Pasidalinkite!

Europos Kosmoso Agentūros PECS programos TODAY projektas, kuriame dalyvauja Klaipėdos Universiteto Jūrinių tyrimų institutas, siekia sukurti sistemą Lietuvos vandens telkinių (ežerų, Kuršių marių) vandens kokybės vertinimui, vandens “žydėjimo” nustatymui ir ežerų taršos bei senėjimo procesų mažinimui, panaudojant iš kosmoso palydovų gautus duomenis.

Sausio 11 dieną Žemaitijos nacionalinio parko direkcijoje Klaipėdos Universiteto Jūrinių tyrimų instituto   mokslininkai dr. Diana Vaičiūtė ir dr. Martynas Bučas pristatė Platelių ežero tyrimų rezultatus Žemaitijos nacionalinio parko bendruomenei ir aptarė kurie iš tyrimų   yra aktualiausi vietos bendruomenei.

Jau keletas metų Platelių ežero kai kuriose pakrantėse pastebėtas mikrodumblių “žydėjimas” kelia susirūpinimą dėl ežero vandens kokybės. Tačiau 2017-2018 metais Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotojų atlikti intensyvūs ežero tyrimai (8 ekspedicijos, 50 matavimų) parodė, kad Platelių ežeras yra labai geros ekologinės būklės, o didesni dumblių žydėjimai pakrantėje stebimi dėl vyraujančio vėjo, kurių metu dumbliai sunešami į seklias, daugiausiai nendrėmis užaugančias pakrantes.
Tyrimų metu buvo ne tik analizuojamas chlorofilo-a, kuris aktyviai dalyvauja fotosintezėje, suspenduotų dalelių (dumbliai, purvas, mikrobai ir kiti netirpūs vandenyje plaukiojantys smulkūs objektai), azoto, fosforo kiekis, bet ir kuriami algoritmai, kurie leidžia iš palydovinių nuotraukų nustatyti chlorofilo-a, temperatūros, makrofitų pasiskirstymą visame Platelių ežero plote.

Pirmieji tyrimų rezultatai parodė, kad chlorofilo kiekis ežere pasiskirstęs nevienodai, kai kuriose vietose stebimos šiek tiek didesnės chlorofilo reikšmės, bet jos didžiausia koncentacija siekia tik 4,3 mg/kub.m.  Taip pat buvo įvertinta Platelių ežero baseino žemėnauda vieno (plotas 22, 27 kv.km), trijų (plotas 76,68 kv.km) bei penkių (plotas 135,18 kv. km) kilometrų nuo ežero spinduliu.  Platelių ežero baseino žemėnaudoje vyrauja miškai (61,49 – 51,65 proc.), antroje vietoje – dirbama žemė (15,7 – 30,56 proc.), trečioje pelkės (8,59 proc. – 5.65 proc.), ketvirtoje pievos ir ganyklos (4.45 – 5,02 proc.), penktoje užstatytos teritorijos (4,03 – 2,22 proc.)

Taip pat buvo stebimas ir vertinamas makrofitų (nendrių, kt.) išplitimas Platelių ežero pakrantėje tiek su dronų pagalba, tiek iš palydovinių nuotraukų.  Tyrimai bus tęsiami ir 2019 metais siekiant atsakyti į klausimus kuriose Platelių ežero vietose dažniausiai stebimas didesnis dumblių žydėjimas ir kokios gali būti to priežastys.

Norintys daugiau sužinoti apie Klaipėdos Universiteto Jūrinių tyrimų instituto  atliekamus tyrimus taikant palydovines nuotraukas informaciją gali rasti TODAY projekto puslapyje: http://today-ku.com/lt/.

Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus ekologė

M. Jankauskienė