Pasidalinkite:

Jei žmogus kalbasi su kažkuo, kas neegzistuoja, su neegzistuojančiomis būtybėmis, gali būti psichinės sveikatos sutrikimų simptomas. Paprastai toks įsivaizdavimas susijęs su haliucinacijomis: kai žmogus girdi ir mato kažką, ko iš tikrųjų nėra. Štai taip apibūdinamas šis veiksmas, psichiatrijos specialistų.

Nuo pat kūdikystės dauguma vaikų, kalbasi su savimi, arba kalbasi su kažkuo ko realiai nėra. Ar tai liga, ar tai normalu? Jei žiūrėti iš pasaulinio sisteminio žmogaus pasaulėžiūros formavimo lygio, tai nenormalu.

Nes socialinis pasaulėžiūros formavimo modelis yra sukurtas žmogų paversti į zombį, į biologinį robotą.

 

Tačiau, jei į tai žiūrėti iš žmogaus kaip aukštesniosios būties kampo, tai yra normalu. Beveik visi vaikai, nuo kūdikystės ir iki 5-10 metų, bežaisdami retkarčiais pradeda kalbėtis su šalia esančiu įsivaizduojamu draugu ar drauge. O kai kurie ir ilgėliau lieka savoje, o ne sociumo pasaulėžiūroje.

Kuo skiriasi sociumo pasaulėžiūra nuo asmeninės pasaulėžiūros

Sociumo pasaulėžiūra, kaip ir sakiau sukurta pagal paklusnaus vergo modelį. Kai tuomet asmeninę pasaulėžiūrą suformuoja žmogaus savimonė. Kai formuojasi vaiko pasaulėžiūra savaime neįsikišant prievartiniams elementams, ji formuojasi iš vaiko pasaulėjautinės savimonės.

Vaikas žino kad jis, tai ne kūnas ir ne kaulai, jis žino kad jis tai energija esanti kūne, kuri turi savąjį supratimą apie aplinką, ir save. Jis žino, jok egzistuoja paraleliniai pasauliai, kaip ir paraleliai esančios mintys, kurias galima pritaikyti savo gyvenimui.

Ta biblioteka, turi savo bibliotekininką. Todėl žmogus besikalbantis su ‘savimi“ pats klausia, ir pats atsako. Tačiau taip nėra. Mūsų smegenyse yra du pusrutuliai.

Neužzombintam žmogui, abu pusrutuliai sąveikauja. Informacija, kuri yra bendrame informacijos lauke, pasiekiam tik pasąmonei. Ji suspausta mums nežinomu algoritmu, ir ją išskleisti te sugeba pasąmonė.

Po to informacija perduodama kitam pusrutuliui, kuris informaciją paverčia logine. Ir tik tada žmogus ja pasinaudoja. Juk visiems mums yra buvę atveju, kada sakome atėjo mintis, arba net yra pavadinimas eureka. Lygiai tokiu pat metodu, mūsų pasąmonė gali bendrauti su mums nematomomis būtybėmis arba energetiniais kamuoliais.

Pasąmonė susišneka, ir perduoda pusrutuliui kuris perverčia į loginę seką. Todėl žmogus garsiai atsako tam energetiniam kamuoliui, o pašaliniams atrodo kad jis šnekasi su niekuo, ir jam taikoma Šizofrenijos diagnozė.

Lygiai taip pat pašaliniai žmonės nesupranta tų kurie kalbasi sus savimi. Išvadoje, galiu pasakyti. Nepavergtas sistemos žmogus turi ryšį su informaciniu lauku ir juo naudojasi, ir todėl mums atrodo kad jis kalbasi sus savimi arba su nesamais objektais.

Sistemai, nereikalingi ir net pavojingi tokie žmonės, todėl visus vaikus nuo pat kūdikystės, pradeda statyti į sociumo rėmus, ir įveda dogmas, kurios kaip blokai dirba, tam kad žmogus pataptų, paklusniu biologiniu robotu.

Ričardas Auglys


Pasidalinkite: