•  
  •  
  •  

Perskaičiau eilinio mass media new age pranašo pamokslą apie tai, kokie mes, žurnalistai, blogi ir noriu kreiptis į tuos kelis tūkstančius čia besisukiojančių mano FB draugų ir sekėjų. Norėjau jūsų mandagiai paprašyti: nustokit „šikt“ ant žurnalistų in general, kaip ant prigimtinio blogio, nes patys virstate drakonu, su kuriuo kovojate. Jei jums nelabai sunku, ką?

Pirmiausia liaukitės tie, kurie patys darote tą patį… Kai pranešiau, kad daugiau nebus „Patriotų“, tai gavau raminančių pasiūlymų iš naujųjų žiniasklaidos guru visokiais mįslingais pavadinimais, už kurių nežinia kokios kilmės pinigai ir nedeklaruotos, nors lengvai nuskaitomos intencijos. Jie man mojo nuo savo stiklo kalno: eik su mumis, Rūta.
Kai priartėjau prie to kalno, tai labiausiai nustebau, kad patys švariausi iš jų žaidžia tuos pačius žaidimus, kaip ir tie, į kuriuos jie laido akmenis. Jiems nelabai reikia kritiško mąstymo, jie turi aiškų supratimą, už kurią komandą reikia žaisti, kas yra blogas ir kas geras.

Ir tas padalijimas į gerus ir blogus nelabai susijęs su tų žmonių poelgiais, bet labiau su jų priklausymu kitai gaujai. Ir tada imi galvoti, kuo visokie info-simfo, akivaizdžiai proteguojantys vieną kažkurį politiką ir vieną partiją, yra kitokie nei Garbačiauskaitės LRT, kuri irgi turi favoritus, valdo valstybę kartu su jais? Tik tuo, kad yra mažesnis kanalas, tačiau veikiantis iš principo taip pat, t.y., propagandiškai.

Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad ir vėl siekiama sukuisti realybę taip, kad publika jaustųsi lyg patekusi į tirštą debesį ir vienintelis būdas išeiti gyviems būtų pranašo balsas.
Keista situacija, kai toks didelis pasirinkimas tyrinėti, apsispręsti pačiam, klausti ir t.t.
Ir čia jau antra pastaba – vartojantiems tą patiekalą tingiems protams. Prieš laikindami eilinį postą apie baisius žurnalistus, prisiminkite, kad viešumas yra labai paveikus. Kad būtent viešumas keliolikai šeimų padėjo susigražinti savo vaikus, ir tai – tik dalelė to, ką nuveikė žurnalistai per paskutinius kelis mėnesius. Jums reikia žurnalistų, tai kodėl jūs atiduodate juos vilkams?

Taip, žurnalistai yra visokie, daug jų tėra pavardė, kuri pasirašo piarščikų parašytą tekstą. Tačiau jų darbą reguliuoja labai griežtos ir vis griežtinamos taisyklės bei kelios jų darbą stebinčios institucijos. Žurnalistą galima pasivyti ir pareikalauti įstatymuose aprašytos atsakomybės (net baudžiamosios), nes dar yra riebios advokatų kontoros, kurios specializuojasi kovoje su žurnalistais, bei gauja milijonierių viešųjų ryšių specialistų, kurie labiausiai ir padirbėjo, kaldami pleištą tarp žurnalisto ir jo auditorijos. O žurnalistas, nei jis mano, kad priklauso kuriai nors gaujai, yra vistiek vienas pats su savo istorija prieš visą tą teismą.

Šitam ilgokam pamokslui mane įkvėpė Ričardas Jarmalavičius, buvęs žurnalistas, kuris iš viešųjų ryšių užsidirbo milijonus, ir kuris štai delfyje pasipasakojo, kaip jį atėmė iš mamos vos vienerių, nes jis būdavęs alkanas ir laikomas sandėliuke… Neištvėrė neįsivėlęs į diskursą, nors kitais atvejais yra labai atsargus…

Berniukas iš sandėliuko po laiptais…Toks Haris Poteris, kuris kartu su savo konkurentu iš konservatoriškos pusės Mykolu Katkumi labai nemenkai padirbėjo, kad propaganda, melas, naudingas jo klientams, išstumtų iš viešosios erdvės tikras istorijas.
Jei jūsų ausys dar nenulėpo nuo jų makaronų, tai varykite ant žurnalistų toliau, nes tai aniems labai naudinga. O jei vis dėlto jau gana, tai padėkite panešti…

Rūta Janutienė


  •  
  •  
  •  
  • 279
  •  
  •  
  • 2
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •