•  
  •  
  •  

Žmonės eina iš proto, kai prasideda rinkimų maratonas. Mis rinkimai, rinkimai į euro viziją, rinkimai į seimą, mero rinkimai, euro parlamentaro rinkimai. Ir kiek bebūtų rinkimų, visada yra susergama į šizofreniją panašia liga.

Kažkokia paranoja pradeda sirgti žmonės. Gal rinkimai yra koduojami ateivių, gal bangomis paleidžiamas psichikos sutrikdymas. Štai jau nuo Romos imperijos laikų, o gal ir dar ankščiau, veikia rinkimų spektakliai. Ir iki šių dienų dauguma tiki rinkimais. Tiki kad jie įtakoja savo šalies valdymui. Tiki, kad jie nusprendžia, kuris dainorėlis laimės Eurovizijoje.

Pamenate, kai „moteris“ su barzda laimėjo? Tai reiškia dauguma pasaulio žmonių balsavo už „moterį“ su barzda??? Reiškia dauguma pasaulio žmonių serga sunkia liga. Bet iš tikro yra kitaip. Visi balsavimai tėra cirkas. Tėra žaidimas. Pasaulis tai didelė ūkinės veiklos įmonė.

Joje yra savininkai, valdytojai, prižiūrėtojai, dirbantieji ir išlaikytiniai. Savininkai gyvena, valdytojai valdo, prižiūrėtojai prižiūri darbininkai dirba, išlaikytiniai laukia kad jiems numestų kąsnį ėdalo. Pagalvokite patys. Ar jūs galite turėti balso teisę, gyvendami pas žmogų išnuomotame bute???

Visas sąlygas diktuoja būto savininkas. Jūsų teisė rinktis, gyventi ar eiti kitur, pas kitą savininką. Tas pats su darbu. Jūs ieškote darbo. Savininkas jus priims tik su sąlyga, jei dirbsite pagal jo nustatytas taisykles. Mane siutina tai, kad Lietuvoje vis dar meluojama prisidengus, tarybinės santvarkos taisyklėmis.

Štai kalbama. Darbo žmonės turi Profsąjungas, kurios gina jų teises. Absurdas. Visa ekonomika Lietuvoje yra privačiose rankose.Ta reiškia, yra savininkas , kuris nustatinėja sąlygas. O darbininko teisė eiti dirbti pas vieną ar kita savininką. Štai ir viskas. Kokia dar profsąjunga.

Žmonės aklai tiki tuo, kuo nori tikėti. Jie nežiūri realybei į akis, jie sako tai kaip norėtų kad būtų, o ne tai kaip yra. Kas gali savininkui uždrausti uždaryti įmonę? Kas gali savininkui uždrausti sumažinti darbo vietas? Niekas, jo verslas jo pinigai. Tai yra jo nuosavybė. O va dirbantysis, ateina į svetimus namus, ir pradeda reikalauti.

Lietuva kaip ir kitos pokomunistinės šalys, yra vienos ar kitos korporacijos nuosavybė. Jas tiesiog nupirko, kol mes dalijomės vagnorkes. Bet žmonės, savyje dar gyvena tarybinių laikų santvarkos dėsniuose. Jiems privalo, privalo ir nors tu ką. „Ponai“ ir „ponios“, niekas nieko jums neprivalo.

Pasikeitė santvarka. Iš visuomeninio turto pasidarė individualaus. Jus apvogė. Pasisavino, kol jūs miegojote. Imkime pavyzdį. Įmonė Mažeikių nafta. Ji buvo pastatyta, mūsų visų rankomis ir surinktais į biudžetą pinigais. Tačiau valdant Adamkui, tiesiog naglai buvo pašalintas jos generalinis direktorius ir įmonė pasisavina Wiljams kompanija (už 1 Litą).

Ar kas nors klausė žmonių? Ar klausė, žmonės ar jūs parduodate savo turtą Wijamsui už 1 Litą?

Matote, jūsų turtą pasisavino, o jūsų, net neklausė. Viskas, yra privačiose rankose. Dabar sudėliokime viską į vietas. Savininkas, nusamdo valdininkus, kurie valdys jų turtą ir išteklius. Valdininkai, nusamdo tarnautojus, kurie tarnaus valdininkams. Tarnautojai vykdo tai, ką liepia valdininkai.

Reiškia visi kiti žmonės esantys teritorijoje tėra darbo jėga. Biologinė darbo jėga ir visai nesvarbu ar tu duobkasys, ar specialistas, tu darbo jėgos vienetas. O dabar, pagalvokite.

Kokią teisę, turi tas darbinis vienetas, perstatinėti valdininkus, kuriuos pasamdė savininkas???

Manau kurie suprato, pasveiko ir į balsavimus žiūrės kaip į šventę, o kurie galvojate, kad jūs esate reikšmingi šalies valdyme, dar sergate. O sergantiems visada yra parodoma per žydruosius ekranus už ką reikia balsuoti, bet sergantys galvoja, kad tai jo nuomonė ir visiškai nesupranta, kad eina dėti varnelę už tą, kurį jam į smegenėles įprogramavo televizija.

Geros dienos ir linkiu kuo greičiau pasveikti.

Ričardas Auglys


  •  
  •  
  •  
  • 84
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •