Pasidalinkite:

Po G. Ladsbergio „sušaudymo“, pasipylė užuojautaos ir raudojimai. Vienas iš jų „Valstietės“ Rimos Baškienės. Nors nuotraukoje ir ne labai matosi gedulingos R. Baškienės nuotaikos…

E. Blaževič/LRT nuotr.
E. Blaževič/LRT nuotr.

Rima Baškienė

Sausio 12-osios laužai, Laisvės varpo dūžiai, iškilmingi renginiai ir patriotinės kalbos neleido užmiršti neatsakingo kolegų juoko Seime. Apie tai diskutavo ir tuo stebėjosi į renginius susirinkę žmonės net ir regionuose – kodėl tokie neatsakingi dalykai vyksta Seime ir dar prieš Sausio 13-ąją? Buvo labai nesmagu, nes pateisinimo tokiam veiksmui – nėra.

Sausio 11 d. plenarinio posėdžio metu, grįždama į savo darbo vietą, praėjau pro labai besijuokiančius ir į plakatą žiūrinčius kolegas Agnę Širinskienę ir Artūrą Skardžių. Pažvelgiau – taikinys suvarpytas kulkomis. Nesupratau, kas čia galėtų būti juokingo – daug pataikytų ar nepataikytų šūvių kolegoms kėlė juoką? Tik vėliau atlenkę viršutinę plakato dalį kolegos parodė užrašą „Gabrielius“. Atsitraukiau nuo jų priblokšta, bet jau užfiksuota žiniasklaidos, kaip stovėjusi šalia ir palietusi šį plakatą. Gailiuosi, kad tuo metu priėjau prie žmonių, kurie taip elgiasi ir tuo džiaugiasi, liūdna, kad tai vyksta Seime, kad, tegul ir asmeniškai, bet tokios „dovanos“ dovanojamos ir priimamos, o ir rodomos kitiems.

Visi mes laisvi elgtis, kaip norime, ir kalbėti, ką norime, bet manau, kad Valstybės politiko elgesio kodeksas, kurį prieš keletą kadencijų Seime kūrėme ir priėmėme, vėl prašosi būti primenamas. Atkreiptinas dėmesys į jo pagrindines nuostatas: pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, sąžiningumas, skaidrumas ir viešumas, nesavanaudiškumas, nešališkumas, pavyzdingumas ir, šiuo atveju ypač, atsakomybė ir padorumas.

Ar pagalvojame, kad kažkieno vardu pavadintas suvarpytas kulkomis taikinys, pikti žodžiai žeidžia labiau už fizinį skausmą ir tai stebina ne tik tą asmenį, kuriam skirti, bet ir aplinkinius? Į kur tai veda? Ar pagalvojame, kokį pavyzdį rodome mus besiklausantiems, į mus žiūrintiems?

Nuoširdžiai linkiu besibaigiant Seimo rudens sesijai rasti laiko susimąstyti, apgalvoti. Linkiu pagyti nuo pykčio, keršto, skundimų. Linkiu, kad mintyse ir veiksmuose rastųsi daugiau vietos pagarbai, tolerancijai, atsakingam darbui, kurio bus gausu Seimo komitetuose ir artėjančioje pavasario sesijoje. Tegul apie tai diskutuos žmonės.

O, kaip rašė poetas Vincas Giedra, „Tiek negerumų vaikšto žeme, kad negeri nebegalime būti“.

Parengė Linas Naujelis


Pasidalinkite: