Pasidalinkite!

Aurimas Drižius

Jau prabėgo metai po to, kai Neringa Venckienė pati prisistatė į Čikagos policiją, sužinojusi, kad Lietuvos generalinė prokuratūra pateikė reikalavimą ją išduoti. Iki tol Neringa Venckienė ramiai ir visiškai legaliai gyveno Čikagoje, buvo nusipirkusi namą ir turėjo smulkų verslą – gėlių parduotuvę. Niekas jos neieškojo, tačiau po Nijolės Sadūnaitės pareikalavimo Seime parodyti, kur yra Deimantės Kedytės kapas, buvo duota komanda – praėjus kelioms dienoms Neringa Venckienė atvyko į policiją, buvo sulaikyta, ir iki šiol laikoma Čikagos kalėjime.

Visi jos prašymai paleisti už užstatą buvo atmesti  – Čikagos teismas nusprendė, kad bėglė gali vėl slapstytis.

Kita vertus,  Neringos Venckienės  ir jos dukterėčios Deimantės Kedytės, kaip ir visos šios šeimos likimas – itin siaubingas ir tragiškas.

Ta mafijinė Lietuvos prokuratūra ir teismai, supratę, kad iškilo grėsmė jų egzistavimui ir siautėjimui, padarė viską, kad ši Venckų ir Kedžių šeimos ir giminės būtų sunaikinti.

Net mylimiausi Deimantės seneliai buvo apkaltinti lytiniu priekabiavimu prie jos – negirdėtas dalykas Lietuvos istorijoje, kad seneliai būtų teisiami už „lytinį priekabiavimą“ prie savo mylimos anūkės. Tam įrodyti užteko „liudininkės“ Astos Kuznecovaitės parodymų, kad girdėjo, kaip seneliai anūkės akivaizdoje sakė „sysalas“. Teismas taip pat pažymėjo, kad tuo metu liudininkė Asta Kuznecovaitė buvo blaivi, todėl galėjo suprasti lietuvių kalbos žodžius. Nors dažniausiai „liudininkė“ buvo apsvaigusi – tai paliudijo įvykiuose dalyvavę žmonės.

Pačiai Neringai Venckienei buvo sukurpti nei daugiau nei 40 kaltinimų, įskaitant ir „pasikėsinimą nuversti santvarką“ – taip mafijinė prokuratūra įvertino Neringos Venckienės bandymą kurti politinę partiją ir dalyvauti rinkimuose.

Todėl be abejonės, Neringai Venckienei apsiginti nuo mafijos  užvaldytos lietuviškos prokuratūros ir teismų – jokių vilčių. Matyt, ji pabėgo su sūnumi, praradusi bet kokias viltis apginti savo šeimą, ir nusprendusi pradėti naują gyvenimą JAV. Tačiau ši lietuviška mafija per daug kerštinga, kad paliktų ramybėje savo aukas – N.Venckienė jau metai  laikoma kalėjime, nors jai dar net nėra pareikšti jokie kaltinimai. Laukiama ekstradicijos, kad Lietuvoje šitie banditai prokurorų ir teisėjų mantijomis galėtų ją sudraskyti į gabalus.

Faktas, kad pedofilija buvo, ir dvi mažos pusseserės buvo prievartaujamos oraliniu ir analiniu būdu. Nors prokuratūra pasistengė, kad daugelis įrodymų būtų sunaikinti, tačiau ir bylose esančių turėjo užtekti – psichiatrinės ekspertizės ne kartą konstatavo, kad Deimantė Kedytė nemelavo, pasakodama, kaip „dėdės“ jai grūsdavo savo sysalus į burną. Be to, antros aukos, vyresnės pusseserės, kuri buvo prievartaujama analiniu būdu, medicinos ekspertizė net praėjus metams nustatė, kad „storoji žarna išplatėjusi, ir tai būti dėl veikimo kietu buku daiktu“.

Faktas, kad teisėjas Audrius Cininas iš lubų nusprendė, kad „pedofilijos nebuvo“, net neapklausęs nukentėjusios, pats nusprendė, kad „jos atmintis ištrinta“. Faktas, kad Dalia Grybauskaitė už tokį drąsų teisėjo poelgį paskyrė Audrių Cininą Vilniaus apygardos teismo teisėju. Įdomu, kaip miega dabar minėtas pilietis?

Čikagos teismui buvo pateikti įrodymai, kad Deimantė Kedytė nemelavo, pasakodama apie pedofiliją:

 

 

 

 

 

 

 

Todėl ne veltui Neringos Venckienės advokatas Barry A. Spevack teisme sakė, kad „Lietuva naudoja itin brutalias ir barbariškas procedūras ir bausmes“.

Barry A. Spewack savo skunde rašo, kad Valstybės sekretoriaus sprendimas patenkinti Lietuvos ekstradicijos prašymą yra prieštaraujantys JAV Konstitucijai ir kad du kongresmenai jau pateikė Kongresui įstatymo pataisas, kurios leis Venckienei likti JAV, iki bus išnagrinėtas jos politinio prieglobsčio prašymas.

Toliau advokatas vardina bylas, tačiau nurodo, kad JAV Apeliacinis teismas  (Seventh Circuit) nusprendė, kad ekstradicijos tvarka negali būti taikoma naudojant JAV Konstitucijos draudžiamus  diskriminacinius faktorius, kaip rasė, religija, lytis, kilmės šalis ar politiniai įsitikinimai. Šis teismas taip pat nurodė,  kad ekstradicija negali būti vykdoma “jeigu užsienio šalis ir jos teisės sistema naudoja itin brutalius ir barbariškus procedūras ir bausmes” ( ang. „in accordance with such other exceptional constitutional limitations as may exist because of particularly atrocious procedures or punishments employed by the foreign jurisdiction.“).  Burt, 737 F.3d at 1486.

Pasak advokato,  Valstybės sekretoriaus pozicija “jokio tyrimo” dėl ekstradicijos prieštarauja minėtam Apeliacinio teismo sprendimui, kad žmogus negali būti išduotas užsienio valstybei, kuri naudoja “barbariškus metodus”.

Norėdama atkreipti teismo dėmesį, kad “užsienio šalis naudoja barbariškus metodus”, Venckienė  pateikė kelis pavyzdžius, kaip Lietuva ją persekioja ir tie metodai tikrai yra labai abejotini, kurie tik patvirtina jos abejones kad ji negalės naudotis tomis teisinėmis priemonėmis, kurios  egzistuoja modernioje teisinėje valstybėje.

Venckienė nurodo, kas atsitiko  Lietuvoje iki šiol. Ji kaltinama nusikaltimais, kuriuos padarė Lietuvoje tuo metu, kai turėjo teisinę neliečiamybę. Ji buvo persekiojama, nors ir turėjo teisinę neliečiamybę. Tada ji tapo Lietuvos parlamento nare, ir vėl įgijo teisinę neliečiamybės, tačiau to vėl buvo nepaisoma.  Lietuvos įstatymai jai negaliojo (The statute of limitations for the offenses lapsed so Lithuania resurrected the statute of limitations).

Tačiau visi šie kaltinimai jos adresu pagal savo prigimtį buvo sąskaitų suvedinėjimas, nukreipti į vieną asmenį , ir tokie kaltinimai apskritai niekur kitur nėra pareiškiami ( Notably, these changes were in the nature of odious bills of attainder[1], directed at a specific individual and inapplicable to the public at large).

Lietuva pateikė begalę kaltinimų Venckienei, kuriuos JAV teismas atmetė kaip netinkamus ekstradicijai , nes JAV jie niekada net nebūtų laikomi kriminaliniais nusikaltimais.

(Kaip žinia, Lietuvos generalinė prokuratūra iš pradžių į JAV nusiuntė ekstradicijos prašymą dėl neva N. Venskienės padarytos 39 nusikalstamos veikos, teismo nutartimi nustatyta, kad N. Venckienė įtariama, padariusi 35 nusikalstamas veikas – 5 nusikalstamos veikos priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, 30 nusikalstamų veikų priskiriamos prie nesunkių nusikalstamų veikų. Teismas nutartyje „nutylėjo“ ir dar keletą prokuroro metamų N. Venckienei įtarimų – pagal BK 119 straipsnį „Šnipinėjimas“, 121 straipsnį „Antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimas ir veikla“, 123 straipsnį „Piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais“

Paskutinis BK straipsnis pripažįsta kaltu tą, „kas būdamas įgaliotas atstovauti Lietuvos Respublikai palaikant santykius su kita valstybe ar kitos valstybės organizacija ar tarptautinėje viešojoje organizacijoje viršijo įgaliojimus arba sąmoningai neatliko pareigų, arba netinkamai jas atliko ir dėl to padarė Lietuvos Respublikos interesams prieštaraujančią veiką, dėl kurios padaryta ar galėjo būti padaryta didelės žalos“.

