Pasidalinkite!

Kai kuriems šv. Jurgiams reikia priminti, kad 2009 m. Seimas nutarė 5 proc. sumažinti pensijas. „Už“ balsavo 66 parlamentarai iš 130 dalyvavusių balsavime. Tai – vien valdančioji koalicija: konservatoriai, libcentristai, libsąjūdiečiai bei „prisikėliečiai“. Įstatymo nepalaikė vienintelė konservatorė Vida Marija Čigriejienė.

Ir štai, po 10 metų Šv. Jurgis šauna naują „kaltinimą“ Sauliui Skverneliui dėl neatsakingo AB „Lietuvos paštas“ veikimo principo, dėl kurio galimai nukentėjo pensininkai.

Jurgio Razmos pranešimas:

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį dėl neatsakingo AB „Lietuvos paštas“ veikimo pasekmių.

Šiuo metu pensinio amžiaus žmonės, gaunantys pensiją į namus ir susijaudinę dėl pastarosios vėlavimo, artimiausiu metu galimai patirs papildomų nemalonumų, pamatę ne gerai pažįstamus laiškininkus, o naujus privačių įmonių darbuotojus. Laiškininkų pasikeitimus 25 savivaldybėse lėmė paskutiniojo viešojo pirkimo rezultatai. Daugelyje vietovių ilgą laiką geriausią kainos pasiūlymą pateikdavo „Lietuvos paštas“ (2016–2018 m. teikė paslaugą 31 iš 47 viešojo pirkimo dalių), tačiau praėjusių metų rugsėjį skelbtame analogiškame viešųjų pirkimų konkurse „Lietuvos paštas“ pateikė geriausią pasiūlymą tik 13 vietovių – kitose 34 vietovėse geriausius pasiūlymus pateikė komercinės bendrovės.

Seimo narys J. Razma kreipimesi pažymi, jog naujausiame konkurse „Sodra“ įvedė vieną naują sąlygą – nustatė didžiausios kainos ribą. Ir „Lietuvos paštas“, ir kiti konkurso dalyviai pasiūlė mažesnę kaina negu nustatyta riba, tačiau „Lietuvos paštas“ siūlė vienodą paslaugos kainą visoje Lietuvoje.

„Lietuvos paštas“ visoje šalyje siūlė vienodą kainą, o kiti konkurso dalyviai – diferencijuotas. Juk akivaizdu, kad pasiūlius vienodą kainą, tokiam siūlytojui liks tos teritorijos, kur pensijų išnešiojimo kaštai didžiausi, o privatininkai – „nusigriebs grietinėlę“. Manau dabar, „Lietuvos paštui“ nebegaunant dalies įplaukų už pensijų nešiojimą, dar aštriau iškils kaimiškųjų pašto skyrių uždarymo klausimas. Gal to Vyriausybė ir siekia?“, – klausė J. Razma, pridurdamas, jog sergantys, iš namų negalintys išeiti pensininkai buvo įpratę, kad gerai pažįstamo laiškininko gali paprašyti atvežti reikiamų prekių ar užtikrinti kitų paslaugų gavimą, kuris šiuo metu tapo vargu ar įmanomu.

Kreipimesi Seimo narys atkreipia dėmesį į susidariusią padėtį ir premjero klausia, kas prisiims atsakomybę už sumažėjusį paslaugų spektrą regionuose bei neatsakingą „Lietuvos pašto“ veikimą?