Pasidalinkite!

Propagandinės LNK, priklausančios užsienio kapitalui, nežiūriu. Pasitaiko, tiesa, retos išimtys. Sausio 28 žvilgtelėjau laidą „Yra, kaip yra“. Labai jau tema pasirodė intriguojanti: „Miškuose gyvenantys elfai ir troliai, nebūtinai yra pasakų herojai. Informacinis karas ir ką turėtume žinoti prieš Europos parlamento rinkimus.“ Fabula tokia: gyvenimas Lietuvoje nuostabus, o kad TSRS buvo gyventi geriau – melas. Šį melą skleidžia Putinas, o platina „troliai.“

1959 metai. Man 8 metai, sėdžiu viename suole su tamsaus gymio berniuku iš Brazilijos. Jo motina mulatė, o tėvas lietuvis komunistas, iš Brazilijos į Tarybinę Lietuvą repatrijavo statyti komunizmo. Gavo didelį butą Vilniaus centre. Mokytoja aiškina, kaip gera gyventi Tarybų Sąjungoje, kokie mes laimingi, visko pertekę. Paklausė, ką mes manome. Atsakiau: „Mano tėvas docentas, mama mokytoja, šeimoje du vaikai ir aš neturiu šuniuko, mes neturime automobilio, o štai mano suolo draugas Brazilijoje turėjo ir šuniuką, ir automobilį, nors jo mama niekur nedirbo, o šeimoje yra ne du, o trys vaikai.“ Sekančią dieną į mokyklą ėjau su mama, nes, pagal šių dienų leksiką, buvau „troliu“, o mokytoja „elfu“.

1962 metai. Man 12 metų. Nikitos Sergejevičiaus Chruščiovo periodas. Vaikams mokyklos bufete ėmė normuoti bulkutes. Pamokoje buvo pasakojama apie plastmases. Paprašė išvardinti daiktus, kurie padaryti iš plastmasės. Aš pasakiau, kad „greitai ir duona bus plastmasinė“. Sekančią dieną į mokyklą mane vedė tėvas, nes aš buvau „trolis“, o mokytoja – „elfas.“

2019 metai. Man 67. Aš ir vėl „trolis“. „Elfė“ iš KAM LNK laidoje aiškina, kad ji gaudė „vatnikus“ – „trolius“, perspausdino vienos žinomos alkoholikės-žurnalistės sudarytus „vatnikų“ sąrašus, kuriuose buvo ir mano pavardė, tiražavo šį šmeižtą KAM leidinyje, sulaukė neigiamų komentarų, kurie jai nepatiko, tais komentarais vakar skundėsi.

Priminsiu, kad po eilės apšmeižtų piliečių skundų teisėsaugos organams, šmeižto portalas „Vatnikai“ valdžios buvo uždarytas. Čia mano skundas Lietuvos Generaliniam Prokurorui dėl šmeižto.

Čia dar viena mano publikacija „Vatnikų“ tema: 2018 metų gegužės 22 dieną savo bloge rašiau: Kas yra tie „vatnikai. eu“ aš tik įtariu. Aš įtariu, kad už tų purvo drabstytojų nugarų stovi vienas anūkas, Jahovos liudytojas, jo senelis, buvęs KGB-agentas, buvę marksizmo-leninizmo profesorius, dar kiti išverstakailiai ir jų anūkai. Jie įgudę purvo drabstytojai: ant Banionio, Sondeckio, Sladkeviačiaus ir t.t.

O reaguoju aš todėl, kad mane, tikrą patriotą, su „Atgajos“ žygiais apvažiavusį 1988 ir 1989 metais visą Lietuvą, vadovavusį Mokslų Akademijos Botanikos instituto Sąjūdžio grupei, šios įstaigos darbuotojų deleguotą į Sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą, niekada nekolaboravusį su sovietiniu režimu, šie šmeižikai, neturėdami nei menkiausių argumentų, drįsta vadinti „vatniku“, priskiria jų išgalvotam „vatnikų elitui“.

Taip, aš esu tik už Lietuvą, todėl skaitau, kad musulmonų „pabėgėlių“ vežimas į mano Tėvynę yra nusikaltimas, taip, aš prieš tradicinės šeimos naikinimą, nes šeima yra tautos pagrindas, taip, aš prieš homoseksualizmo propagandą, nes ji pakerta šeimą, lietuvių tautos gyvastį, taip, aš prieš viską, kas kenkia mūsų tautai. Aš patriotas ir tuo didžiuojuosi. Ką bendro lietuvio patriotizmas turi su „vatnikais“? Tai teigti yra idiotų šizofrenija. Tai lygiai tokia pati šizofrenija, kaip tai, kad krikščioniška besivadinanti partija palaiko šeimos naikinimą, homoseksualizmą, masinį musulmonų vežimą į Lietuvą.

2019 metai. Aš parašiau straipsnį „Lietuvos pensininkai gyvena blogiau už šunis“. Jame aš pateikiu konkrečius skaičius, įrodančius, kad šimtai tūkstančių Lietuvos pensininkų gyvena blogiau už šunis, kad pensininkus buvusios komunistės D.Grybauskaitės chunta maitina blogiau, negu Stalinas maitino 1941 metais vokiečių karo belaisvius. Aš ir vėl už teisybės sakymą būsiu išvadintas „troliu“?

Tai kuo skiriasi KGB „stukačiai“ nuo šiandieninių VSD „elfų“?

Gerai darau, kad nežiūriu propagandinės LNK. Tuo vakar įsitikinau. Nereikia liestis prie purvo, mokė antikos išminčiai, jis būtinai prilips.

dr. Algimantas Lebionka