąžinimas buvo užkrautas ant paprastų mokesčių mokėtojų pečių? Aie ką Seimo komisijai ne taip seniai liudijo europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė, kuri pateikusi dokumentinius įrodymus, dargi Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui S.Jakeliūnui pasiūlė kreiptis į Generalinę prokuratūrą, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Paprasčiausiai bijoma, kad vykstant normaliam atviram teismo posėdžiui (o ne „už akių“!), išaiškėtų teisybė ir tokio skandalingo teismo metu išplauktų dar daugiau įdomių dokumentų ir pavardžių : Degučių ir „atkatučių“?  O tokių yra ne tik konservatorių partijoje, bet ir visose partijose. Bijoma, kad gali nepasisekti uždaryti burnos Snoro akcininkams, kaip prezidentei.D.Grybauskaitei pasisekė susitarti su E.Masiuliu, net ir po jų 2-jų metų susirašinėjimo Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.“>tulpes@lrpk.lt paštu, nors visa tai ir pagarsėjo, kai pateko į viešąją erdvę?

Šiandien jau suprantu, kam prokurorams ir STT tyrėjams aiškintis dėl nusikalstamo fakto, pavyzdžiui, kodėl S.Frikliui už 8-ias darbo dienas iš Snoro buvo pervesti beveik 5 milijonai eurų? Aišku, ir kodėl jiems šitas klausimas neįdomus. Nėra komandos iš Daukanto aikštės rūmų Lengviau aiškintis apie Gretos Kildišienės paltukus. Daug ramiau ir ne taip pavojinga.

Taigi, yra kaip yra. Bet jau yra priimtas net spec. Įstatymas išvaikytiems bankininkams teisti už akių. Ir nesvarbu, jog LR Baudžiamojo proceso kodekso pataisos teisti tokius asmenis už akių prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Čia Lietuva, čia lietūs lyja…

Būtina dar pažymėti, kad situacija AB banko Snoras atveju beveik unikali. Prisiminkime, – kad užgrobti banką, – Seime buvo skubos tvarka patvirtintos reikiamų tam įstatymų pataisos. Dabar gi,-  kad paslėpti valdžios nusikaltimus, padarytus išgrobstant milijardus iš Snoro – vėl spec. įstatymai priimti. Tik šį kartą AB banko Snoras pagrindiniams akcininkams teisti. Teisti už akių!!!

Ir jokių problemų pas Lietuvos valdžią! Jei neišėjo pagal įstatymą – MES PAKEISIME ĮSTATYMĄ!!! Viskas taip paprasta ir lengva – paėmėme ir skubiai pakeitėme įstatymą, tik kad būtų naudinga valdžiai! Čia vadinasi tikrasis Lietuvos valstybės teisingumas!!!

O juk iš tikrųjų teisti reikėtų Snoro banko bankroto iniciatorius. Ir teisti tiesiogiai, o ne už akių. A.Kubiliaus, I.Šimonytės ir V.Vasiliausko padaryta Lietuvai ir jos gyventojams žala yra milžiniška. Tačiau jų niekas neketina teisti, jiems nereikia slapstytis. Tokia ta mūsų teisėsauga ir teisėtvarka. Nes „žmonių“ partija -„neliečiamoji“. Na, o sąžinė ir moralė – ne šio pasaulio dimensijos, kaip sakė prezidentės D.Grybauskaitės liemeniuotas „sūnelis“ –  V.Vasiliauskas iš Lietuvos banko. Bet tikiuosi, kad daug paaiškės ir pasikeis po patriarcho mirties.
O dabar turime savąją Dinastiją. Ir I.Šimonytę stumia į prezidentus apsaugoti Dinastiją, save pačią ir kitus konservatorių partijos „veikėjus“.

laisvaslaikrastis.lt