Teismas nustatė, kad faktinių duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamoji padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakanka, tai – pareiškimai ir pranešimai, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, dokumentai, vaizdo įrašai, teismų sprendimai, informacija viešoje erdvėje, kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai. Visa tai atsispindi ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kuri sudaryta iš penkių į vieną sujungtų ikiteisminių tyrimų.

Didžiąją  įtarimų dalį sudaro nusikalstamos veikos, kuriomis N. Venckienė, „veikdama organizuotoje grupėje ir kartu su Audrone Skučiene jai vadovaudama“ nurodydavo asmenims sekti A. Ūsą ir jo artimuosius, L. Stankūnaitę, advokatą G. Černiauską, advokatę L. Kraujutaitienę, Milinių šeimos narius, antstolė S. Vaicekauskienę ir kitus asmenis, rikti apie juos informaciją, o vėliau kai kuriuos duomenis viešai paskelbti. Nemažai nusikalstamos veikos epizodų N. Venckienei inkriminuojama už tai, kad ji apšmeižė mirusį (taip rašoma teismo nutartyje) teisėją J. Furmanavičių, V. Milinį ir A. Ūsą.

Buvusi teisėja ir Seimo narė kaltinama ir piktnaudžiavimu tarnyba, padarant didelę – 7 327,76 Lt žalą valstybei, kai savo veiksmais trukdė vykdyti teismo sprendimą, bei organizavimu Seimo nario Ryto Kupčinsko padėjėjos Ramintos Baltuškienės piktnaudžiavimą tarnyba, kai, siekdama sutrukdyti teismo sprendimo vykdymą, davė nurodymus kreiptis į įvairias valstybės institucijas, o gautus atsakymus perduoti jai. Iš teismo nutarties neaišku, ar Seimo nario R. Kupčinsko padėjėjai R. Baltuškienei yra pareikšti kaltinimai piktnaudžiavimu tarnyba, kurį suorganizavo N. Venckienė (taip rašoma teismo nutartyje).

Prokuroras teigia, kad savo viešais pasisakymais įvairiose transliuojamose laidose, kaip antai, „Akistata“, „Paskutinė instancija“ ir kt., bei savo knygoje „Drąsiaus viltis – išgelbėti mergaitę“, N. Venckienė menkina mūsų valstybės autoritetą, žemina prokurorus, teisingumą vykdančius teismus, tuo pakirsdama žmonių pasitikėjimą mūsų valstybės teisine sistema.

Už tai, kad keli organizuotos asmenų grupės nariai viešai pasisakė, jog Lietuvoje reikia pučo-perversmo, Maidano, visas vyriausybes ir parlamentus reikia susprogdinti ir pastatyti iš naujo,  N. Venckienė yra įtariama viešais raginimais smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

2010 m. vasario 10 d. nesankcionuoto mitingo metu prie Kauno apygardos prokuratūros pastato N. Venckienės mažametis sūnus Karolis Venckus su nenustatytais mažamečiais asmenimis sugiedojo iškraipytą Lietuvos Respublikos himno tekstą. Dėl šio fakto N. Venckienei reiškiami įtarimai dėl valstybės simbolių išniekinimo – aut. pastaba).

Todėl Venckienė ir mano, kad Lietuvos valdžia jos atžvilgiu naudoja  “barbariškas procedūras” („atrocious procedures.“). ir ji įsitikinusi, kad tokios pačios “barbariškos procedūros” bus taikomos jos atžvilgiu, jeigu ji bus sugražinta į Lietuvą. Ir ją teis ta pati teismų sistema, kuri vieną kartą ją jau pavadino “teisinės sistemos pūliniu” ir “visos  valstybės problema”.

Savo skunde Venckienė nurodė, kad yra persekiojama ir visa jos šeima, tačiau vyriausybė atsako, kad tie kaltinimai vargu ar gali būti traktuojami kaip „procedūros ar bausmės“.

Tačiau tie faktai kaip tik ir parodo, kad Neringa Venckienė negali tikėtis Lietuvoje objektyvaus teismo, ir kad vietos valdžia atsižvelgs į jos skundus.

Faktai įrodo priešingus dalykus. Venckienė nurodė, kad ji buvo puiki valstybės pareigūnė ir neturėjo jokių nuobaudų iki pat 2010 m., kol nepradėjo kritikuoti teismų sistemos dėl 2008 m. prasidėjusios pedofilijos istorijos.

Ir tik po to, kai Venckienė viešai sukritikavo teismų sistemą ir korupciją joje, Teismų tarybos pirmininkas pradėjo prieš ją drausmės bylą dėl „nepagarbos teismui“.

Seimo nariai nurodė, kad Venckienę Lietuvoje teis ta pati teismų sistema, kuri ją jau pasmerkė.

Todėl minėti faktai rodo, kad Venckienė nesulauks Lietuvoje teisingo ir objektyvaus teismo.

Vyriausybė nurodo, kad minėti faktai ir skundai prieš Lietuvą nėra „barbariškos bausmės“, kaip Burto byloje, ir kad jie nėra „kankinimai“, kuriuos draudžia Konvencija prieš kankinimus, ir kuriuos savo skunde mini Venckiene.

Venckienė teigė, kad tai netiesa, kad ji nepateikė įrodymų, kad Lietuvoje ji gali būti kankinami. Venckienė pateikė faktus ir įrodymus iš kitų bylų ir tribunolų nutarčių, kuriuose kritikuojamos labai žiaurios Lietuvos kalėjimų sąlygos.

Vyriausybės atsakyme visi tie faktai pateikiami kaip mažareikšmiai, o Lietuva pažadėjo pataisyti kalėjimų sąlygas, tačiau jokių įrodymų nepateikė.

Venckienė nurodė, kad kai dingo jos brolis Drąsius Kedys, Lietuvos valdžia bandė nuslėpti faktą, kad jis buvo nužudytas, ir pateikė šį nužudymą kaip nelaimingą atsitikimą.

Venckienė taip pat nurodė, kad ji, jos šeima ir sūnus sulaukė grasinimų nužudyti, vieną iš kurių beveik viešai pasiuntė vienas politiškai su pedofilais susijęs žmogus, net nesibaimindamas pasekmių.

Buvo bandoma ją nužudyti, atsukant automobilio ratą, tačiau Lietuvos valdžia į tai nekreipė jokio dėmesio.

Venckienė patvirtins, kad Lietuvos valdžia norėjo ją užčiaupti, ir dabar bando ją nubausti už tai, kad jis kovojo su politiškai korumpuota sistema. Ji taip pat tvirtina, kad Lietuvoje yra pedofilų tinklas, kurio auka tapo ir jos dukterėčia, ir kad pedofilai susiję su pedofilijos skandalu Latvijoje, kuris prasidėjo 2000 m.

Venckienė bijo, kad bus nužudyta, nes buvo nužudytas jos brolis ir daug kitų žmonių.

Advokatas Spewack taip pat nurodo, kad tokiam terminui, kaip „barbariškos procedūros ir bausmės“ („atrocious procedures and punishments.“) nėra apibrėžimo.

Todėl pareiškėja teigia, kad visos šios paminėtos aplinkybės  ir kad JAV vyriausybė negali perduoti Venckienės šaliai, kuri taip elgiasi su žmonėmis, t.y. naudoja „barbariškus metodus ir bausmes“.

‚mes negalime užsimerkti ir nematyti, kas bus toliau su Venckiene, – teigia advokatas. Jis lygina kitus ekstradicijos atvejus, ir sako, kad „turi būti pasverta, ar ekstradicija nebus fundamentaliai neteisinga“.

Ką patyrė Venckienė ir ką ji patirs ateityje Lietuvoje, yra priešinga JAV teismų sistemos sąžiningumui ir pažeidžia pagrindinius sąžiningo teismo principus.

Venckienė pripažįsta, kad valstybės sekretorius sprendžia, ar ekstradiciją prašanti šalis atitinka bent minimalius JAV keliamus standartus, tačiau jo sprendimas nėra galutinis.

Turi būti bent viešas posėdis, kuris nuspręstų, ar Lietuva atitinka minimalius JAV keliamus reikalavimus, nes kituose bylose teismas pasisakė, kad „labiau tikėtina, nei netikėtina, kad prašanti šalis elgsis su asmeniu necivilizuotai.

Vyriausybė teigia, kad pareiškėja nepateikia naujų faktų, kurie pagrįstų, kad jai pateikti politiniai kaltinimai.

Tačiau kitoje byloje teismas nusprendė, kad reikia žiūrėti, ar tuo metu šalyje vyko sukilimas ar kiti smurtiniai politiniai neramumai.

Venckienė sako, kad ji dalyvavo šiame politiniame sukilime prieš Lietuvos korumpuotą teisinę ir politinę sistemą dėl to, kad buvo išprievartauta jos dukterėčia ir nužudytas brolis.

Ji sukūrė politinę partiją, kuri bandė pradėti minėtų įvykių tyrimą.

laisvaslaikrastis.lt